Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-19 · Administracinė byla Nr. eI-1516-979/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
eI-1516-979/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04329-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.)
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), UAB Pars Novin
Pareiškėjas
SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1516-979/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04329-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teisnių paslaugų sutarties pagrindu atstovaujama advokatų profesinės bendrijos Jurkonis ir partneriai Linden bei advokato J. J. (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 252,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios 2020 metų laikotarpiu ir 13,63 Eur delspinigių, bei 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

2. Pareiškėja prašyme nurodo, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais patvirtintais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

3. Atsakovė 2020 metų laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste: patalpos/butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurių plotas 165,16 kv. m, ir patalpos/butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurių plotas 166,43 kv. m Atitinkamai atsakovei taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina vietinės rinkliavos suma už 2020 metus – 252,46 Eur.

4. Nurodo, kad, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti vietinę rinkliavą, buvo suformuotas ir atsakovei pateiktas 1 mokėjimo pranešimas, kuris buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovui pradelsus vietinės rinkliavos mokėjimo terminus kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie sudaro 13,63 Eur.

5. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 123 straipsnio 4-5 dalimis, laikyti, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 252,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė už 2020 metų laikotarpį ir 13,63 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės pagal pareiškėjos prašymą.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

8. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

9. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr. LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr. LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

11. Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis, redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Rinkliavų nuostatų 6.6 papunktyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

12. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 39 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą, ir pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Kaip apskaičiuojama rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Rinkliavų nuostatų 52 punktas. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

13. Remiantis byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 27 d. išrašų duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. vasario 18 d. nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

14. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuotas ir siųstas mokėjimo pranešimas bei priminimai sumokėti įsiskolinimą (2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11244816, 2021 m. rugpjūčio 16 d. priminimas Nr. 00300040 ir 2022 m. balandžio 29 d. priminimas Nr. 10742823 sumokėti įsiskolinimą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį atsakovė būtų sumokėjusi.

15. Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr. LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

16. LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, LVAT 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr. LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, LVAT 2015 m. kovo12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

17. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis šia nuostata pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (už 2022 m., kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą 2022 m. spalio 5 d.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus (2021 m., 2020 m. ir 2019 m).

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 16 d. priminimu ir 2022 m. balandžio 19 d. priminimu atsakovę informavo apie nesumokėtą 252,46 Eur vietinės rinkliavos skola. Kadangi atsakovė nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.

19. Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymas patenkinamas, pareiškėjai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisiant 252,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už 2020 metų laikotarpį ir 13,63 Eur delspinigių.

20. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 24,20 Eur atstovavimo išlaidų. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinės bendrijos Jurkonis ir partneriai Linden advokatas J. J..

21. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

22. Vertinant tai, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma ir šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, kadangi tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

23. Įvertinus tai, kad byloje ginčo klausimu nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, be kita ko, atsižvelgiant į LVAT suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021), prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius (juridinio asmens kodas 304195262), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 252,46 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus ir 46 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už 2020 metų laikotarpį ir 13,63 Eur (trylika eurų ir 63 ct) delspinigių.

Likusioje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė