Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. C. (O. C.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 27 straipsnio 1 dalimi, O. C. pripažintas recidyvistu.

O. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. C. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu ir prie griežčiausios – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo – ir O. C. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas O. C. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 26 d. 03.45 val. iki 2025 m. sausio 26 d. 13.37 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuspręsta paskirtą bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo O. C. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti O. C. paskirtų kardomųjų priemonių bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. C. nuteistas už tai, kad jis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo jas platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė ir gabeno su savimi iki 2025 m. sausio 26 d., apie 03.40 val., kuomet gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu jo striukės dešinėje vidinėje kišenėje rado ir paėmė plastikinį permatomą užspaudžiamą maišelį su 0,376 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, taip neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo O. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus – ir jas objektyviai įvertino. O. C. pripažintas kaltu dėl tiesiogine tyčia padarytos vienos baigtos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

11. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis O. C. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (b. l. 118-124)). Įvertinus nuteistojo O. C. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus ir už nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, darymą, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Ši O. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė apeliaciniu skundu taip pat nėra ginčijama.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino iš esmės teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, akcentuodamas, kad O. C. daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nuteistajam O. C. jau buvo skirtos laisvės atėmimo, o taip pat ir švelnesnės– laisvės apribojimo, bausmės, ne kartą taikytas lygtinio paleidimo institutas, apeliantas ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką ((duomenys neskelbtini) nuteistasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai), tai, kad nustatyta viena O. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė ne tik rūšies, tačiau ir dydžio aspektu, laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

16. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu, O. C. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

18. Nuteistasis O. C. apeliaciniame skunde savo neteisėtą elgesį bando pateisinti tuo, jog turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog tokia priklausomybė nelemia fakto, kad asmuo daro nusikalstamas veikas neturėdamas kitos išeities. Narkotinių medžiagų vartojimas pirmiausia visada yra asmens pasirinkimas ir daromas jo valia. Be to, nors O. C. nurodo, kad pradėjo savarankiškai gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau apeliantas nepateikė visiškai jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. C. taip pat akcentuoja, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną, mamą, kuri yra neįgali ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, o artimųjų, kurie prižiūrėtų ją, nėra, tačiau šios aplinkybės nepateisina nuteistojo O. C. poelgio ir taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, pažymėtina, kad visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir nuteistajam buvo žinomos nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau tai nesukliudė O. C. pažeisti baudžiamąjį įstatymą. Byloje nenustatyta, jog O. C. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. O. C. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, poreikį išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu nusikaltimu.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, juo labiau, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

21. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam O. C. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, taikė tinkamai, paskirta bausmė bausmės paskirtį atitinka. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia.

Dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo

22. Kadangi šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė dar neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį O. C. paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmes buvo nuspręsta subendrinti nuteistajam O. C. palankesniu – dalinio sudėjimo – būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos (griežtesnės) bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad O. C. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, dėl ko neteisingai nustatė nuteistajam O. C. skirtiną galutinę subendrintą bausmę.

23. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kaip matyti iš byloje esančio ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį, (duomenys neskelbtini) O. C. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos galutinės subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, (duomenys neskelbtini) O. C. neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendį buvo 1 metai 22 dienos laisvės atėmimo (b. l. 118-124). Taigi, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas turėjo prie neatliktos bausmės dalies – 1 metų 22 dienų – pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (ne mažesnę negu minimalų tos bausmės rūšies dydį). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu O. C. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, tuo pasunkindamas apelianto teisinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas keičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį dalyje dėl O. C. šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatytos subendrintos bausmės: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bausmių dalinio sudėjimo būdu ir prie griežčiausios – 1 metų 22 dienų laisvės atėmimo – bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo – ir O. C. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo

24. Nuteistasis O. C. apeliaciniu skundu prašo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, galutine subendrinta bausme paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

25. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam O. C. paskirtos bausmės rūšis atitinka formaliąją bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

26. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Byloje esantys, jau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėjo įstatymus, nėra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, jam paskirtos bausmės nepadarė reikiamos įtakos ir nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, kuri padaryta taikant lygtinio paleidimo institutą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. C. apeliacinį skundą, anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu jam teisėtai paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jo paties asmenybei bausmė, kuri laikytina neprieštaraujančia teisingumo principui, tai sudaro pagrindą nuteistojo O. C. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl paskirtos bausmės atlikimo vietos nustatymo

28. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nuteistajam O. C. paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos.

30. Nagrinėjamu atveju O. C. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas subendrinta galutine 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, padarė nebegaliojant BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Taigi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vadovavosi nusikalstamos veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojančiu baudžiamuoju įstatymu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas, o konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 30 straipsnio 1-2 dalys).

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, skundžiamas nuosprendis keičiamas, panaikinant dalį, kuria nuspręsta nuteistajam O. C. skirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

32. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 54,17 Eur už O. C. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

34. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo O. C. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam O. C. šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bausmių dalinio sudėjimo būdu ir prie griežčiausios – 1 metų 22 dienų laisvės atėmimo – bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo – ir O. C. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. C. terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 54,17 Eur iš nuteistojo O. C. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.