Utenos apylinkės teismo nutartis

2015-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-4-964/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-13Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
II-4-964/2015
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00109-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pažeidėjas
R. U.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-4-964/2015Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00109-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.4.; 45.4.2; 45.4.7.; 63. (S) (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 13 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Saugūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. U., jo atstovei advokatei A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. U., a.k.(duomenys neskelbtini), gimusio 1994-01-03, LR piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, besimokančio Utenos kolegijoje, nedirbančio, nevedusio, neteisto, skundą dėl Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato 2015 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.74N-26015862-15 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. J. 2015 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.74N-26015862-15 nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2015-02-03, 22.10 val., Molėtuose, Vilniaus gatvėje prie žiedinės sankryžos automobiliu Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų naudojo rankinį stabdį ir nerodydamas posūkio signalo staigiai keitė automobilio judėjimo kryptį, tokiu būdu kėlė pavojų sau ir eismo saugumui bei kitų žmonių sveikatai.

Tokiu būdu R. U. nubaustas administracine tvarka kaip pažeidęs Kelių eismo taisyklių 5, 9, 82. 2. punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

R. U. skundu prašo panaikinti 2015-02-18 Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK VPS KPP viršininko A. J. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad už dešiniojo posūkio signalo nerodymą sukant iš Graužinių gatvės į Vilniaus gatvę administracinio teisės pažeidimo protokolas R. U. nebuvo surašytas, nors šią aplinkybę jis pripažįsta, o rodyti posūkio signalą įvažiuojant į žiedinę sankryžą (net jei automobilis slysta šonu), už ką buvo surašytas protokolas, kelių eismo taisyklių 82.2. p. nereikalauja. R. U. skunde taip pat pripažino, kad jo vairuojamas automobilis protokole nurodytu laiku prie žiedinės sankryžos Vilniaus g., Molėtų m. slydo šonu dėl slidžios kelio dangos ir tuo metu galinė automobilio dalis įvažiavo į priešingą eismo juostą. Tačiau automobilį jis stabdė, o stabdydamas automobilį R. U. ne sukėlė, o išvengė galimų žalingų pasekmių, nes saugiai įvažiavo į žiedinę sankryžą, t.y. nekliudė nei kitų transporto priemonių, nei žiedinėje sankryžoje įrengtų stulpelių. Neaišku, iš kokių techninių duomenų protokolą surašiusi pareigūnė nustatė, jog vairuotojas R. U. sukėlė šoninį automobilio slydimą panaudojant rankinį automobilio stabdį. Objektyviai nėra nustatyta, ar galiniai ratai nesisuko būtent rankinio stabdžio pagalba, ar intensyviai spaudžiant stabdžio pedalą, ar šoninį slydimą sukėlė pats vairuotojas, ar vairuotojas stabdė pradėjusį slysti automobilį. R. U. mano, kad jis dėl aukščiau nurodytų aplinkybių trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 str. 2 d. ir 8 d., nes šoninis automobilio slydimas dėl nepasirinkto saugaus greičio, esant apsnigtai kelio dangai, nesukėlė jokių žalingų pasekmių ir yra formalaus pobūdžio.

Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2015 m. kovo 17 d. nutarime, kuris vertintinas kaip atsiliepimas į R. U. skundą, prašoma R. U. skundo netenkinti, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimą Nr. 74N-26015862-15 palikti galioti. Nurodyta, kad R. U., vairuodamas automobilį ir sukeldamas jo šoninį slydimą, tai darė tyčia, užtraukdamas rankinį stabdį, kadangi automobilio šoninis slydimas, kaip matyti iš pridėtos schemos, pasikartojo net kelis kartus važiuojant link žiedinės sankryžos. Faktas, kad 22 val. Molėtuose eismas nėra intensyvus, nesuteikia pagrindo teigti, kad eismo saugumui nebuvo sukeltas pavojus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu skundo reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad 2015-02-03 apie 10 val. vakaro iš Graužinių gatvės išvažiavo į Vilniaus gatvę, galimai neparodęs posūkio (to gerai neprisimena), privažiavo žiedinę sankryžą, iš kurios išvažiavo trečiame žiedo posūkyje. Važiavo maždaug 49 km/h greičiu. Kelio danga buvo slidi, todėl prieš pat žiedinę sankryžą automobilis nedaug pasisuko į šoną, tačiau į priešingą eismo juostą neišvažiavo. Nesupranta, kodėl pareigūnai teigia, kad buvo išvažiuota į kitą eismo juostą. Stabdė du kartus. Važiuojant automobiliu daugiau nebuvo visai, buvo tamsu, snigo. Su pareigūnais nėra pažįstamas, jokių konfliktų su jais nėra buvę. Automobilį vairuoja jau 3 metus, o A1 kategoriją turi 5 metus.

Liudytoja policijos pareigūnė M. P., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2015-02-03 sustabdė R. U., nes prie žiedinės sankryžos jis staigiai keitė važiavimo kryptį užvažiuodamas ant ištisinės linijos. Kryptį keitė maždaug tris kartus, apytiksliai 70 metrų atstumu iki žiedinės sankryžos, mažiausiai du kartus užvažiuodamas ant ištisinės linijos. Toks važiavimas buvo pavojingas, už pažeidėjo automobilio važiavo kitas automobilis, taip pat važiavo automobilis iš žiedinės sankryžos link centro. Su pažeidėju nėra pažįstama, jokių konfliktinių santykių nėra buvę. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavimo greitis buvo leistinas, padangos tinkamos. Mano, kad buvo naudojamas rankinis stabdis, nes galiniai automobilio ratai nesisuko. Taip šią situaciją įvertino kartu dirbęs kolega E. T., todėl tai buvo įrašyta į tarnybinį pranešimą. Ar buvo rodomas posūkio signalas automobiliui Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš Graužinių gatvės į Vilniaus gatvę, neprisimena.

Liudytojas policijos pareigūnas E. T., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad dirbdami 2015-02-03 pastabėjo, kaip į Vilniaus gatvę išvažiavo du automobiliai -Volkswagen Sharan ir BMW. Pirmasis automobilis pradėjo manevruoti, keisti judėjimo kryptį, nerodydamas posūkio signalo, sukėlė šoninį slydimą, Volkswagen Sharan vinguriuodamas galėjo išvažiuoti ir į kitą eismo juostą. Kryptį keitė kelis kartus, aiškiai tai buvo daroma tyčia, nes netyčia automobilis nesisukinėtų tiek kartų, pasisuktų ne daugiau, nei du kartus. Važiavimas buvo pavojingas, nes tiek už automobilio Volkswagen Sharan važiavo kitas automobilis, tiek kitas automobilis važiavo priešinga eismo juosta. Mano, kad šoninį slydimą sukėlė būtent rankinio stabžio naudojimas. Ar automobilis Volkswagen Sharan parodė posūkio signalą išvažiuodamas iš Gražinių gatvės į Vilniaus gatvę, neprisimena.

Liudytojas H. R. parodė, kad yra R. U. draugas. 2015-02-03 su R. U. automobiliu važiavo Vilniaus gatve. Už jų važiavo kitas automobilis. Prieš žiedinę sankryžą, likus maždaug 30 metrų, automobilis vieną kartą (daugiausiai du) paslydo nedideliu kampu. Automobilis į kitą eismo juostą tikrai neišvažiavo. Draugas rankinio stabdžio nenaudojo.

Šalies argumentai

R. U. advokatė A. M. teigė, kad posūkio signalų nerodymo vieta neaiški, stebina pareigūnų nurodomas reikalavimas rodyti posūkio signalą automobiliui slystant. Šoninis automobilio slydimas nėra važiavimo krypties keitimas, todėl negalima reikalauti rodyti posūkio signalą. Išklausius pareigūnų paaiškinimų, negalima teigti, kad jie aiškiai matė nesisukančius ratus. Visgi prieš pareigūnų automobilį važiavo BMW automobilis ir tik prieš jį R. U.. Vadinasi, matyti R. U. automobilio ratų nebuvo objektyviai matyti nebuvo galima. Kelia abejonių ir pareigūnų nurodomas R. U. automobilio pasisukimų skaičius, nes pareigūnai jį nurodo labai skirtingą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teismas sutinka su protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos padaryta išvada, jog R. U. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. U. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., neigia chuliganiškai vairavęs, tačiau pripažįsta sukėlęs šoninį slydimą, o to priežastimi įvardija slidžią kelio dangą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinių duomenų, policijos pareigūnų E. T. ir M. P. bei paties R. U. parodymų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sukėlė jo šoninį slydimą. Teismo posėdžio metu R. U. pažymėjo, kad prieš pat žiedinę sankryžą automobilis nedaug pasisuko į šoną, tačiau į priešingą eismo juostą neišvažiavo; R. U. stabdė du kartus. Visgi iš policijos pareigūnės M. P. sudarytos teisės pažeidimų vietos schemos, pareigūnės M. P. tarnybinio pranešimo, pareigūnų E. T. ir M. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad R. U. automobilis Vilniaus gatvėje prieš žiedinę sankryžą kryptį keitė kelis kartus. Sutiktina su advokatės A. M. pastabomis, kad byloje yra prieštaravimų dėl automobilio krypties keitimų skaičiaus, tačiau teismui nekyla abejonių, kad jų buvo bent keli (R. U. protokole nurodytas vairavimas nebuvo filmuotas, tai advokatei patvirtino Policijos komisariato atstovas susipažįstant su bylos medžiaga). R. U. teigia slydęs kartą, kartu važiavęs jo draugas H. R. – 1-2 kartus, pareigūnė P. – 3 kartus, o E. T. - kelis kartus. Teismas kaip labiausiai patikima vadovaujasi pažeidimų vietos schema, kurioje nurodyti 4 automobilio krypties keitimo kartai (b.l. 16), įvertindamas tai, kad ši schema buvo daryta iš karto po pažeidimų fiksavimo, teismo posėdžio metu pareigūnai pripažino gerai įvykio aplinkybių neprisimenantys ir tikslaus automobilio krypties keitimų skaičiaus pasakyti negalintys, o R. U. ir jo draugo H. R. parodymai vertintini kaip siekis padėti išvengti R. U. administracinės atsakomybės. Be to, tiek R. U., tiek pareigūnai patvirtino su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nesantys pažįstami, jokių konfliktinių santykių tarp jų nėra buvę, todėl pagrindo manyti, kad jie gali būti šališki R. U. atžvilgiu ir mėginti jam pakenkti, byloje nėra.

Sprendžiant dėl chuliganiško vairavimo, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad šoninis automobilio slydimas įvyko dėl slidžios kelio dangos ir automobilis keitė judėjimo kryptį siekiant nepadaryti žalos nei savo, nei kitų turtui, saugiai įvažiuoti į žiedinę sankryžą, šį jo teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad R. U. pažeidimai dėl staigaus automobilio krypties keitimo fiksuoti žiemos metu, pati pareigūnė M. P. tarnybiniame pranešime nurodė buvus apsnigtą kelio dangą, teismui nekyla abejonių, kad vairavimo sąlygos reikalavo didesnio dėmesio ir atsargumo vairuojant, nes dėl apsnigtos kelio dangos buvo didesnės galimybės automobiliui paslysti, tačiau vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį ir kelio danga negali pateisinti jo pavojingo manevravimo kelyje. Visgi sprendžiant dėl R. U. administracinės atsakomybės už chuliganišką vairavimą, svarbu nustatyti tyčią jo veiksmuose pavojingai manevruojant kelyje.

Spręsdamas dėl asmens valios pavojingai vairuojant teismas atsižvelgia į tai, kad abiems pareigūnams R. U. vairavimas atrodė pavojingas ir jie nusprendė jį sustabdyti. Teismo posėdžio metu pareigūnas E. T. patvirtino, kad vairuotojų dėl vienkartinio paslydimo nestabdo, o nagrinėjamas R. U. vairavimas buvo daugkartinis važiavimo krypties keitimas bene judriausia Molėtų miesto gatve dalyje atkarpos nuo įsukimo į šią gatvę iš Graužinių gatvės iki žiedinės sankryžos. Nors byloje kilo ginčas, kokiu stabdžiu buvo stabdomas automobilis pradėjus jam slysti, ar sukosi jo galiniai ratai, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra esminės aplinkybės sprendžiant dėl asmens valios vairuoti pavojingai ir atribojant automobilio paslydimą nuo sąmoningo jo manevravimo kelyje. Teismas visiškai sutinka su pareigūno E. T. nuomone, kad paslydęs vairuotojas neatliks kelių automobilio krypties keitimų. Jų bus ne daugiau, nei du. Nagrinėjamu atveju pažeidimų vietos schemoje fiksuoti keturi automobilio krypties keitimai, todėl vien jų skaičius leidžia daryti išvadą, kad R. U. pavojingai manevravimo kelyje tyčia.

Kelių eismo taisyklių 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis, 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 82.2. punkte numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, - ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Byloje nustatyta, kad R. U. protokole nurodytu laiku Vilniaus gatvėje tyčia kelis kartus keitė važiavimo kryptį, todėl jo automobilio manevravimas nelaikytinas slydimu, o tai leidžia daryti išvadą, kad vairuotojas nesilaikė reikalavimo rodyti posūkio signalą, keisdamas važiavimo kryptį, ją keitė staigiai ir pavojingai, sukeldamas pavojų eismo saugumui.

Nors byloje kilęs ginčas dėl R. U. posūkio signalo rodymo įvažiuojant iš Graužinių gatvės į Vilniaus gatvę, tačiau pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šio pažeidimo skunde neginčijo, o pareigūnai pastarosios aplinkybės teisme prisiminti negalėjo, tačiau ji buvo fiksuota tarnybiniame pranešime. Teismas pažymi, kad pastarasis pažeidimas nėra nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, o fiksuotas tik tarnybiniame pranešime, todėl laikytinas protokolo trūkumu. Kita vertus, jis neturi reikšmės sprendžiant dėl R. U. administracinės atsakomybės pagal ATPK 124² str. 2 d., nes konstatuota, kad posūkio signalai buvo nerodomi ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje staigiai keičiant važiavimo kryptį prieš žiedinę sankryžą. Pažymėtina ir tai, kad nors nenurodyta protokole, tačiau tiek iš tarnybinio pranešimo, tiek iš pareigūnų paaiškinimų teisme, taip pat paties pažeidėjo nurodomų aplinkybių skunde matyti, kad R. U. kirto ištisinę kelio liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Administracinio teisės pažeidimo protokole šis pažeidimas nenurodytas aprašant pažeidimo esmę, todėl laikytinas dar vienu protokolo trūkumu, tačiau konstatuotas iš bylos duomenų. Nustatyta, kad R. U. padarė kelis aukščiau išvardytus pažeidimus, kaip pagrindą konstatuoti pavojingą vairavimą.

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-58-195/201 , ATP-437-195/2012). Teismo nuomone, R. U. chuliganiškai vairavo todėl, kad vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai keisdamas jo kryptį, sukeldamas šoninį slydimą, nerodydamas posūkio signalo ir tai darė ne vieną kartą, be pateisinamos priežasties. Atkreiptinas dėmesys, kad toks vairavimas vyko važiuojant judria Vilniaus gatve, už R. U. vairuojamo automobilio važiavimo kitas automobilis BMW (tai nustatyta iš abiejų pareigūnų M. P. ir E. T. parodymų, taip pat ir kartu važiavusio paties R. U. draugo H. R. parodymų), priešinga eismo juosta, nuo žiedinės sankryžos, sprendžiant iš pareigūnų paaiškinimų, taip pat važiavo kitas automobilis. Taigi, nors jau buvo vėlus paros metas (22 val.), tačiau automobiliu buvo manevruojama mieste, vienoje pagrindinių miesto gatvių, vykstant eismui. Be to, nors teismo posėdžio metu R. U. neigė išvažiavęs į kitą eismo juostą, tačiau skunde tai pripažino ir nurodė, kad galinė automobilio dalis įvažiavo į priešingą eismo juostą. Teismas neturi pagrindo tikėti keičiamais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nes įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą skunde jis nurodė kaip neginčijamai nustatytą aplinkybę, kuri patvirtinta ir tarnybiniu pranešimu, pareigūnų paaiškinimais teisme. Toks tyčinis vairavimas laikytinas itin pavojingu, keliančiu grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai, ir, nors faktinės žalos dėl tokio vairavimo nekilo, tačiau įvertinus sukeltą riziką eismo saugumui ir žmonių sveikatai, vertintinas kaip iššūkis visuomenės tvarkai, taigi chuliganiškas.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui, numatytam ATPK124² str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas) įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikavimu ar paties pažeidimo padarymu nenustatė. Tačiau, teismo vertinimu, R. U. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ str 2 d., numatančią atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signal naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčio transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukinėjimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo magistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą, nes šių pažeidimų padarymą apimą ATPK124² str. 2 d., numatanti administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2015 m. vasario 18 d. nutarimą keičia. Šio nutarimo dalį dėl R. U. pripažinimo kaltu pagal ATPK 124¹ str 2 d. naikina ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukia.

Sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, pažymėtina, kad nutarime teisingai nenustatyta pažeidėjo administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau kelia abejonių nustatyta lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gailėjimasis dėl pažeidimo. Jis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad chuliganiškai nevairavo ir byloje nėra jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, pats R. U. teismo posėdžiu metu patvirtino, kad surašant skundžiamą nutarimą dalyvavo, tačiau pažeidimo nepripažino ir dėl jo nesigailėjo. Visgi teismas negali pasunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, kai skundą pateikė jis, todėl palieka skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK124² str 2 d. nepakeistą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei apygardų teismai nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N756-403/2010, N444-633/2011, N444-3106/2010, ATP-378-348/2011, ATP-13-300/2012.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, R. U. ginčijamu nutarimu paskirta ATPK124² str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali papildoma administracinė nuobauda. Antra, R. U. yra anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Trečia, skunde nenurodyta aplinkybių taikyti ATPK 30¹straipsnio nuostatas ir sušvelninti R. U. paskirtą administracinę nuobaudą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK20 straipsnis), todėl asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., teismas

nutaria:

R. U. skundą tenkinti iš dalies.

Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. vasario 18 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. vasario 18 d. nutarimo dalį, kuria R. U. nubaustas pagal ATPK 124¹ str 2 d. 28 EUR bauda ir dėl šio administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Šiškienė