Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

T. T. skundas tenkinamas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

T. T. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus patvirtina 2025 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas PSS-20250506-123303UTC+0300, kuriame, be kita ko, yra įrodymai patvirtinantys administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ 2025 m. birželio 6 d. ir Emprekis 2025 m. birželio 6 d. išrašų duomenys. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį.

Skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, t. y. neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo arba sumažinti konfiskuojamo automobilio vertę iki 1500 Eur.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019).

Institucija skirdama skundžiamą administracinio poveikio priemonę, sprendimą taikyti transporto priemonės vertės konfiskavimą taikė atsižvelgdama į T. T. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmens požiūrį į daromus teisės nusižengimus, jo padaryto administracinio pažeidimo pavojingumą, jog asmuo nedaro reikiamų išvadų ir toliau daro ANK uždraustas pavojingas veikas, vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Kadangi transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo T. T. nuosavybės teise priklauso ne jam pačiam, o T. O., todėl nutarta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 6,935 Eur.

Atsiliepime Institucija palaikė administracinio poveikio priemonės taikymą T. T. atžvilgiu, vadovaujantis tuo, jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles, du kartus baustas už vairavimą neturint teisės, jam buvo taikytos minimalios teisės atėmimo sankcijos, jo elgesys rodo nuolatinį teisės aktų reikalavimų nepaisymą. Papildomai nurodyta, jog proporcingumo principas taikant skundžiamą administracinio poveikio priemonę šiuo atveju nepažeistas – nustatyta vertė atitinka automobilio rinkos kainą ir nusižengimo pavojingumą.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, privaloma įvertinti duomenis, apibūdinančius administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį.

Taigi skunde pateikti pareiškėjo argumentai, nepaneigia Institucijos sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo taikymo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusižengimą padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų pažeidimų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl transporto priemonės vertės konfiskavimas yra pagrįsta priemonė. Visgi teismas nesutinka su Institucijos atsiliepime pateikiama išvada, jog visos transporto priemonės vertės konfiskavimas nepažeidžia proporcingumo principo.

ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Atkreiptinas dėmesys, kad turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinį nusižengimą T. T. padarė vairuodamas trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Transporto priemonės savininkas nežinojo, jog minėta transporto priemonė bus naudojama administracinio nusižengimo padarymui, todėl Institucija nutarė išieškoti iš T. T. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Taikant turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos duomenimis ir konfiskuojant vidutinę automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (6 935 Eur), analizuojamu atveju būtų neteisinga. Tokia administracinio poveikio priemonė sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama tinkamu administracinės atsakomybės realizavimu ir atliktu ne prevencinę atgrasymo funkciją, bet nubaudimo funkciją. Pažymėtina, jog turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei. Nors, pagal kasacinio teismo praktiką, automobilio didelė vertė nėra pagrindas išieškoti dalį vertės (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024), tačiau atsižvelgus į tai, kad Institucijos nutarimu paskirta nuobauda – bauda, ir konfiskuojamas administracinio nusižengimo rezultatas turi rūšinį tapatumą – tiek bauda (nuobauda), tiek ir administracinio poveikio priemonė (konfiskuojami) – yra pinigai, šiuo atveju būtų iškreipti Konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai, jei 900 Eur dydžio baudos paskirties įgyvendinimui būtų taikoma administracinio poveikio priemonė – keliskart (tai yra 7,7) kartų baudos dydį viršijančios pinigų sumos konfiskavimas. Už teisės pažeidimą skiriamos priemonės taikymas turi būti individualizuotas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).

Pareiškėjas skunde pažymi, jog jo vairuoto automobilio vertė yra mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ nurodoma vidutinė rinkos kaina ir pateikė viešai prieinamų automobilių skelbimų kainas, kurios svyruoja nuo 2050 iki 7500 Eur. Be to, pareiškėjas pateikė ir automobilio išorinių apgadinimų nuotraukas siekiant pagrįsti mažesnę realią automobilio vertę dėl nusidėvėjimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020 ir kt.). Pateikti automobilių skelbimai nėra priliginami juridinių asmenų pažymai konkrečios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę, todėl teismas šiais duomenimis nesivadovauja.

Teismas spręsdamas klausimą dėl konfiskuojamos transporto vertės dydžio atsižvelgia į pareiškėjo pateiktus skundo priedus bei pateiktus motyvus apie finansinę padėtį. T. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskutinio gauto atlyginimo 2025 m. balandžio mėnesio duomenimis asmens pajamos siekė – 1033,35 Eur (neto). Pareiškėjas taip pat skundo priede pateikė duomenis apie komunalines ir kitas (kvituose nepatikslintas) išlaidas, kurios mažina T. T. pajamas. Iš ko spręstina, jog konfiskuoti vidutinę automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (6 935 Eur) būtų neproporcinga ir neteisinga. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, išieškotina automobilio IVECO“ v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą mažintina iki 1500 Eur. Teismo vertinimu, tokia konfiskuotina suma yra pakankama prevencinė priemonė ateityje sulaikyti T. T. nuo neteisėtų ir neapgalvotų veiksmų, siekiant vairuoti transporto priemonę įstatymų nustatyta tvarka nesusigrąžinus teisės vairuoti.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo sumažinti paskirtos nuobaudos – baudos dydį iki 300 Eur, visgi skunde šio prašymo nemotyvuoja. Šio prašymo T. T. šio prašymo motyvų nedetalizavo ir teismo posėdžio metu. Prašomas baudos dydis yra mažesnis nei 424 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus baudos dydis – 800 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

Pareiškėjas skundo prieduose pateikė duomenis apie finansinę padėtį, o skunde nurodė motyvus, kodėl administracinio poveikio priemonės – visos transporto priemonės vertės konfiskavimas yra neproporcingas, tačiau nepateikė teismui jokių motyvų, kodėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos mažinant skirtos baudos dydį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareiškėjas yra charakterizuojamas kaip doras, sąžiningas, jautrus darbuotojų atžvilgiu, atsakingas, darbštus ir išmanantis savo darbą asmuo ir pažymi, jog be vairuotojo pažymėjimo jis negalės tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Visgi skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas neprašė teismo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, todėl teismas nagrinėjamu atveju neišeinant iš skundo ribų plačiau apie administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo neskyrimo ar termino sumažinimo pagrindus, nepasisako.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbuotojas atliekantis savo profesines pareigas, visgi atsižvelgiant į asmens baustumų skaičių ir jų pobūdį, išskirtinai teigiamai charakterizuoti asmens nėra pagrindo. Nustačius vieną pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ši aplinkybė buvo įvertinta individualizuojant skirtą baudos dydį, visgi ši aplinkybė nesudaro pagrindo skirti mažesnį nei sankcijoje numatytą nuobaudos – baudos dydį. Padaryti administraciniai nusižengimai nėra priskiriami prie mažai pavojingų administracinių nusižengimų (ANK 12 straipsnis). Šiuo atveju byloje esančių duomenų visumos nepakanka pripažinti, kad T. T. skirtina bauda yra aiškiai per didelė. Remiantis vien formaliais motyvais kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti skirtinos baudos dydį ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų. Todėl taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą teismas neturi pagrindo.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju T. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, sunkesniu nusižengimu yra laikomas ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. ANK 424 straipsnio 5 dalis užtraukia baudą nuo 800 iki 1000 Eur. Institucija priimdama nutarimą nustatė, jog yra viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių ir skyrė mažesnę nei vidurkis 900 Eur baudą (baudos vidurkis 950 Eur), toks baudos dydis atitinka padaryto administracinių nusižengimo pobūdį, nepažeidžia ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, todėl jos mažinti iki minimalaus sankcijoje numatyto baudos dydžio, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, be to yra paties pažeidėjo veiksmų rezultatas. Priešingu atveju administracinės nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Be to, T. T., vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos išdėstymo. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

T. T. (T. T.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas ir, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą konfiskuoti automobilio „IVECO“ v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur).

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.