- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-408-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00431-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- N. G., E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Registrų centras, Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcijai
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. G. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3646-1145/2023 pagal pareiškėjų N. G. ir E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. iki savo mirties nuosavybės teise faktiškai valdė ūkinius statinius (sodybą), buvusius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Aukštaitijos nacionaliniame parke (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G. mirties pareiškėjai N. G. ir E. G. nuosavybės teise faktiškai valdo ūkinius statinius (sodybą), buvusius žemės sklype, esančiame Aukštaitijos nacionaliniame parke (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nurodytų faktų nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai gautų atitinkamus leidimus statiniams (sodybai) statyti ir atkurti bei šiuos statinius įregistruoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų N. G. ir E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Teismas iš pareiškėjų prašymo ir prie jo pateiktų priedų nustatė, kad statiniai, kurių valdymo nuosavybės teise faktą siekiama nustatyti, yra neišlikę. Nurodė, kad kai prašoma nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą, būtina sąlyga tam yra to pastato buvimas, t. y. negali būti nustatomas neišlikusio pastato valdymo nuosavybės teise faktas, todėl pareiškėjų prašymą tesimas atsisakė priimti ir papildomai paaiškino, kad, esant pagrindui, pareiškėjai turėtų svarstyti dėl buvusios sodybos fakto nustatymo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti 2023 m. balandžio 27 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.1. Apeliantai teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, kad pareiškėjai prašė teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pastatų ir jų pamatų egzistavimo ir buvimo vietos patvirtinimo. Taigi, civilinėje byloje negalima padaryti išvados, kad buvusi sodyba visiškai neegzistuoja, nes yra išlikę jos pamatai.
4.2. Mano, kad pareiškėjų pareiškimas nagrinėtinas teisme, kadangi sukelia tam tikrus padarinius ir teises pareiškėjams, t. y. sukelia pareiškėjams tam tikrų teisinių padarinių ir, juridinę reikšmę turintį faktą nustačius, pareiškėjai įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jų teisinis statusas. Nurodo, kad tai akivaizdu iš 2022 m. gegužės 5 d. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atsakymo Nr. 2-613 ,,Dėl prašymo buvusios sodybos atstatymui (duomenys neskelbtini) kaime“. Teigia, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, kad galėtų gauti atitinkamus leidimus pastatams statyti ir sodybai atkurti bei juos įregistruoti viešajame registre.
4.3. Pasak apeliantų, net ir teismui laikant, jog šiuo atveju nėra galimybės taikyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą, teismas šį klausimą galėjo išspręsti taikydamas analogiją pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje ,,Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso 3 tvarka“ nustatytas taisykles.
4.4. Apeliantų manymu, akivaizdu, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi siekdami patvirtinti faktus, kad ūkiniai statiniai (sodyba) egzistavo su tikslu juos įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ ir gauti atitinkamus leidimus iš Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos sodybos atkūrimui (atstatymui).
4.5. Apeliantai taip pat pažymi, kad teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl faktinių duomenų vertinimo, nes vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą ir vadovaudamiesi CPK 445 straipsnio 2 dalies 5 punktu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. iki savo mirties nuosavybės teise faktiškai valdė ūkinius statinius (sodybą), buvusius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Aukštaitijos nacionaliniame parke (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G. mirties pareiškėjai N. G. ir E. G. nuosavybės teise faktiškai valdo ūkinius statinius (sodybą), buvusius žemės sklype, esančiame Aukštaitijos nacionaliniame parke (duomenys neskelbtini).
8. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; kt.).
9. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).
10. Atsižvelgus į šios nutarties 8-9 punktuose nurodytus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad, visų pirma, siekiant statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pats statinys turi egzistuoti kaip daiktinės teisės objektas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų pareiškimo akivaizdu, kad statiniai nėra išlikę, jie nebuvo ir nėra registruoti kaip nuosavybės teisės objektai, nepaisant aplinkybės, kad, galbūt, yra išlikę statinių pamatai, t. y. negali būti nustatyta valdymo teisė į tai, ko nėra.
11. Nors atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškime pareiškėjai būtent ir prašė teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pastatų ir jų pamatų egzistavimo ir buvimo vietos patvirtinimo, tačiau pareiškime nurodomas faktinis jo pagrindas ir dalykas skiriasi. Matyti, kad pareiškėjai, nurodydami faktines aplinkybes kalba apie siekį atstatyti buvusią sodybą, apie tai, kad nėra išlikę pakankamai dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie sodybos buvimą ir atitinkamos institucijoms išduoti leidimą atstatyti buvusią sodybą, tačiau, vėliau, nurodant pareiškimo dalyką, prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą dėl sodybos valdymo nuosavybės teise, nors tokios sodybos objektyviai nėra – net ir nustačius faktą, kad pareiškėjai ar jų tėvas valdė sodybą, ji negalėtų būti įregistruota, negalėtų būti gauti leidimai sodybos atstatymui, nes tokia sodyba, šiuo metu, nėra sukurta ar pastatyta.
12. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).
13. Atsižvelgus į prieš tai paminėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjams, šiuo konkrečiu atveju, siekiant kažkada buvusios sodybos atstatymo jiems nuosavybės teise priklausančiame (paveldėtame) žemės sklype, pareiškėjai turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad žemės sklype buvo sodyba, nurodant tokios sodybos buvimo faktus, jos vietą konkrečiame sklype, duomenis apie sodybą (pvz., ją sudariusius pastatus, jų koordinates) ir pan.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai dėl CPK XXXIX skyriuje numatytų normų taikymu nėra susiję su pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo padavimu, o argumentai dėl faktų vertinimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų taikymo ir kiti, kuriais grindžiamas teismo nutarties neteisėtumas, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų sąlygų, kadangi pareiškėjai kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas pareiškėjams nesukels materialinių teisinių padarinių. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių nustatymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.