- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- 2YT-1504-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00028-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K., R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Raseinių rajono 1-asis notarų biuras, VĮ ,,Turto bankas“, "VĮ "Turto bankas", Raseinių 1-asis notarų biuras
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir R. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Raseinių rajono 1-asis notarų biuras, VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai paveldėjimo pagal testamentą tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. po savo sutuoktines J. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą.
2. Pareiškėjai prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jų teta, t.y. motinos sesuo J. V. visą savo gyvenimą kartu su vyru V. V. pragyveno (duomenys neskelbtini). Vaikų jie nesusilaukė. Dar abiem esant gyviems, 2001 m. birželio 6 d. V. V. surašė ir notariškai patvirtino testamentą, kuriuo visą savo turtą, kokį tik mirties dieną turės, į kokį turės teisę kur jis bebūtų ir besusidėtų paliko savo sutuoktinei J. V., o jai mirus anksčiau už jį, šį turtą lygiomis dalimis po vieną antrąją paliko pareiškėjams V. K. ir R. U.. Paaiškino, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdama 81 metų amžiaus, o V. V. mirė (duomenys neskelbtini) 89 metų amžiaus. Pareiškėjams kreipusis dėl paveldėjimo pagal testamentą į Raseinių rajono pirmąjį notarų biurą, jie gavome atsakymą, kad po J. V. mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Kodėl taip atsitiko nežino, ko paklausti nėra, testatoriai mirę. Po savo žmonos mirties V. V. liko gyventi bendrame name. Namu, žemės sklypu ir ūkiniais pastatais rūpinosi, juos prižiūrėjo ir iki savo mirties mokėjo už komunalinius patarnavimus, t.y. už elektrą, mokėdamas asmeniškai grynais pinigais Raseinių kredito unijoje, kadangi namas neprijungtas prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Medicininiame mirties liudijime irgi nurodyta, kad iki mirties V. V. gyveno (duomenys neskelbtini). V. V., likdamas gyventi bendrame name ir žemės sklype, juo naudodamasis, remontuodamas, prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius tokiais savo veiksmais faktiškai priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą. Norėdami įgyvendinti savo teises ir paveldėti pagal testamentą J. V. ir V. V. turtą kreipiasi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, nes kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančius dokumentus galimybės nėra. Kitų galimų turto paveldėtojų nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų R. U. ir V. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjų pareiškimas būtų atmestas. VĮ ,,Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono 1-asis notarų biuras teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė.
5. Liudytojai A. V. ir A. K. patvirtino, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) likusį turtą valdė ir tvarkė jos sutuoktinis V. V..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. ir J. V. buvo sutuoktiniai (b. l. 8-10). P. V. V., 2001 m. birželio 6 d. surašė testamentą, kad visą savo turtą, kokį tik mirties dieną turės ir į kokį turės teisių, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų palieka savo sutuoktinei J. V., o jei ši mirtų anksčiau už jį, visą turtą palieka lygiomis dalimis po vieną antrąją V. K. ir R. U. (b. l. 7). J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), o V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė 2022 m. sausio 6 d. pranešimą, kad į notarų biurą dėl J. V. mirusios (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 6). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirusiojo V. V. nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta atsiskaitymo knygelė už elektrą, kur iš išrašų matyti, kad V. V. mokėjo už tiekiamą elektrą adresu (duomenys neskelbtini) – 2019 m. spalis – 2021 m. rugpjūtis (b. l. 15-20).
7. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. V. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nustatyta, palikėja vaikų neturėjo, turtą kaip pirmos eilės įpėdinis turėjo paveldėti jos likęs gyvas sutuoktinis V. V., tačiau jis nesikreipė į notarus dėl turto paveldėjimo po sutuoktinės J. V. mirties. Priežastys kodėl nesikreipta dėl turto paveldėjimo nėra žinomos, šiuo metu abu sutuoktiniai jau mirę. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.)
8. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
9. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
10. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad V. V. po sutuoktinės J. V. mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), iš atsiskaitymo lapelių matyti, kad V. V. mokėjo mokesčius už elektrą, kas įrodo jį gyvenus minimam name ir juo disponavus. Iš aptarto laikytina, kad V. V. perėmė ir pradėjo valdyti bei naudotis turtu priklausiusiu palikėjai J. V.. (CK 5.50 str. 2 d.)
11. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes V. V. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad V. V. po J. V. mirties perėmė jai priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.