- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-11-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03211-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Danguolė Nijolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, UAB „Litesko“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-11-227/2014
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03211-2013-6
NUTARTIS
2013 m. vasario 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
kolegijos teisėjų: Danguolės Nijolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4105-589/2013 pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2013-02-20 nutarimą Nr. 17.2-3618 bei įpareigoti prokuratūrą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinio teismo nutartį kaip neteisėtas ir nepagrįstas, perduoti bylą dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų nustatyti visi tinkami atsakovai, nes šių esminių proceso teisės normų pažeidimų negalima pašalinti kasacinės ir (arba) apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p., 365 str.1 d., Prokuratūros įstatymo 2 str.2 d. 7 p. ir 19 str. suteikia Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui teisę pateikti pašymus atnaujinti procesą dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų, jeigu juose yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Ji kreipėsi į Generalinį prokurorą, kad būtų apgintos jos pažeistos civilinės teisės dėl aiškių teisės normų taikymo klaidų teismų sprendimuose, o kartu ir viešas interesas, nes UAB :“Litekso“ ieškinys ir teismų procesiniai sprendimai buvo grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad atsakovė suvartojo centralizuotą šilumos energiją, o Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurias Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pripažino negaliojančiomis 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-438-35/2012. Tokia teismų praktika, kuomet vartotojai verčiami mokėti už faktiškai negautą šilumos energiją, remiantis pripažintomis negaliojančiomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, pažeidžia Lietuvos vartotojų teises ir interesus ir tai yra viešas interesas, kuris turi būti apgintas. Pažymėjo, kad teismai atmesdami jos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 ir 4 punktų pagrindais iki Lietuvos vyriausiajame administracinis teismas išnagrinės Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, reglamentuojančių butų ir bendro naudojimo patalpų šildymo būdo keitimo tvarką, teisėtumo klausimą, padarė esminę teisės taikymo klaidą, nes minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis taikytina išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Litesko“ ieškinį ieškovei, o ne tik į ateitį, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas. Ši klaida galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį).Be to teismai netinkamai kvalifikavo ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovės reikalavimą ir neatskleidė bylos esmės. Teismų sprendimai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei materialinės bei procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimas „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“ yra nepagrįstas, nes prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino, ar pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, o tik apsiribojo įvertinimu, kad bylos ginčo išsprendimas yra reikalingas tik pareiškėjai (kaip privatus interesas), o ne visai visuomenei (kaip viešas interesas). Toks atsisakymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo yra nesuderinamas su kasacinio teismo formuojama teismų praktika, nustatančia, kad aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą instancine tvarka, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijas 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Be to, prokuroras nepagrįstai preziumavo, kad pareiškėja neskundė apygardos teismo nutarties kasacine tvarka, nes dėl šios nutarties buvo paduotas kasacinis skundas, kurį Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš J. K. 170 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu, iš J. K. UAB „Litesko“, veikiančiam per filialą „Palangos šiluma“, priteista 2344,15 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010-06-08 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 79,90 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą priteista 25,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės, J. K. priešieškinis - atmestas. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą. J. K. 2013-01-24 kreipėsi prašymu atnaujinti procesą nurodytoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t.y. Šilumos vartojimo taisyklių pripažinimas negaliojančiomis, dėl teismų esminės teisės taikymo klaidos, pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai iš esmės pažeidė įrodinėjimų ir įrodymų vertinimo bei materialinės bei procesinės teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 str. 2 d. 1p. ir 2 p.), kuri yra prieštaringa ir nevienoda (CPK 346 str. 2 d. 3 p.). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė šį prašymą. Nutartis palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. vasario 20 d. nutarimu „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“ Nr. 17.9-483, atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto civilinėje byloje“ Nr. 2-28-739/2012 ir Panevėžio apygardos teismo 2012-09-25 civilinėje byloje Nr. 2A-477-280/2012. Atsisakymą motyvavo tuo, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra sutartiniai (privataus ir juridinio asmens) šilumos pirkimo- pardavimo santykiai, kurių pagrindu priteistas susidaręs įsiskolinimas ir delspinigiai. Įvertinęs išnagrinėtos civilinės bylos pobūdį, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, prokuroras darė išvadą, jog tai privatus interesas, kuris reikšmingas tik pačiai J. K., o ne visuomenei ir sprendė, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes nenustatytas viešojo intereso pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimu, sprendė, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t.y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų, nurodė kad nagrinėjamu atveju teismas pasisako tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjos pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė tokio prašymo nagrinėjimo procedūros ir nepasisako dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.
Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino, ar pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos. Nurodė, kad prokuroras susipažino su pareiškėjos pateiktu skundu, teismų priimtais sprendimais, todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad prokuroras, priimdamas nutarimą, pažeidė procesines teisės normas. Teismas į pareiškėjo atstovo bylos nagrinėjimo metu išsakytą teiginį, jog prokuroras nutarime nepasisakė dėl teismo sprendimuose nurodytų motyvų, nurodė, kad įvertinant tai, jog prokuroras susipažino su teismo sprendimuose nurodytais motyvais ir juos vertino tuo aspektu ar šiuo atveju yra viešojo intereso pažeidimas, ar ne, tai pakartotinis teismo sprendimo motyvų vertinimas nutarime nebuvo esminis motyvas, kuriuo prokuroras atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Prokuroras, gavęs pareiškėjos prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, vertino visas aplinkybes, t.y. tiek pareiškėjos prašyme išdėstytus teiginius, tiek priimtus teismo sprendimus ir padarė išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog prokuroras pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo tyrimo tvarką, todėl skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2013-02-20 nutarimą Nr. 17.2-3618 bei įpareigoti prokuratūrą tinkamai išnagrinėti prašymą ir kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Nurodo, kad prokuroras pažeidė procesą, nes neįvertino, ar pirmos ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, o tik apsiribojo įvertinimu, kad bylos ginčo išsprendimas yra reikalingas tik pačiai pareiškėjai (kaip privatus interesas), o ne visai visuomenei (kaip viešas interesas) .Tai nesuderinama su kasacinio teismo formuojama teismų praktika. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pozicija šiuo klausimu yra tokia, kad nesant viešojo intereso elemento, teisės aktų taikymo pažeidimo nustatinėjimas netenka prasmės, nes net nustačius tokį pažeidimą nebūtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą, kadangi prokurorui tokia teisė suteikta tik siekiant apginti viešąjį interesą.. Analogiškomis aplinkybėmis Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10412-947/2013 panaikino taip pat motyvuotą Generalinės prokuratūros atsisakymą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad teismai, nagrinėdami skolos priteisimą, padarė esminę teisės taikymo klaidą, nes iš vartotojo priteisė už faktiškai negautą šilumos energiją remiantis įstatymui prieštaraujančiomis ir negaliojančiomis nuo 2013-01-25 paskelbtomis 2003 m. šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad šių taisyklių negalima taikyti nuo jų paskelbimo negaliojančiomis ir taip pat negalima taikyti santykiams, atsiradusiems iki šių taisyklių paskelbimo negaliojančiomis, jei jos paskelbtos negaliojančiomis tebevykstant bylai dėl šių santykių (3K-3-119/2013). Todėl teismai, nagrinėdami pagrindinę bylą, turėjo bylą sustabdyti, o sulaukę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr.I-438-35/2013, kuriuo 2003 m. šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui ir negaliojančiomis, netaikyti šių taisyklių, nes nuo 2009 m. ji butą šildo autonominiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jos skundą nukrypo nuo AT suformuotos praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, kurioje išaiškinta, kad teikėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali reikalauti apmokėti už paslaugą arba produktą, kuris atsijungusio nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas (paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje “Teismų praktika“ Nr.30).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus įrodymus, nustačius visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, išklausius šalių paaiškinimus, juos įvertinus, atsižvelgus į aktualią teismų praktiką.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai pripažino, jog prokuroras nepažeidė proceso normų, reglamentuojančių prašymo tyrimo tvarką. Prokuroras, prieš priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, privalo nustatyti du vienu metu egzistuojančius elementus: a) ginčo teisiniame santykyje yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, b) nustatytas teisės aktų pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimų, kuris yra būtinas, siekiant patenkinti prašymų dėl viešojo intereso gynimo. Joks teisės aktas nereglamentuoja, kokia tvarka prokuroras turėtų nagrinėti prašymo aplinkybes, siekdamas nustatyti galimą viešojo intereso pažeidimą ir teisės normos taikymo klaidą. Nagrinėjamu atveju prokuroras sprendė, kad ginčas, dėl kurio priimti sprendimą civilinėje byloje, kurioje prašoma kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, yra privataus pobūdžio, negalintis turėti įtakos kitų asmenų, jų grupių, visuomenės ar valstybės interesams, t. y. nustatė. kad nėra vieno iš dviejų elementų, būtinų prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso. Dėl to, kito būtino elemento buvimo nustatinėjimas netenka prasmės, nes ir nustačius netinkamą teisės aktų taikymą nebūtu teisinio pagrindo kreiptis į teismą, nes prokurorui tokia teisė suteikta tik siekiant apginti viešąjį interesą.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas (taip įvardintas) naikintinas ir priimtina nauja nutartis– J. K. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2013-02-20 nutarimą Nr. 17.2-3618, likusioje dalyje skundą atmesti (CPK 326 str.1 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų skundų pagrįstumo ir teisėtumo priima procesinius sprendimus, įvardintus nutartimis. Nors šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė J. K. skundą sprendimu, o ne nutartimi, tai nelaikytina procesiniu pažeidimu, dėl kurio priimtas procesinis sprendimas turi būti panaikintas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (taip įvardintas) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu iš J. K. priteista : 2.344,15 Lt skolos ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-08 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,90 Lt bylinėjimosi išlaidos UAB „Litesko“, veikiančiam per filialą „Palangos šiluma“, naudai; 25,40 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Atsakovės J. K. priešieškinis- atmestas. Sprendimas paliktas nepakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Pareiškėja J. K. 2013-01-24 pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių- Šilumos vartojimo taisyklių pripažinimas negaliojančiomis, teismų esminės teisės taikymo klaidos, pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai iš esmės pažeidė įrodinėjimų ir įrodymų vertinimo bei materialinės bei procesinės teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kuri yra prieštaringa ir nevienoda. Remiantis šiais pagrindais ieškovė prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Šį prašymą atmetė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi dėl to, kad: 1) teisę prašyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje apeliacine tvarka byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras; 2) 2013-01-17 LVAT sprendimas , kuriuo konstatuota tam tikrų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių prieštaravimas įstatymams ir Vyriausybės nutarimui, neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai ir šiuo metu yra pagrindas priimti analogišką sprendimą jau priimtam; 3) kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės (netinkamas teisės normų taikymas, įrodymų vertinimas, nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos ir kt.) negali būti proceso atnaujinimo pagrindu, nes jos buvo patikrintos bylos nagrinėjimo instancine tvarka metu. Sprendimas įsiteisėjęs (Panevėžio apygardos teismo 2013-05-23 nutartis). Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. vasario 20 d. nutarimu „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“ Nr. 17.9-483, atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 ir Panevėžio apygardos teismo 2012-09-25 civilinėje byloje Nr. 2A-477-280/2012. Motyvavo tuo, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra sutartiniai (privataus ir juridinio asmens) šilumos pirkimo- pardavimo santykiai, kurių pagrindu priteistas susidaręs įsiskolinimas ir delspinigiai, pripažino, jog tai privatus interesas, kuris reikšmingas tik pačiai J. K., o ne visuomenei ir sprendė, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes nenustatytas viešojo intereso pažeidimas.
Apeliantė skundą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimas „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“ yra naikintinas, nes prokuroras neįvertino, ar pirmos ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, o tik apsiribojo įvertinimu, kad bylos ginčo išsprendimas yra reikalingas tik pačiai pareiškėjai (kaip privatus interesas), o ne visai visuomenei (kaip viešas interesas).
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje „Viešojo intereso gynimas“ įtvirtinta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o viešąjį interesą privalantys ginti asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais. Siekdamas apginti viešąjį interesą Generalinis prokuroras gali prašyti atnaujinti procesą tik esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 1–9 punktuose nurodytą pagrindą; 2) turi būti siekiama apginti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Generalinis prokuroras nesprendė ir skundžiamajame nutarime neanalizavo, ar ginčo teisiniame santykyje yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokuratūra teigia, kad šio būtino elemento buvimo nustatinėjimas netenka prasmės, nes ir nustačius netinkamą teisės aktų taikymą nebūtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK 366 str. 1d. 9 p., nes prokurorui tokia teisė suteikta tik siekiant apginti viešąjį interesą. Tokios pat pozicijos laikėsi Generalinė prokuratūra nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo Generalinė prokuratūra iš esmės pripažįsta, kad skundžiamajame nutarime visiškai nėra aptarta pirmoji sąlyga, kuri šiuo atveju sietina su pareiškėjos nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, privalėjo prašymą išnagrinėti iš esmės, nustatyti faktines aplinkybes abiem aspektais be išimties, t. y. tiek dėl viešojo intereso buvimo, tiek dėl teisės pažeidimo fakto ginčo santykyje. Tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos prašymą minėtais aspektais, galima spręsti ir daryti išvadas apie viešojo intereso egzistavimą arba neegzistavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad teisingas įstatymo aiškinimas bei taikymas yra viešasis interesas. Pats viešas interesas gali būti kildinamas iš teisės taikymo aiškios klaidos. Galima tokia teisinė situacija, kai viešojo intereso buvimą nulemia būtent teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, o tokių klaidų pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą nebuvo vertinta, ar byloje buvo padaryti teisės normų pažeidimai, o jeigu buvo padaryti, tai kokio pobūdžio šie pažeidimai buvo, kokias pasekmes tai sukėlė, ar tai lemia (nelemia) viešojo intereso egzistavimą. Pastebėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2013-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2426-254/2013).
Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos J. K. prašymą, pažeidė prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas tenkinant pareiškėjos reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimą „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą tinkamai išnagrinėti prašymą ir kreiptis į teismą yra atmestinas tuo pagrindu, kad šis J. K. reikalavimas yra perteklinis, pareiškėjai reikšmingas teisines pasekmes sukelia teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinti skundžiamą prokuroro nutarimą, be to, teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės.
Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, ir iš dalies patenkinus J. K. skundą, išspręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 170 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš dalies patenkinus J. K. skundą šios išlaidos priteistinos iš J. K. ir Generalinės prokuratūros lygiomis dalimis, t.y. po 85 Lt, valstybės naudai (CPK 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.
Pareiškėjos J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 20 d. nutarimą „Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje“.
Kitą skundo dalį atmesti.
Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, iš kiekvieno po 85 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.