- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-2426-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06816-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Pareiškėjas
- K. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10412-947/2013 pagal pareiškėjo K. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 17.9.-2723 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1003-221/2011 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau skundas), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 17.9-2729, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1003-221/2011, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau Generalinis prokuroras) tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nurodė, jog Generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, net nevertino, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, t. y. netaikydami byloje netinkamos šalies pakeitimo tinkama instituto, o tik nurodė, jog byloje nėra viešojo intereso. Pagal teismų praktiką turi būti nustatomos bylos aplinkybės, o tik paskui vertinama, ar byloje yra viešas interesas. Pareiškėjo teigimu, aptariamu atveju egzistuoja abi sąlygos – pirma, teisės pažeidimas, antra, viešas interesas, kurį gindamas Generalinis prokuroras turėtų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo skundą: panaikino Generalinio prokuroro nutarimą; kitą skundo dalį atmetė šiais motyvais:
Atsiliepimas
1. Atsiliepime į skundą prokuratūra nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo nustatytas viešojo intereso elementas, todėl nenustačiusi pirmojo būtino elemento, nebesprendė teisės pažeidimo fakto. Prokurorė teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar šis klausimas buvo vertinamas Generalinio prokuroro, o iš nutarimo turinio teismas sprendė, kad šiuo klausimu nėra pasisakyta.
2. Teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, privalėjo prašymą išnagrinėti iš esmės, nustatyti faktines aplinkybes abiem aspektais be išimties, t. y. tiek dėl viešojo intereso buvimo, tiek dėl teisės pažeidimo fakto ginčo santykyje. Tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo prašymą minėtais aspektais, galima spręsti ir daryti išvadas apie viešojo intereso egzistavimą arba neegzistavimą. Teismo manymu, galima tokia teisinė situacija, kai viešojo intereso buvimą nulemia būtent teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, o tokių klaidų pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo vertinta, ar buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai byloje, o jeigu buvo padaryti, tai kokio pobūdžio ir dydžio šie pažeidimai buvo, kokias pasekmes tai sukėlė, ar tai lemia (nelemia) viešojo intereso egzistavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti šiais argumentais:
1. Generalinis prokuroras prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti tik siekdamas apginti viešąjį interesą (CPK 365 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Taigi prokuroras, prieš priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, privalo išsiaiškinti: a) ar ginčo teisinis santykis sietinas su viešuoju interesu; b) ar teisės aktų pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą. Tai reiškia, kad prokuroras, spręsdamas klausimą dėl bylos inicijavimo ginant viešąjį interesą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įsitikinęs, kad interesas, dėl kurio gynimo prašoma kreiptis į teismą, yra pripažintinas viešuoju, ir tik esant abiejų aplinkybių visetui atsiranda prokurorui teisė ir pareiga kreiptis į teismą. Pareiškėjo pareiškimo ir nustatytų faktinių aplinkybių (t. y. pareiškėjo ir teismų, susijusių su pareiškėjo reikalavimu priteisti žalą ir bendrijos, procesinių dokumentų) analizė neabejotinai laikytina prokuroro atliktu tyrimu, be to, leido Generaliniam prokurorui daryti išvadą, kad pareiškėjo interesai, siekiant prisiteisti atitinkamą sumą dėl jam, jo manymu, padarytos ir daromos žalos, neturi pagrindo būti laikomi visos visuomenės ar didžiosios jos dalies rūpimu reikalu. Pareiškėjų amžius, jų gaunamos pajamos taip pat nėra teisinis pagrindas prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, o juo labiau teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje visų instancijų teismuose pareiškėjas gynė savo privačias teises ir, jo manymu, teisėtus interesus.
2. Teismas nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame būtų nustatytas imperatyvus nurodymas Generaliniam prokurorui, kad nustačius, jog ginčo teisinis santykis neturi viešojo intereso požymių, turi būti nagrinėjama ir dėl galimo teisės taikymo pažeidimo. Tokia teismo nuomonė neatitinka ne tik elementarios teisinės logikos, bet ir teismų praktikos, kurioje aiškiai ir ne kartą pasakyta, kad tik esant dviejų aplinkybių visetui, t. y. ginčo teisiniam santykiui turint viešojo intereso požymių ir nustačius teisės taikymo klaidą, kuria pažeidžiamas šis interesas, prokurorui atsiranda teisė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Visiškai nesutiktina, jog nagrinėjamu atveju viešojo intereso buvimą ar nebuvimą galėtų nulemti galimai padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, nes joks teisės normų taikymo pažeidimas nagrinėjamu atveju, jeigu jis ir būtų nustatytas, negalėtų pakeisti privataus ginčo teisinio santykio turinio, juolab, kad Kauno apygardos teismo sprendimu pareiškėjo ieškinys atmestas ne tik dėl to, kad jis pareikštas ne tam atsakovui, bet ir dėl to, kad ieškovas neįrodė pareikšto reikalavimo. Tai reiškia, kad atsakovo tinkamumo klausimas, kurį skunduose kaip esminį kelia pareiškėjas, sprendžiant dėl kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo ginant viešąjį interesą, taip pat tampa teisiškai neaktualus. Argumentus apie pareigą pateikti įrodymus dėl pareikšto reikalavimo ir ieškovo realizuotą teisę teisme ginti savo interesą Generalinis prokuroras išdėstė atsiliepime į skundą.
3. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo ieškinį, dalyvavo pats pareiškėjas, jam pagal įgaliojimą atstovaujanti sutuoktinė I. J., advokatas R. L., t. y. pareiškėjas tinkamai realizavo CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, o tai leidžia preziumuoti, kad turėjo visas sąlygas tinkamai pasinaudoti proceso šalies teisėmis, numatytomis CPK 42 straipsnyje, bei įvykdyti savo pareikšto reikalavimo įrodinėjimo pareigą, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnyje. Nei viename iš minėtų procesinių dokumentų, pradedant ieškiniu ir baigiant kasaciniais skundais, pareiškėjas neužsiminė apie tai, kad jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip viešojo intereso pažeidimas, nes jam padaryta turtinė žala yra visai visuomenei ar didžiajai jos daliai rūpimas klausimas. Tik kasaciniam teismui du kartus atsisakius priimti pareiškėjo advokato R. S. parengtus kasacinius skundus, pareiškėjas pateikė Generaliniam prokurorui prašymą ginti viešąjį interesą panaudojant proceso atnaujinimo institutą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2013 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:
1. Generalinio prokuroro atsisakymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo yra nesuderinamas su kasacinio teismo formuojama teismų praktika, nes prokuratūrą visų pirma privalėjo įvertinti, ar civilinėje byloje, kurioje prašoma kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, buvo padarytos teisės normų taikymo klaidos pirmosios instancijos teismo, apeliacinio ir kasacinio teismo galutiniuose procesiniuose dokumentuose.
2. Atsiliepime į skundą Generalinė prokuratūra nurodė, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo nustatytas viešasis interesas, todėl nenustatęs pirmojo būtino elemento, nesprendė teisės normų taikymo pažeidimo, nors pastarojo pažeidimo pašalinimas pats savaime yra viešasis interesas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 pasisakydama dėl viešojo intereso ir Generalinio prokuroro teisės pareikšti prašymą atnaujinti procesą dėl apeliacine tvarka priimto sprendimo, kuriame padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, išaiškino, kad Generaliniam prokurorui suteikta išimtinė teisė prašyti atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ne tik bylose, kuriose pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (šiuo atveju prašyti atnaujinti procesą gali taip pat ir šalys, tretieji asmenys ir neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas), bet ir bylose, išnagrinėtose apeliacine tvarka, suponuoja išvadą, jog aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą instancine tvarka arba padarytos apeliacinės instancijos teismo sprendime, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, privalėjo prašymą išnagrinėti iš esmės, nustatyti faktines aplinkybes abiem aspektais be išimties, t. y. tiek dėl viešojo intereso buvimo, tiek dėl teisės pažeidimo fakto ginčo santykyje. Tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo prašymą minėtais aspektais, galima spręsti ir daryti išvadas apie viešojo intereso egzistavimą arba neegzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas, todėl netenkinamas (CPK 322 straipsnis, 338 straipsnis). Teismas įsitikinęs, byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti atskirajame skunde bei atsikirtimai į šį skundą atsiliepime, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo konstatuota, jog Generalinei prokuratūrai nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo pažeista prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka, todėl tenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 17.9.-2723, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1003-221/2011 (toliau nutarimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 3 d. ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 214-osios butų savininkų bendrijos (toliau atsakovė) jo butui dėl netinkamo stogo remonto padarytą 3 556,29 Lt žalą, bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovę pašalinti priežastis, dėl kurių jo bute drėksta sienos. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės pareiškėjui (byloje ieškovui) 2 470,37 Lt bei bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Pareiškėjas ir atsakovė šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė dviem pagrindais: 1) atsakovė pripažinta netinkama atsakove; 2) pareiškėjas neįrodė, kad jos butui padaryta žala, o atsakovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir pareiškėjo ieškinį atmetė. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. kasaciniu skundu šį apeliacinio teismo sprendimą apskundė kasacine tvarka, tačiau kasacinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi skundas atsisakytas priimti kaip neatitinkantis CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 16 d. pakartotinai pateikė kasacinį skundą, kuris 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakytas priimti dėl tos pačios priežasties kaip ir pirmasis kasacinis skundas. Generalinėje prokuratūroje 2012 m. gruodžio 8 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1003-221/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad teismas netinkamai taikė CPK 45 straipsnio nuostatas, todėl ši aiški teisės normos taikymo klaida lėmė jam nepalankių teismo sprendimų priėmimą.
CPK 365 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą siekdamas apginti viešąjį interesą, gali paduoti Generalinis prokuroras. Siekdamas apginti viešąjį interesą generalinis prokuroras gali prašyti atnaujinti procesą esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 1–9 punktuose nurodytą pagrindą; 2) turi būti siekiama apgint viešąjį interesą. Šiuo atveju Generalinio prokuroro nutarime visiškai nėra aptartos pirmosios sąlygos, kuri šiuo atveju sietina su pareiškėjo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad teisingas įstatymo aiškinimas bei taikymas yra viešas interesas. Pats viešas interesas gali būti kildinamas iš teisės taikymo aiškios klaidos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjant analogišką klausimą kitoje byloje apeliantui nekilo abejonių, kad nutarime turi būti analizuojamos abi sąlygos, o ne tik apsiribojama konstatavimu, kad nėra viešojo intereso, nesprendus ar šio intereso nesuponuoja pati teisės normos aiškinimo klaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2006). Todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo prašymą abiem aspektais, galima spręsti dėl prokuroro pareigos inicijuoti procesą. Apeliantas be pagrindo nesutinka su tokia teismo pozicija, nurodydamas, jog joks teisės normų taikymo pažeidimas nagrinėjamu atveju, jeigu jis ir būtų nustatytas, negalėtų pakeisti privataus ginčo teisinio santykio turinio. Tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas ir ką pagrindžia aukščiau nurodytos aplinkybės, jog galima tokia teisinė situacija, kai viešojo intereso buvimą nulemia būtent teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, o tokių klaidų pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Teismas ir pareiškėjas neturėjo pagrindo įvertinti apelianto argumentų teisingumo ir pagrįstumo CPK 45 straipsnio taikymo aspektu, nes nutarime šiuo aspektu nebuvo nurodyta jokių motyvų ir argumentų. Jų nėra ir atskirajame skunde.
Generaliniam prokurorui suteikta išimtinė teisė prašyti atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ne tik bylose, kuriose pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, bet ir bylose, išnagrinėtose apeliacine tvarka, kas neabejotinai suponuoja išvadą, jog aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą instancine tvarka arba padarytos apeliacinės instancijos teismo sprendime, pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Todėl argumentai dėl to, kad pareiškėjas pasinaudojo apeliacijos teise, negali būti pagrindu atmesti jo skundą.
Teismas teisingai konstatavo, jog Generaliniai prokuratūrai nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir visiškai nesprendus dėl teisės pažeidimo fakto buvo pažeista prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.