Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-25 · Administracinė byla Nr. I-2132-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
I-2132-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00139-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2132-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00139-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 9), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), po 100 Eur neturtinės žalos už kiekvieną naktį, praleistą Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-12-04 iki 2014-12-14 ir nuo 2015 m. lapkričio mėn. jam atliekant Vilniaus PN direktoriaus paskirtas nuobaudas už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, nakties metu nuolatos (kas valandą) buvo junginėjama dieninė dirbtinė apšvieta. Dėl šviesos junginėjimo žodžiu kreipėsi į Vilniaus PND administracijos darbuotojus, kurie jam paaiškino, kad taip reikia daryti. Šviesos junginėjimas trikdė jo miegą, dėl ko sutriko jo nervų sistema, jis tapo piktesnis ir įžūlesnis, suprastėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–19).

Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tam tikras asmeninių teisių suvaržymas yra sąlygotas paties pareiškėjo neteisėtos veikos ir todėl yra neišvengiamas. Iš pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-12-04 iki 2014-12-04 ir nuo 2015-11-11 iki skundo teismui pateikimo dienos buvo drausmės grupėje, kurioje ne kartą pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus, už ką buvo baudžiamas perkeliant į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas.

Pažymėjo, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas, atsakomybę, pataisos įstaigų režimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Remiantis BVK 117 str. nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkė nustatyta Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-31 įsakymu Nr. 3-76 „Dėl nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, dienotvarkės patvirtinimo“ (toliau – ir Dienotvarkė Nr. 1), kurios 14 ir 15 p. nurodyta, kad nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, pasirengimas miegui yra nuo 20.40 val. iki 23.00 val., o nepertraukiamas miegas yra nuo 23.00 val., iki 7.00 val. Analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas prieš tai galiojusioje dienotvarkėje, patvirtintoje Vilniaus PN direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-82 (toliau – ir Dienotvarkė Nr. 2).

Pažymėjo, jog Vilniaus PN direktorius 2013-04-09 patvirtinto Vilniaus pataisos namų priežiūros postų planą Nr. 14-712 (toliau – ir Planas), kuriame, be kita ko, nustatytos prižiūrėtojo kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje tarnybinės pareigos taip pat ir prižiūrėtojo nuteistųjų drausmės grupėje tarnybinės pareigos. Aptariamo Plano 21.18 p. nustatyta, kad prižiūrėtojas privalo nustatyta tvarka stebėti laikomus nuteistuosius pro kamerų durų stebėjimo langelius (dienos metu – ne rečiau kaip kas 2 val., nakties metu – ne rečiau kaip kas 1 val.). Plano 24.14 p. reglamentuoja, kad prižiūrėtojas drausmės grupėje privalo nustatyta tvarka stebėti drausmės grupėje laikomus nuteistuosius apeinant kameras ar pro kamerų durų stebėjimo langelius (dienos metu – ne rečiau kaip kas 2 val., nakties metu ne rečiau kaip kas 1 val.). Paaiškina, kad Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose yra įrengta dieninė (dieninė dirbtinė apšvieta 200 lx) ir naktinė (nuo 10 lx iki 20 lx) apšvieta. Naktinė apšvieta drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama tam, kad pataisos pareigūnai galėtų stebėti nuteistuosius nakties metu, kaip tai nustatyta patvirtintame Plane. Nuteistieji, gyvenantys drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar esantys kamerų tipo patalpose, gadina naktinės apšvietos šviestuvus su tikslu, kad kamerose būtų visiškai tamsu. Šiais veiksmais yra apsunkinamas pareigūnų tiesioginių pareigų atlikimas (kas valandą tikrinti nuteistuosius). Todėl, atskirais atvejais, trumpi dieninės apšvietos įjungimai yra neišvengiami, nes nakties metu nuteistieji, esantys minėtose patalpose, turi būti stebimi ne rečiau kaip kas 1 valandą. Pagrindinis nuolatinio stebėjimo tikslas – užtikrinti nuteistųjų saugumą. Akcentuoja, kad Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose yra įrengtas naktinis apšvietimas. Tuo tarpu, jei naktį, nuteistųjų stebėjimo momentu, nustojus veikti naktiniam apšvietimui pataisos pareigūnai įjungtų dieninį apšvietimą, tai truktų vos kelias sekundes, tik įsitikinant, ar visi nuteistieji miega, ar nėra susižalojusių ir pan. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN administracijai nėra pateikęs nė vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų jo atžvilgiu, dėl neveikiančio naktinio apšvietimo drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir pan. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN, neužtikrinant pareiškėjui galimybės miegoti tamsoje.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas teigia, kad drausmės grupėje, kurioje jis buvo laikomas, jam nėra užtikrinama teisė miegoti tamsoje, kadangi po 23 val. pareigūnai, apeidami kameras, įjungia šviesą. Iš pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-12-04 iki 2014-12-04 ir nuo 2015-11-11 buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 26–27). Nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, dienotvarkė nustatyta Dienotvarkėje Nr. 1 ir Dienotvarkėje Nr. 2, iš kurių matyti, kad pasirengimas miegui yra nuo 20.40 val. iki 23.00 val., o nepertraukiamas miegas yra nuo 23.00 val., iki 7.00 val. (b. l. 22–23, 24–25). Iš Vilniaus PN pateikto Plano matyti, kad jame nustatytos prižiūrėtojo kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje tarnybinės pareigos (b. 1. 28–51). Plano 21.18 p. nustatyta, kad pareigūnai privalo nustatyta tvarka stebėti KTP ir BI laikomus nuteistuosius pro kamerų durų stebėjimo langelius (dienos metu – ne rečiau kaip kas 2 val., nakties metu – ne rečiau kaip kas 1 val.). Plane yra nustatytos ir prižiūrėtojo nuteistųjų drausmės grupėje tarnybinės pareigos. Plano 24.14 p. nurodyta, kad prižiūrėtojai nustatyta tvarka privalo stebėti drausmės grupėje laikomus nuteistuosius apeinant kameras ar pro kamerų durų stebėjimo langelius (dienos metu – ne rečiau kaip kas 2 val., nakties metu ne rečiau kaip kas 1 val.).

Sprendžiant iš nustatyto reglamentavimo, darytina išvada, kad Vilniaus PN yra suteikta teisė nakties metu stebėti nuteistuosius. Nuteistųjų stebėjimas naktį yra susijęs su saugumo užtikrinimu laisvės atėmimo vietoje ir yra būtinas siekiant užtikrinti nuteistųjų asmenų saugumą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nakties metu pareigūnai įjungia dieninę šviesą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN nurodė, jog nakties metu stebinti nuteistuosius ne rečiau kaip kas valandą įjungiamas naktinis apšvietimas, tuo tarpu dieninis apšvietimas yra įjungiamas tik išimtinais atvejais (pvz. naktinio apšvietimo neveikimas) ir trunka labai trumpa laiką. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN nėra ar neveikia naktinis apšvietimas. Atsižvelgiant į tai, kad dieninis apšvietimas Vilniaus PN įjunginėjamas tik išimtinais atvejais (pvz. gedimas) ir trunka tik kelias sekundes, siekiant įsitikinti ar Vilniaus PN esantys nuteistieji laikosi tvarkos, todėl net ir įjungtas trumpą laiką ir išimtiniais atvejais dieninis apšvietimas negalėjo pareiškėjui sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurie būtų pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata būtų pablogėjusi dėl dieninio apšvietimo Vilniaus PN patalpose. Iš 2017-02-07 Vilniaus PN Ūkio skyriaus pažymos Nr. 14-14-565 matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN nesikreipė (b. 1. 20).

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 54) papildomai paaiškino, kad Sveikatos ministerija suteikė informaciją, jog dirbtinis apšvietimas nakties metu gali slopinti melatonino (hormono reguliuojančio miegą) gamybą ir sutrikdyti normalų cirkadinį ritmą, tačiau poveikis priklauso nuo šviesos intensyvumo, spektro, veikimo trukmės. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokio Sveikatos ministerijos rašto, kuriame būtų nurodyta minėta informacija, ir kuris būtų priimtas pareiškėjo atžvilgiu.

Pirmiau minėtos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos lemia, kad prašoma atlyginti neturtinė žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas.

Teismas pažymi, jog iš įvardintų civilinės atsakomybės sąlygų matyti, kad vienas iš atsakomybės elementų yra neteisėtumas, kuris pasireiškia tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (LAT 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nurodyti išaiškinimai lemia, kad, sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, iš kokių neteisėtų veiksmų yra kildinama prašoma priteisti žala, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų neužtikrinant pareiškėjui galimybės miegoti tamsoje. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai priteisti po 100 Eur neturtinės žalos už kiekvieną naktį, praleistą Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė