- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-466-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06913-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“
- Ieškovas
- Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12602-950/2020 pagal ieškovo Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančio per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų parkas“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ulmas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiantis per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Idėjų parkas“ 15 338,91 Eur skolą, 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė su UAB „Ulmas“ bendradarbiavo 2016 m. kovo 3 d. sutarties Nr. 90/16 pagrindu dėl periodinio prekių tiekimo. UAB „Ulmas“ pardavė atsakovei prekes ir tuo pagrindu išrašė devynias PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 15 338,91 Eur. Atsakovė nurodytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Ieškovas iš UAB „Ulmas“ 2020 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teises į atsakovę dėl nesumokėtos 15 338,91 Eur sumos pagal PVM sąskaitas faktūras. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota paštu, taip pat telefonu, tačiau 15 338,91 Eur skolos sumos nepadengė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Idėjų parkas“ nurodė, kad su ieškovo reikalavimais visiškai sutinka. Išreiškė norą sudaryti taikos sutartį, pateikė taikos sutarties projektą. Tačiau, 2020 m. rugsėjo 30 d. pateiktame prašyme atsakovė savo poziciją iš dalies pakeitė ir nurodė, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ITP Nr. 1601201 pardavė UAB „Ulmas“ programuojamą apdirbimo centrą „Venture 10“ už 54 450,00 Eur sumą, tačiau UAB „Ulmas“ sumokėjo tik 49 911,09 Eur, o likusi nesumokėta suma sudaro 4 538,91 Eur. Ši suma turi būti įskaityta į ieškovo pareikštą reikalavimą, kurį jis yra įgijęs būtent iš UAB „Ulmas“. Dėl to, atsakovės skola pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras ieškovui sudaro tik 10 800,00 Eur.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ulmas“ prašė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. UAB „Ulmas“ nurodė, kad vėliausiai 2020 m. gegužės mėn., šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovei, gavus ieškovo ieškinį su priedais, tapo žinoma, kad reikalavimas 15 338,91 Eur sumai pagal devynias PVM sąskaitas faktūras yra perleistas. Atsakovė negali įskaityti pagal vėliau, t. y. 2020 m. rugpjūčio 13 d., išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ITP Nr. 1601201 likusios jai UAB „Ulmas“ nesumokėtos sumos į ieškovo turimą reikalavimą, nes tai nėra priešpriešiniai reikalavimai. Negalimas įskaitymas ir tuo pagrindu, kad dėl 15 338,91 Eur sumos jau nuo 2020 m. balandžio 29 d. vyksta ginčas teisme tarp ieškovo ir atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 15 338,91 Eur skolą, 6 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė su UAB „Ulmas“ 2016 m. kovo 3 d. pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį Nr. 90/16 dėl įvairių prekių pirkimo–pardavimo. UAB „Ulmas“ patiekė atsakovei prekes ir išrašė apmokėjimui sekančias PVM sąskaitas faktūras bendrai 15 338,91 Eur sumai: 2019 m. spalio 31 d. Nr. UKA 1200040; 2019 m. spalio 31 d. Nr. UKA 1200041; 2019 m. lapkričio 15 d. Nr. UKA 1200800; 2019 m. lapkričio 19 d. Nr. UKA 1200979; 2019 m. lapkričio 19 d. Nr. UKA 1200980; 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. UKA 1201054; 2019 m. gruodžio 2 d. Nr. UKA 1201700; 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. UKA 1201748; 2020 m. sausio 10 d. Nr. UKA 1203386. Atsakovė šių PVM sąskaitų faktūrų laiku ir tinkamai neapmokėjo.
7. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas E. M. nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog UAB „Ulmas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, taip pat nėra ginčo dėl skolos sumos. Atsakovės nuomone, kadangi atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą, todėl ji turi teisę atlikti įskaitymą UAB „Ulmas“ neapmokėtai sumai (4 538,91 Eur) pagal jai 2020 m. rugpjūčio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ITP Nr. 1601201 dėl programuojamo apdirbimo centro „Venture 10“ pardavimo. Dėl to ieškovui turėtų būti priteista tik 10 800,00 Eur suma. Teismas, įvertinęs byloje suriktų įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovės argumentai yra nepagrįsti.
8. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Ulmas“ 2020 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 15 338,91 Eur. Byloje nėra jokių patikimų faktinių duomenų, kad minėta reikalavimo perleidimo sutartis ar kitas dokumentas, informuojantis apie 15 338,91 Eur dydžio reikalavimo perleidimą, buvo ieškovo ar UAB „Ulmas“ įteiktas atsakovei iki civilinės bylos iškėlimo. Tačiau ieškovas 2020 m. balandžio 29 d. pateikė teismui savo ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės, prie kurio pridėjo tiek 2020 m. kovo 17 d. pranešimą Nr. 1, tiek ir pačią 2020 m. balandžio 17 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškinys su visais priedais 2020 m. gegužės 25 d. buvo įteikti atsakovės atstovui advokatui E. M.. 2020 m. birželio 10 d. teisme buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodė, jog su ieškovo reikalavimais visiškai sutinka, pageidauja sudaryti taikos sutartį. Iš to seka, kad atsakovė vėliausiai 2020 m. gegužės 25 d. (t. y. jos atstovui įteikus ieškovo ieškinį su priedais) sužinojo apie įvykusį 15 338,91 Eur reikalavimo perleidimą.
9. Teismas sprendė, kad atsakovės kartu su 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymu pateikti rašytiniai dokumentai liudija, kad ji pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ITP Nr. 1601201 pardavė UAB „Ulmas“ programuojamą apdirbimo centrą „Venture 10“ už 54 450,00 Eur sumą. UAB „Ulmas“ sumokėjo tik 49 911,09 Eur (2020 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo 27 225,00 Eur ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo 22 686,09 Eur). Byloje nėra ginčo, kad UAB „Ulmas“ pagal minėtą 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą nėra sumokėjusi atsakovei 4 538,91 Eur. Tačiau atsakovei apie 15 338,91 Eur reikalavimo perleidimą tapo žinoma 2020 m. gegužės 25 d., o priešpriešinį reikalavimą UAB „Ulmas“ atžvilgiu ji įgijo tik 2020 m. rugpjūčio 24 d., UAB „Ulmas“ laiku (iki 2020 m. rugpjūčio 23 d.) pilnai neapmokėjus 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos faktūros ITP Nr. 1601201. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė priepriešinį reikalavimą UAB „Ulmas“ atžvilgiu įgijo jau žinodama apie įvykusį reikalavimo perleidimą, kas įskaitymą daro negalima pagal imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.108 straipsnio nuostatas. Be to, ieškovas ieškinį dėl 15 338,91 Eur sumos priteisimo iš atsakovės teisme pareiškė dar 2020 m. balandžio 29 d., dėl ko įskaitymas negalimas ir pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios draudžia įskaityti reikalavimus, dėl kurių jau vyksta ginčas teisme.
10. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje dalyje dėl 4 538,91 Eur sumos priteisimo iš atsakovės pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. gruodžio 2 d. Nr. UKA 1201700; 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. UKA 1201748; 2020 m. sausio 10 d. Nr. UKA 1203386, pakeitė šalį (ieškovą): iš Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančio per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, į jo teisių perėmėją – trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Ulmas“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Idėjų parkas“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinant iš dalies ir priteisiant jam iš atsakovės 10 800,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pagal UAB „Ulmas“ pranešimo formuluotėje panaudotą veiksmažodžio esamąjį laiką, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė negavo su 2020 m. kovo 17 d. pranešimu reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos ar kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, ieškovas nesuprato proceso teisme metu ar UAB „Ulmas“ jau perleido nurodytą 15 338,91 Eur reikalavimą 2020 m. kovo 17 d., ar perleidžia ir neaišku, kada tas perleidimas prasidėjo ir kada baigsis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi 2020 m. kovo 17 d. nebuvo jokio 15 338,91 Eur reikalavimo perleidimo ir apskritai nebuvo jokio pranešimo atsakovei. Be to ieškovas buvo ir anksčiau kreipęsis UAB „Ulmas“ vardu ir jį atstovavęs dėl minėtos skolos sumokėjimo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio1 dalies nuostatas dėl visapusiško ir objektyvaus aplinkybių įvertinimo, nes neteisingai nustatė datą, kada ieškinys su priedais buvo įteiktas atsakovės atstovui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės atstovui 2020 m. gegužės 25 d. buvo suteikta tik prieiga prie bylos, o atsakovei per atsakovą ieškinys su priedais buvo įteiktas 2020 m. gegužės 26 d., todėl remiantis CK 6.109 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad tai buvo tinkamas pranešimas atsakovei.
1.3. Pirmosios instancijos teismui pripažinus CK 6. 109 straipsnio 1 dalies nustatyto pranešimo reikšmę atsakovei (skolininkei) apie reikalavimo perleidimą, todėl teismo priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, pagal CK 6.37 straipsnį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 7 d., yra neteisėtos, pažeidžiančios CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas negalėjo priteisti 6 procentų procesinių palūkanų nuo minėtos datos, nes atsakovei nebuvo pranešta apie reikalavimo perleidimą ir atsakovės atžvilgiu veikė CK 6.109 straipsnio 1 dalies garantija.
1.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.108 straipsnio ir 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Remiantis reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.3. punkto nuostatomis, naujasis kreditorius pagal šią sutartį įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę iš skolininko, įskaitant netesybas (baudas, delspinigius), palūkanas ir / ar kitas pinigų sumas, numatytas išrašytose sąskaitose, kurių sąrašas pateikiamas 1 priede bei kituose finansiniuose dokumentuose. Tos pačios reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.4. punktas nustatė, kad naujajam kreditoriui, kaip reikalavimo teisių perėmėjui pereina visos pradinio kreditoriaus teisės, numatytos jo ir skolininko sutartyje, susitarimuose ar pan. Tačiau įvertinus UAB „Ulmas“ atstovo advokato T. J. atsiliepimo motyvus, matyti, kad UAB „Ulmas“ pripažino, jog nesumokėjo atsakovei 4 538,91 Eur sumos už nusipirktą programuojamo apdirbimo centro Venture 10. UAB „Ulmas“ laiko neperleidusi reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovui reikalauti palūkanų, delspinigių ir / ar baudos už vėlavimą įvykdyti 15 338,91 Eur dydžio pagrindinę prievolę, nors reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.3. ir 1.4. punktai teigė priešingas aplinkybes dėl perleidžiamų reikalavimų apimties. Šios abi aplinkybės rodo, kad UAB „Ulmas“ laiko, kad ieškovui perleido ne visus kreditorinius reikalavimus pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kilusius iš sutarties Nr. 90/16 ir jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, vykdymo.
1.5. Ieškovas, gavęs iš teismo visų ieškinio reikalavimų patenkinimą, perleido 4 538,91 Eur reikalavimą UAB „Ulmas“ pagal PVM sąskaitas: Nr. UKA1203386 (2020 m. sausio 10 d.) – 133,81 Eur, Nr. UKA1201748 (2019 m. gruodžio 3 d.) – 675,71 Eur ir 3 729,39 Eur dalį pagal Nr. UKA1201700 (2020 m. gruodžio 2 d.). Tai patvirtina, kad ieškovas neperleido UAB „Ulmas“ viso kreditorinio reikalavimo. Dėl to UAB „Ulmas“ skola atsakovei galėjo būti įskaityta. Toks įskaitymas neprieštaravo CK 6.108 straipsnio ir 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms. Be to, ieškovo atliktas 4 538,91 Eur sumos perleidimas rodo, kad faktinę aplinkybę, kad ieškovas faktiškai realizavo savo prievolines teises, pareiškęs ieškinį teismui. Tai reiškia, kad ieškovo 2020 m. lapkričio 29 d. atliktas 4 538,91 Eur kreditorinio reikalavimo perleidimas UAB „Ulmas“ savo turiniu turi reikalavimo, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, dėl to toks reikalavimo perleidžiamas draudžiamas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
12. Ieškovas Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiantis per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, pateikė atsiliepimą į atsakovės, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pripažino, kad tiekimo sutarties pagrindu susidariusios 15 338,91 Eur skolos faktą ir dydį, bei aplinkybę, kad šios piniginės prievolės atsakovė nėra įvykdžiusi, todėl teismas šias aplinkybes sprendime patvirtino. Apeliaciniu skundu atsakovė šių aplinkybių neginčija.
2.2. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis jai buvo įteikta ne 2020 m. gegužė 25 d., o 2020 m. gegužės 26 d., neturi jokios materialios teisinės prasmės. Net patvirtinus, kad apie 2020 m. balandžio 17 d. sudarytą reikalavimo teisių sutartį atsakovė sužinojo 2020 m. gegužės 26 d. (ką iš esmė patvirtino ir teismas skundžiamame sprendime), tai neturėtų jokios teisinės įtakos jos pačios pripažįstamo fakto, kad nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovė nei su ieškovu, nei su UAB „Ulmas“ pagal 2016 m. kovo 3 d. tiekimo sutartį taip ir neatsiskaitė.
2.3. Atsakovei neginčijant jos pripažintos 15 338,91 Eur skolos dydžio ir fakto, aplinkybės, kad jis neatsiskaitė, o taip pat pripažįstant 2020 m. gegužės 26 d. sužinojimo apie reikalavimų perleidimo momentą, teisinio ir faktinio pagrindo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dėl 15 338,91 Eur skolos priteisimo objektyviai nėra.
2.4. Kadangi nuo 2020 m. gegužės 26 d., t. y. kai atsakovei tapo žinoma apie reikalavimo perleidimą, ji negalėjo atlikti jokių įskaitymų už UAB „Ulmas“ nepradelstas prievoles, kilusias 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d., atsakovei, nes iš šių prievolių kylančios teisės buvo perleistos ieškovui, t. y. reikalavimai nebebuvo priešpriešiniai. Taigi, net jei byloje atsakovė būtų pareiškusi reikalavimus dėl įskaitymo, tokių reikalavimų tenkinti nebūtų buvę pagrindo. Pagrindo atlikti tokį įskaitymą nėra ir šioje stadijoje. Nors po skundžiamo sprendimo priėmimo 4 538,91 Eur reikalavimo dalį, kurį buvo gavusi 2020 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, ieškovas grąžino UAB „Ulmui“, 2021 m. sausio 4 d. pranešimu atsakovei buvo pranešta, kad 4 538,91 Eur reikalavimą vienašališkai įskaito į atsakovės 4 538,91 Eur reikalavimą pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, todėl šioje dalyje atsakovės prievolė UAB „Ulmui“ laikytina pasibaigusia, o skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuriuo iš atsakovės priteista 15 338,91 Eur suma, 4 538,91 Eur dalyje, yra laikytina įvykdyta.
2.5. Atsakovės reikalavimas nepriteisti procesinių palūkanų nuo 15 338,91 Eur skolos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2020 m. gegužės 7 d.) iki sužinojimo apie reikalavimo perleidimą (2020 m. gegužės 26 d.), motyvuojant vien tuo faktu, kad ji apie reikalavimo perleidimą sužinojo 2020 m. gegužės 26 d., yra paremtas netinkamu CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymu ir aiškinimu. CK 6.109 straipsnio 1 dalies nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš skolininką iki to momento, kai skolininkas gavo pranešimą apie reikalavimų perleidimą, o ne tai, kad skolininkas yra atleidžiamas nuo palūkanų už pradelstas prievoles mokėjimą iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimo momento.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ulmas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi iš esmės tapatūs argumentai nurodyti ieškovo Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančios per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl jie papildomai nėra kartojami. Ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovė įskaityti reikalavimą įgijo tik po skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo, kai, atsižvelgdami į atsakovės išreikštą norą dalį skolos įvykdyti įskaitymu, ieškovas ir ieškovė UAB „Ulmas“ susitarė, kad ieškovas grąžina dalį reikalavimo teisių – 4 538,91 Eur, ieškovei, kurias buvo įgijęs 2020 m. balandžio 17 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Apie reikalavimo teisių dalies grąžinimą atsakovė buvo informuota raštu dar 2020 m. gruodžio 28 d., tačiau taip ir neiniciavo įskaitymo, nors tuo grindžia apeliacinį skundą. Kadangi atsakovė neginčija visos 15 338,91 Eur prievolės dydžio ir fakto ieškovams, o ieškovė UAB „Ulmas“ – 4 538,91 Eur dydžio prievolės atsakovei, ieškovė iš esmės galėjo nuo 2020 m. gruodžio 28 d. atlikti tokį įskaitymą, neatsižvelgiant į tai, kad vyksta teisminis procesas. Kadangi atsakovė tokio įskaitymo neiniciavo, ieškovė informuoja, kad tokį įskaitymą iniciavo pati 2020 m. sausio 19 d. Taigi sprendimas šioje dalyje laikytinas įvykdytu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nenustatė.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos iš skolininko išieškojimo, pagal kreditoriaus ir trečiojo asmens sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.
17. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Ulmas“ tiekė atsakovei (apeliantei) UAB „Idėjų parkas“ prekes ir išrašė apmokėjimui sekančias PVM sąskaitas faktūras bendrai 15 338,91 Eur sumai: 2019 m. spalio 31 d. Nr. UKA 1200040; 2019 m. spalio 31 d. Nr. UKA 1200041; 2019 m. lapkričio 15 d. Nr. UKA 1200800; 2019 m. lapkričio 19 d. Nr. UKA 1200979; 2019 m. lapkričio 19 d. Nr. UKA 1200980; 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. UKA 1201054; 2019 m. gruodžio 2 d. Nr. UKA 1201700; 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. UKA 1201748; 2020 m. sausio 10 d. Nr. UKA 1203386; UAB „Ulmas“ 2020 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančiam per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą perleido reikalavimo teises į apeliantės UAB „Idėjų parkas“ neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 15 338,91 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė nėra apmokėjusi UAB „Ulmas“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, o taip pat, kad UAB „Ulmas“ 2020 m. kovo 17 d. parengtu pranešimu Nr. 1 informavo atsakovę (apeliantę), kad reikalavimo teisę į 15 338,91 Eur sumą perleidžia Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančiam per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą. Apeliantė UAB „Idėjų parkas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiantis per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą ir UAB „Ulmas“ sudarytos sutarties sąlygose nėra aiškiai įvardinta, kada ir koks reikalavimas yra perleistas, o taip pat nenurodyta, kada skolos perleidimas prasidėjo ir kada baigsis.
20. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.
21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantę ir UAB „Ulmas“ siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Ulmas“ tiekė atsakovei prekes, kurių kiekiai ir kaina buvo nurodyti UAB „Ulmas“ išrašytose sąskaitose faktūrose. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė UAB „Idėjų parkas“ su UAB „Ulmas“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras nėra atsiskaičiusi. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančio per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą ir UAB „Ulmas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, nustatė, kad joje yra aiškiai įvardinti tiek pradinis, tiek naujasis kreditorius, skolininkas, nedviprasmiškai išreikšta sutartį sudariusių asmenų valia perleisti reikalavimo teisę į skolininkę pagal sutarties priede išvardintas PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog reikalavimo, pagal UAB „Ulmas“ išrašytas UAB „Idėjų parkas“ PVM sąskaitas faktūras, išieškojimas nėra galimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties turinys patvirtina pagrindinius reikalavimo perleidimo sutarties požymius (nutarties 17 punktas).
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį buvo aiškiai išreikšta – kreditorė UAB „Ulmas“ perleido naujajam kreditoriui Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančiam per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Idėjų parkas“ 15 338,91 Eur skolą, įskaitant netesybas. Tuo tarpu teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantė UAB „Idėjų parkas“ neturėjo teisės įskaityti UAB „Ulmas“ turimos skolos apeliantei.
23. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl įskaitymas pripažįstamas vienašaliu sandoriu. Jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies valios, išreiškiamos pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą informuojama kita šalis. Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui būtinos tam tikras sąlygos. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).
24. Minėta, kad UAB „Ulmas“ su naujuoju kreditoriumi Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančiu per Compagnie Francaise D'assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliantė UAB „Idėjų parkas“ neigia gavusi pranešimą apie reikalavimo perleidimą bei įrodinėja, kad jai, pradiniam kreditoriui pardavus programuojamą apdirbimo centrą „Venture10“ bei pradiniam kreditoriui nepilnai už jį apmokėjus, ji įgijo teisę įskaityti 4 538,91 Eur sumą.
25. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad pirkimo–pardavimo sandoris tarp pradinės kreditorės UAB „Ulmas“ ir apeliantės UAB „Idėjų parkas“ buvo sudarytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. Byloje nėra ginčo, kad pagal šį sandorį apeliantei nebuvo sumokėta 4 538,91 Eur suma. Ieškovė ieškinį, kurį grindė reikalavimo perleidimo sutartimi, teismui pateikė 2020 m. balandžio 29 d., todėl net ir pripažinus, kad apeliantės nepasiekė naujojo kreditoriaus siųsta informacija apie reikalavimo sutarties sudarymą, yra pagrindas spręsti, jog apie reikalavimo perleidimą apeliantė buvo tinkamai informuota gavusi iš teismo dokumentus 2020 m. gegužės 26 d. (CK 6.109 straipsnis). Apeliantė reikalavimo teisę į UAB „Ulmas“ įgijo sudariusi 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sandorį. Taigi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir pranešimo apie ją apeliantei metu, ši dar neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Ulmas“, todėl neturėjo nei teisės įskaityti dar nesančios UAB „Ulmas“ prievolės, nei taikyti savigyną – prievolės apmokėti skolą sustabdymą.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu apeliantė būtų turėjusi priešpriešinį reikalavimą į UAB „Ulmas“ ir atitinkamai teisę jį įskaityti, o po skundžiamo teismo sprendimo įvykęs procesinių teisių perėmimo faktas ir skolos užskaitymas, įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Iš atsakovės teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas (užskaitymas) spręstinas vykdymo procese (CPK XL skyrius).
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimo sutarties vykdymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi apeliantės UAB „Idėjų parkas“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Netenkinus atsakovės UAB „Idėjų parkas“ apeliacinio skundo, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ulmas“ pateikė teismui prašymą priteisti jo naudai 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pareiškimo dėl procesinių teisių perėmimo ieškinio dalyje rengimas – 127,05 Eur bei atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 296,45 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik dalis trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstos, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Kitos trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovės trečiojo asmens naudai yra priteisiama tik atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos – 296,45 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, CPK 98 straipsnis).
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų parkas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Ulmas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 296,45 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.