- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- A11.-1840-737/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00170-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Pažeidėjas
- S. Č.
- Advokatai
- Egidijus Losis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) sandėlininku, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Č. 2019 m. liepos 6 d. 22.30 val. Jonavos rajone, K. T. I. medžiotojų būrelio ploto vienete, būdamas medžioklės vadovu (medžioklės lapo Nr. 2019-09) medžiojo neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 prom. (po paklaidos 1,53 prom.) girtumas. Medžioklės metu gyvūnai nebuvo sumedžioti. Tokiais savo veiksmais S. Č. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.3 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje.
S. Č. teismo posėdžio savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 6 d. apie 19.00 val. važiuojant į medžioklės plotą, sūnus jį nuvežė pas bičiulį, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 0,5 litrų degtinės butelį dviese, šventė draugo Mindaugo vardadienį (Mindaugines). Tuo metu sūnus jo laukė automobilyje ir nežinojo, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. Baigus vartoti alkoholinius gėrimus, sūnus jį nuvežė iki medžioklės ploto ir išleido prie Petrašiūnų miško. Ieškojo stirnino, turėjo su savimi graižtvinį šautuvą ir atramą. Nieko nesumedžiojo, šūvio nebuvo. Medžioklės lapą supildė apie 19.00 val. būdamas blaivus. Apie 22.00 val. paskambino sūnui, kad ji pasiimtų. Einant keliu jį sustabdė policijos pareigūnai. Medžioja nuo 1985 metų, labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Alkoholio nevartoja dėl sveikatos problemų. Finansinė situacija sudėtinga, nes turi dvi paskolas – 2018 m. imta 3000 Eur, 2019 m. – 2000 Eur. Mėnesinės įmokos už abi paskolas apie 260 Eur. Darbo užmokestis yra apie 800 Eur, gauna neįgalumo išmoką. Gyvena trise, sūnus dirba.
Teismo posėdžio metu apklaustas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas paaiškino, kad 2019 m. liepos 6 d. budėdamas gavo pranešimą, kad šalia gyvenvietės žmonės mato neblaivų vyrą vaikščiojantį su ginklu. Policijos pareigūnai buvo arčiau, todėl sulaikė pažeidėją ir paėmė jo šaunamąjį ginklą. S. Č. padėjo išaiškinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, bendravimas su juo buvo dalykiškas. Įvykio dieną S. Č. adekvačiai atsakė į klausimus, paaiškinimą surašė iš pirmo karto, atrodė susikrimtęs.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Egidijus Losis prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. S. Č. charakterizuojamas teigiamai, gailisi, padėjo išaiškinti nusižengimą. Prašo skirti minimalų ar net mažesnį nei minimalų teisės medžioti atėmimo terminą. Kadangi gyvūnas sumedžiotas nebuvo, mano, kad ginklas neturėtų būti konfiskuojamas.
ANK 290 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę asmenims, kurie medžioja būdami vidutiniškai (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkiai (nuo 2,5 promilės ir daugiau) apsvaigę nuo alkoholio arba atsisako tikrintis dėl neblaivumo, arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba medžioja draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
Motyvuojamoji dalis
S. Č. nusižengimo padarymo faktines aplinkybes ir jo kaltę, padarius ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodo administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1804-2019, kuriame užfiksuotos esminės nusižengimo aplinkybės; S. Č. 2019 m. liepos 6 d. rašytinis paaiškinimas; 2019 m. gegužės 30 d. medžioklės lape Nr. 2019-09 nurodyti duomenys; alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 6 d. 22.23 val. S. Č. nustatytas 1,56 prom. girtumas; medžiotojo bilieto Nr. 057727 ir ginklo pažymėjimo Nr. 2687-53597 kopijos; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 6 d. tarnybinis pranešimas; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir kita bylos medžiaga. Byloje surinkti įrodymai vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padaryto nusižengimo faktinėms aplinkybėms atskleisti, nusižengimo požymiams įrodyti ir S. Č. kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. Č. padarytas nusižengimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, požymius, kadangi jis būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,56 prom. (po paklaidos 1,53 prom.) girtumas, dalyvavo medžioklėje.
S. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad šiuo atveju padarytas vienas iš šiurkščiausių Medžioklės taisyklėse numatytų pažeidimų, kėlęs realią grėsmę tiek pažeidėjo, tiek kitų asmenų saugumui ir gyvybei, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia vartoti alkoholį dalyvaujant medžioklėje, suvokė pavojingą tokio poelgio pobūdį ir norėjo taip elgtis, į atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad S. Č. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, darbdavio ir K. T. I. medžiotojų būrelio charakterizuojamas teigiamai. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. Č. už padarytą nusižengimą paskyrus ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 290 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Nustatydamas administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti, atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartas S. Č. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, kad jis anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, ir įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžia, kad S. Č. skirtinas minimalus teisės medžioti atėmimo terminas – 1 (vieneri) metai.
Administracinio poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusižengimą formų, turinčios padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnis). Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių ar kitų nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018). Šiuo atveju nesutiktina su S. Č. atstovo advokato nuomone, kad medžioklės metu nesumedžiojus gyvūno nėra galimas ir ginklo konfiskavimas. Iš ANK 290 straipsnio 10 dalies normos konstrukcijos seka, kad administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimas yra imperatyvus, o transporto priemonės gali būti konfiskuojamos tada, kai jos buvo panaudotos gyvūnams medžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti. Nagrinėjamu atveju graižtvinis šautuvas, neabejotinai, buvo nusižengimo padarymo įrankiu. Šią aplinkybę pagrindžia paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, jog jis turėjo tikslą sumedžioti stirniną, todėl su savimi medžioklėje turėjo graižtvinį šautuvą ir atramą, medžiojo tykojant. Kaip matyti iš medžiagoje esančių duomenų, ginklas buvo užtaisytas, jame buvo 5 šoviniai. Vien ta aplinkybė, kad joks gyvūnas nebuvo sumedžiotas ir reali žala gamtos ištekliams nepadaryta, nepašalina S. Č. atsakomybės dėl itin šiurkštaus Medžioklės taisyklių pažeidimo. Vertintina ir tai, kad pažeidėjui buvo nustatytas ženkliai didesnis nei Medžioklės taisyklių 58.3 punkte numatytas girtumas (nuo 0,4 promilės ir daugiau), kai medžioti draudžiama, o būtent – 1,56 prom. (po paklaidos 1,53 prom.) girtumas. Taigi, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, siekiant užkirsti kelią ateityje analogiškų pažeidimų padarymui, šios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad iš S. Č. policijos pareigūnas 2019 m. liepos 6 d. paėmė 5 šovinius, graižtvinį šautuvą, optinį taikiklį ir kitus daiktus (plastikinio ginklo atrama ir rudos spalvos dokumentų dėklas grąžinti S. Č. pakvitavimu). Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, ginklo priedėlis yra duslintuvas, lazerinis, optinis ir naktinis taikikliai. Administracinio nusižengimo tyrimo metu S. Č. nurodė, kad šoviniai iš ginklo išimti nebuvo. Vertinant tai, akivaizdu, kad graižtvinis šautuvas kartu su optiniu taikikliu ir šoviniais sudaro vieną visumą, todėl turi būti konfiskuojami kaip administracinio nusižengimo padarymo įrankis. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, S. Č. priklausantis graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) 7,62x63, Nr. 98844, 844, 5 šoviniai ir optinis taikiklis konfiskuotini.
Teismo posėdžio metu S. Č. atstovas advokatas prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamą nuobaudą ar administracinio poveikio priemones arba jų neskirti. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai (pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai), galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama (2017 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-198-579/2017, 2019 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-256-813/2019).
Nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, įvertina tai, kad medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl yra griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Be kita ko, pagal Medžioklės taisyklių 74.1 punktą, Medžioklės taisyklių 58.3 punkte numatytas draudimas medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau), yra laikomas vienu iš šiurkščiausiu medžioklės taisyklių pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus anoniminį gyventojo pranešimą apie neblaivų asmenų, kuris su savimi turi ginklą, todėl akivaizdu, kad šie pažeidėjo veiksmai kėlė realią baimę ir pavojų kitiems asmenims. Taigi, teismas įvertinęs aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog S. Č. prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Č. teigiamas charakteristikas, bei į tai, kad S. Č. anksčiau nebuvo baustas dėl Medžioklės taisyklių pažeidimų, visgi sprendžia, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nėra. Nurodytos S. Č. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali suponuoti pagrindo nuobaudos administracinio poveikio priemonių netaikymui, nes būtent ilgametė medžiotojo patirtis bei nurodomos asmenybės savybės turėjo pašalinti prielaidas administracinio nusižengimo padarymui. Manytina, kad S. Č. paskyrus minimalią baudą, nustačius administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti, minimalų atėmimo terminą bei paskyrus ginklo konfiskavimą, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
S. Č. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimui įsiteisėjus, graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) 7,62x63, Nr. 98844, 844, 5 šovinius ir optinį taikiklį, konfiskuoti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19103334306. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.