Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimo A. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. N. apeliacinis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį nusižengimą. Apeliaciniame skunde sutinkama su padaryto nusižengimo kvalifikacija, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog A. N. nuobauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta teisingai ir skundo argumentai nesuteikia pagrindo ją švelninti.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Apygardos teismas, išnagrinėjęs A. N. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šios nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos. Teismas, skirdamas A. N. baudą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailis), atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad pažeidėjo asmenybė charakterizuojama teigiamai (anksčiau administracine tvarka nebaustas, už tokį pažeidimą baudžiamas pirmą kartą), ir pagrįstai skyrė sankcijos vidurkį atitinkančią baudą. Jokių papildomų pažeidėjo padėtį lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo paskirtąją nuobaudą švelninti.Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pažeidimo padarymo aplinkybės nerodo mažesnio jo padaryto pažeidimo pavojingumo. Skunde nurodytos aplinkybės dėl darbo sutarčių įforminimo klaidos yra pažeidėjo gynybinė versija. Pažymėtina, jog nelegalus darbas truko ne dieną, ne dvi, tačiau daugiau kaip visą mėnesį, be to, dirbantiesiems net nežinant, kad su jais darbo sutartys nutrauktos ir yra nutrauktas bet koks socialinis draudimas. Tokį ilgą laiką nelegaliai dirbo net trys asmenys. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, pažeidimas laikytinas pavojingesniu visuomenei ir nesudaro pagrindo švelninti skirtąją nuobaudą.Neteisus apeliantas teigdamas, jog teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas įtvirtintas ABK 35 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios aplinkybės buvimą, turi būti abu elementai, t. y. tiek ir veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, tiek ir nuoširdus gailėjimasis, kad asmuo taip pasielgė. Nesant nuoširdžios atgailos, vien formalus pažeidimo faktinių aplinkybių pripažinimas, nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors įstatymas numato galimybę administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas aplinkybes (ANK 35 straipsnio 2 dalis), tačiau jokių faktinių duomenų apie kitokio pobūdžio pažeidėjo padėtį švelninančias aplinkybes šioje byloje nenustatyta. Tai, kad skirtina nuobauda turės neigiamų pasekmių jo šeimos ir mažamečio vaiko poreikių tenkinimui, yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė, rezultatas ir nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinti gali tik tos aplinkybės, kurios susijusios su administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis ir priežastimis, o ne su nuobaudos poveikio vertinimu, todėl tai niekaip negali būti laikoma nusižengimą padariusio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė vienintelę šioje byloje A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir teisingai ją įvertino, nustatydamas skirtinos baudos dydį.Apeliantas skunde teigia, jog jam skirta nuobauda pažeidžia proporcingumo principą, todėl ji galėtų būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta sankcijoje, arba jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).Šioje byloje jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiamai charakterizuojama asmenybė, yra tos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Kaip jau aptarta anksčiau, apylinkės teismas teisingai įvertino visas šias aplinkybes ir skyrė A. N. sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančią nuobaudą, nepažeisdamas ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju nenustatytas nei ypatingai mažas veikos pavojingumas, mažareikšmiškumas, nei kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nei kitokios aplinkybės, kurios ypatingai švelnintų pažeidėjo padėtį administracinės atsakomybės kontekste ir leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta priemonė.Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Kaip jau minėta anksčiau, administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, apeliantas privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Šiuo atveju, įvertinus nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigiamai charakterizuojamą pažeidėjo asmenybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismo skirtoji bauda, kuri atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį, laikytina teisinga ir proporcinga priemone pasiekti nuobaudai keliamus tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos tikslus. Pagrindo ją švelninti skunde nurodytais argumentais nėra.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kiekvienoje konkrečioje byloje tiek vertinant kaltės klausimą, tiek ir skiriant nuobaudą, teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, vadovaujasi tik įstatymu ir priima sprendimą remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, kuris pagrįstas visapusišku, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir surinktų duomenų įvertinimu, laikantis įstatymo reikalavimų, todėl apelianto nurodyti kitų teismų sprendimai kitose konkrečiose bylose nėra teismui privalomas atskaitos taškas tiek sprendžiant kaltės klausimą, tiek ir skiriant nuobaudą. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi A. N. nei apylinkės teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikęs jokių savo materialinę padėtį ar kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes (mažamečio vaiko turėjimas ir pan.) pagrindžiančių įrodymų, kaip tai imperatyviai numato ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos. Taip pat pažymėtina, kad A. N. dėl baudos išdėstymo gali kreiptis ir nuobaudos vykdymo procese, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog A. N. administracinė nuobauda skirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, jo pavojingumui, būtina ir pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslaus, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.