Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-256-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
AN2-256-813/2019
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00040-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Pažeidėjas
R. M.
Advokatai
Laimonas Judickas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-813/2019Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00040-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.8; 12.29; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. R. M. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 1 100 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams ir jam priklausančio graižtvinio šautuvo „Sauer 202 Classic“ Nr.44641 (kalibras-.30-06 Springflied) bei automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

2. Administracinė nuobauda R. M. paskirta už tai, kad 2018 m. lapkričio 21 d. medžioklės vadovas R. M. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo selekcininko kvalifikacija suteikta 2006 m. birželio 13 d.) (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete draudžiamu metu sumedžiojo suaugusį stirnos patiną medžiokliniu graižtviniu ginklu „Sauer 202 Clasic, 3006 Sprieggflied“ Nr.44641, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 15.2.4 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad stirnos patinai medžiojami nuo gegužės 15 dienos iki spalio 15 dienos ir 58.2.2 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės.

2.1 Administracinio nusižengimo teisena dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimo ir dorojimo R. M. nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių.

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad visiškai įrodyta, jog R. M. tyčia sumedžiojo stirnos patiną draudžiamu šį gyvūną medžioti laikotarpiu ir todėl privalo atsakyti už padarytą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad medžioklės metu jis dėl sumedžioto stirnos patino išvaizdos galvojo, jog medžioja stirniuką, teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Nutarime nurodyta, kad R. M. medžioja virš dešimt metų, jam 2006 metais suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija, todėl jo aiškinimas, kad nesuprato, jog šauna į suaugusį gyvūną, teismo neįtikino, juolab, kad ir tolesnė įvykių eiga - pradėjo sumedžioto stirnos patino dorojimą, nupjovė jo galvą ir paliko kitoje vietoje, sumedžiotų kanopinių gyvūnų neįrašė į medžioklės lapą ir juos gabeno - rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog sumedžiojo stirnos patiną draudžiamu laiku, norėjo paslėpti šį faktą patvirtinančius įrodymus.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo dalis, kuriomis R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, konfiskuotas R. M. priklausantis automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir / ar atsisakyta panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas R. M. priklausantis automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y.. R. M. neskirti teisės medžioti atėmimo ir netaikyti automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

4.1. Skunde teigiama, kad nutarime padaryta nepagrįsta išvada, kad R. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia, t. y., kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia sumedžiojo stirnos patiną draudžiamu šį gyvūną medžioti laikotarpiu. Teigiama, jog nutarime liko nevertintos aplinkybės, jog R. M. pagal medžiojamojo gyvūno išorės požymius (išsivystymą ir kūno sudėjimą) galėjo sąžiningai klysti dėl gyvūno amžiaus, manydamas, kad šovė į stirnos jauniklį, o ne į suaugusį stirnos patiną. Visiškai neteikta reikšmės tam, kad R. M. neturėjo jokio tikslo draudžiamu metu sumedžioti suaugusį stirnos patiną, nes nebuvo išnaudoti limitai sumedžioti stirnos jauniklį ir patelę, kurių medžioklė buvo leidžiama.

4.2. Skunde nurodoma, kad bylos medžiagoje pateiktos kelios ekspertų išvados, kuriose padarytos skirtingos išvados dėl sumedžioto stirnino amžiaus. Ekspertams pateikus vertinti stirnos patino kaukolę ir apatinį žandikaulį bei vertinant danties cementite esančias rieves (t. y. taikant skirtingus gyvūno amžiaus nustatymo metodus) padarytos skirtingos išvados apie sumedžioto stirnos patino amžių, kas parodo, jog ekspertams vertinant tik stirnino kaukolę su apatiniu žandikauliu, nustatytas amžius svyravo nuo 16 iki 30 mėnesių. Tačiau medžioklės metu nėra galimybės įvertinti žvėries amžiaus pagal dantų nudilimą ar apžiūrint jau nudirtą ir vertinimui paruoštą žvėries kaukolę. Dėl to medžiojamojo gyvūno amžius vertinamas tik pagal išorinius, tipinius žvėries požymius. R. M. nurodė, kad medžioklės metu jis pamatė lauke besiganančius stirnos patelę ir šalia jos aiškiai mažesnį jauniklį, kurio jokie ragai, esant 100-120 metrų atstumui, nesimatė. Dėl to, jis vadovaudamasis medžiotojų etika, pasirinko šauti ne į stirnos patelę, o į šalia buvusį, kaip jis manė, stirnos jauniklį. Tik priėjęs prie sumedžioto žvėrelio, pamatė, kad šis buvo su rageliais.

4.3. Apelianto įsitikinimu, aplinkybę, kad medžioklės metu R. M. galėjo sąžiningai klysti dėl medžiojamojo gyvūno amžiaus, manydamas, kad šovė į stirnos jauniklį, o ne į suaugusį stirnos patiną patvirtino specialistas E. T., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinis kriterijus pagal kurį medžiotojas sprendžia apie stirnino amžių, lapkričio mėnesį gali būti tik ragai arba sprendimas, kad tai yra patinas atsižvelgiant ar tai sezonas ar ne sezonas. E. T. nurodė, atvejus, kai dėl sveikatos sutrikimų, pirmieji ar antrieji ragai, apžiūrinėjant net su specialiais prietaisais (žiūronais, kamera) sunkiai įžiūrimi ir sudėtinga atpažinti ragus dėl jų mažumo. Dėl to neįžiūrint gyvūno ragų maža tikimybė atskirti, identifikuoti stirtino amžių. Specialistas E. T. nurodė, kad stebint per atstumą žvėrį (stirniną, elnią ar briedį), kalbant apie raguotus patinus ypač tais atvejais kai ragai būna labai maži, paklaida yra metų arba dviejų.

4.4. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnams pareikalavus pateikti medžioklės lapą ir po to paklausus, kodėl jame nėra pažymėti transportuojami sumedžioti žvėrys, R. M. paaiškino, kad vyksta į dorojimo vietą ir jie nėra išvykę iš savo medžioklės ploto vieneto ribų. R. M. paaiškino, jog jis manė, kad medžioklės lapą bus galima baigti pildyti nuvykus į lupyklą (medžiotojų namelį), kaip tai buvo daroma ir ankščiau, vadovaujantis iki 2018 m. lapkričio 1 d. galiojusia Taisyklių 22 punkto redakcija, nes nebuvo išvykta iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)" medžioklės ploto vieneto (t. y. sumedžiojimo vietos). Byloje nebuvo tiriamos aplinkybės bei vertinama, ar R. M. vykusios medžioklės metu galėjo nežinoti apie Taisyklių 22 punkto pakeitimą, kuris iš esmės keitė medžioklės lapo pildymo tvarką ir momentą, kada privaloma į medžioklės lapą įrašyti sumedžiotus žvėris. Atkreipiamas dėmesys į tai ,kad Taisyklių pakeitimas buvo priimtas įpusėjus medžioklės sezonui ir paskelbtas tik teisės aktų registre. Aplinkos ministerija ar jai pavaldžios įstaigos nesiėmė jokių papildomų priemonių dėl Taisyklių 22 punkto pakeitimo ir naujų medžioklei taikomų reikalavimų viešinimo ir suinteresuotų asmenų supažindinimo, nors įprasta, jog esminiai Taisyklių pakeitimai įsigalioja medžioklės sezono pradžioje ir apie tai paskelbiama Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų internetinėse svetainėse.

4.5. Skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju mėginant nuslėpti tariamą pažeidimą, buvo galima formaliai užpildyti medžioklės lapą arba bandyti paslėpti sumedžiotus žvėris, tačiau taip nebuvo padaryta. Teismas neįvertino to, kad į medžioklės lapą nebuvo įrašyti sumedžioti žvėrys, kurių medžiojimas buvo leidžiamas ir kurie buvo sumedžioti teisėtai, taip pat to, kad R. M. neslėpė stirnino galvos ir ją pateikė pareigūnams, nors turėjo visas galimybes paslėpti. Jis paaiškino, kad galvą nupjovė norėdamas nutraukti žvėrelio kančias, ir nenorėdamas pažeisti ragelių atvykęs paimti priekabos ją paliko medžiotojų namelyje. Atsižvelgus į tai bei aplinkybes, kad R. M. bei kiti medžiotojai geranoriškai bendradarbiavo su policijos bei aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė nuslėpti žvėries sumedžiojimo faktą. Aplinkybė, jog medžioklės lapas pradėjus medžioklę buvo užpildytas, tačiau neįrašyti duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, pagrindžia R. M. teiktus paaiškinimus, jog medžioklės lapą jis ketino baigti pildyti medžioklės namelyje (lupykloje). Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis sąmoningai siekė nuslėpti faktą apie sumedžiotus žvėris.

4.6. Skunde akcentuojama, kad R. M. pripažinus kaltu padarius administracinį nusižengimą dėl gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimo, nebuvo pagrindo taikyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Šiuo atveju pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį buvo galima skirti tik turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, konfiskavimą (šiuo atveju tai būtų ginklas), tačiau nėra pagrindo sutikti, kad veikos padarymo priemonė ar įrankis buvo automobilis. Byloje nėra duomenų, kad R. M. priklausantis automobilis būtų buvęs kaip nors panaudotas sumedžiojant stirniną, todėl jis nevertintinas kaip administracinio nusižengimo įrankis, priemonė. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismui nutraukus administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimo ir dorojimo, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių, nebuvo teisinio pagrindo taikyti ANK 290 straipsnio 10 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonę - automobilio konfiskavimą.

4.7. Skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės (1100 eurų bauda bei teisės medžioti atėmimas 2 metamas ir medžioklinio šautuvo bei automobilio konfiskavimas) yra akivaizdžiai neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Narinėjamu atveju R. M. veiksmai bei bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog veika būtų pasireiškusi dideliu pavojingumo laipsniu, akivaizdžiu teisės reikalavimų nesilaikymu bei neteisėtų tikslų, motyvų turėjimu bei jų realizavimu. 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete vykusi medžioklė buvo teisėta (t. y., medžioklė buvo iš anksto suderinta su medžioklės plotų koordinatoriumi, medžioklėje dalyvavo medžiotojai, turintys teisę medžioti, turintys medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, visi medžiotojai buvo įrašyti į medžioklės lapą, medžioklės lapo galiojimo terminas nebuvo suėjęs ir jis buvo galiojantis). Iki 2018 m. lapkričio 20 d. medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)" medžioklės limitai išnaudoti nebuvo, todėl buvo galima sumedžioti stirnos patelę ir stirnos jauniklį, tauriojo elnio patiną. R. M. buvo įsitikinęs, kad šovė į stirnos jauniklį, o ne į suaugusį stirnos patiną. Gailisi nušovęs stirnos patiną ir atlygino padarytą žalą. Nežinodamas apie paskutinį Taisyklių pakeitimą, manė, kad medžioklės lapą galės baigti pildyti nuvykus į lupyklą. Sumedžioti žvėrys buvo gabenami pagrindiniais rajoniniais keliais atvirai, jų neslepiant ir nedangstant, t. y. neturint tikslo nuslėpti sumedžiojimo fakto ir pasisavinti sumedžiotų žvėrių. R. M. turi nemažą medžiotojo stažą, ankščiau nėra baustas už Taisyklių pažeidimus ir nepadarė jokių naujų nusižengimų. Padarytas Taisyklių pažeidimas atsitiktinio pobūdžio. Todėl apelianto įsitikinimu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, t. y., neskirti teisės medžioti atėmimo.

4.8. Apelianto įsitikinimu, palikus galioti nutarimu taikytą automobilio konfiskaciją, tokia administracinio poveikio priemonė, jau įvertinus tai, jog paskirta 1100 Eur bauda ir ginklo konfiskacija, teisės medžioti atėmimas dviem metams, būtų aiškiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui. Be to, tokia priemonė nėra būtina siekiant užkirsti kelią medžioklės taisyklių pažeidimams. Turto konfiskavimas neracionaliai ir neproporcingai riboja R. M. turtines teises.

Atsiliepimas

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento direktorė atsiliepime į R. M. atstovo apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo

7. ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį pažeidimą, jo sudėties nustatymas reikalauja žinoti ir panaudoti medžioklę reglamentuojančius aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.

8. R. M. skundžiamu nutarimu nubaustas už Taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 15.2.4 ir 58.2.2 punktų reikalavimų pažeidimus, t. y., kad turėdamas teisę medžioti sumedžiojo gyvūną, kurio medžioti neturi teisės - draudžiamu metu sumedžiojo suaugusį stirnos patiną. Apeliaciniame skunde pats stirnos patino sumedžiojimo faktas ir tai, kad gyvūną sumedžiojo R. M., neneigiama, tačiau administracinio nusižengimo teiseną nutraukti prašoma teigiant, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo tyčios, kad minėtą gyvūną jis nušovė suklydęs, manydamas, kad šauna į jauniklį, kurio medžioklė 2018 m. lapkričio 21 d. buvo leidžiama. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. M. kaltę padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

9. Taisyklių 15.2.4 punkte numatyta, kad stirnos patinus medžioti leidžiama nuo gegužės 15 dienos iki spalio 15 dienos (tik medžiotojams selekcininkams). Nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete R. M. draudžiamu metu sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, tačiau jis tikino, kad gyvūnas pagal išorės požymius ir elgesį buvo panašus į jauniklį, kurio medžioklė tuo laiku buvo galima, todėl ir šovė į pastarąjį, tačiau teismo tokie jo teiginiai neįtikino. Taisyklių 2.3 punkte nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų jaunikliai – medžioklės sezono (nuo vienų metų balandžio l d. iki kitų metų kovo 31 d.) metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. Vėliau jie laikomi suaugusiais ir antrąjį medžioklės sezoną vadinami antramečiais, sulaukę trečiojo medžioklės sezono – trečiamečiais ir t. t. Medžioklė, kurios metu buvo nušautas stirnos patinas, vyko 2018 m. lapkričio 21 d., vadinasi tą dieną jaunikliu galėjo būti laikomas ne anksčiau kaip 2018 m. balandžio 1 d. gimęs stirniukas. Tad jauniklis įvykio metu turėjo būti 6-7 mėnesių amžiaus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių specialistų išvadų matyti, jog taikant skirtingus tyrimo metodus (visais atvejais tirta galva (kaukolė) su ragais) nustatyta, jog sumedžioto gyvūno amžius galėjo būti nuo 16 iki 30 mėnesių. Teismo posėdžio metu specialistas E. T., apžiūrėjęs sumedžioto gyvūno kaukolę su ragais ir apatiniu žandikauliu, taip pat nurodė, kad gyvūno amžius buvo daugiau nei 12 mėnesių. Tiesa, šis liudytojas taip pat nurodė, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar medžiojamas gyvūnas yra patinas, yra ragai, ir jeigu šie yra labai maži, medžioklės metu galima suklysti dėl amžiaus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. nušautam stirnos patinui buvo išdygę antrieji ragai, tačiau jie buvo nedideli. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, spręsti, jog R. M., atsižvelgiant tik į šią aplinkybę, galėjo sąžiningai klysti dėl medžiojamo gyvūno amžiaus, visgi nėra pagrindo. Kaip jau ir anksčiau minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nušautas gyvūnas, jei jis būtų buvęs jauniklis, įvykio dieną būtų buvęs tik 6-7 mėnesių amžiaus, tad natūralu, kad ir jo kūno sudėjimas būtų buvęs dar pakankamai smulkus, jis būtų buvęs pakankamai mažo ūgio. Tuo tarpu liudytojas T. K. teisme paaiškino, kad jam kaip medžiotojui ir kaip pareigūnui ((duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas), bagažinėje pamačius gyvūną, nors šis ir buvo be galvos, nesusidarė įspūdis, kad tai būtų jauniklis, kadangi jis buvo gerokai didesnis, matėsi, kad tai suaugęs stirnos patinas, o kai buvo atvežta ir nupjauta jo galva, išvada, kad tai suaugęs gyvūnas, pasitvirtino. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminėje tyrimo stadijoje rašytame savo tarnybiniame pranešime. Kad bagažinėje buvo stirnos patinas, nurodė ir liudytojai A. P., T. G.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymų teisingumu, kadangi jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, nėra jokio pagrindo manyti, kad jie galėtų siekti apkalbėti R. M. ir apkaltinti pastarąjį nebūto nusižengimo padarymu. Be to, apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. M. kaltės, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis medžioja virš dešimt metų, 2006 m. jam suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija. Tad susidariusioje situacijoje jis, kaip patyręs medžiotojas, neabejotinai privalėdamas žinoti Taisyklių 58.2.2 punkto reikalavimą, t. y. draudimą sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės – stirnos patiną, esant bent mažiausiai abejonei, o tokių abejonių kilti, atsižvelgus į tai, kad liudytojas T. K. net pažvelgęs į be galvos esantį nušautą žvėrį, suprato, jog tai patinas, o ne jauniklis, privalėjo nešauti. Jo paaiškinimai tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kad įvykio metu buvo įsitikinęs, jog šauna į jauniklį, neįtikinami, neišsklaido šios abejonės ir nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Priešingai, jie rodo, jog šiuo atveju R. M. neįvertino visų medžioklės sąlygų ir šovė nebūdamas visiškai įsitikinęs, kad taip jis nepažeidžia Taisyklių reikalavimų. Tolimesni jo veiksmai, t. y., kad jis nupjovė žvėries galvą, ją nuvežė į medžiotojų namelį ir ten paliko, o nušauto gyvūno kūną įdėjęs į atskirą maišą gabeno automobiliu, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis suvokė padaręs pažeidimą ir tokiais savo veiksmais siekė jį nuslėpti. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. M. savo veiksmais neabejotinai pažeidė Taisyklių 15.2.4 ir 58.2.2 punktų reikalavimus medžioklės metu nušaudamas stirnos patiną ir tokiu būdu padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

10. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, kad R. M. nežinojo apie nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį Taisyklių 22 punkto pakeitimą ir todėl prieš pradėdamas gabenti nušautus gyvūnus, neužpildė medžioklės lapo, tačiau pastebėtina, kad jam nors ir buvo inkriminuotas minėto punkto pažeidimas, skundžiamame nutarime nurodyta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo apie Taisyklių pakeitimus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, tačiau galiausiai R. M. pripažintas kaltu pažeidęs tik Taisyklių 15.2.4 ir 58.2.2 punktų reikalavimus, t. y., tik dėl to, jog draudžiamu metu nušovė gyvūną (stirnos patiną), kurio sumedžioti neturėjo teisės. Kadangi R. M. nėra pripažintas kaltu dėl Taisyklių 22 punkto reikalavimų pažeidimo, aukštesnysis teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minėto punkto pažeidimu. Pastebėtina ir tai, kad minėtas punktas buvo nurodytas aptariant R. M. veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dalyje dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimo ir dorojimo, o dėl šių veiksmų administracinio nusižengimo teisena nutraukta, tuo tarpu Taisyklių 22 punkto pažeidimas įtakos R. M. patraukimui administracinėn atsakomybėn dėl kitų jo veiksmų neturėjo.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo

11. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma R. M. paskirti švelnesnę nuobaudą – neskirti teisės medžioti atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo. Pažymėtina, kad galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai (pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai), galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama.

13. ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Apylinkės teismas R. M. teisės medžioti atėmimą paskyrė trumpesniam nei sankcijos vidurkis - dvejų metų laikotarpiui. Nustatydamas administracinės nuobaudos dydį ir minėtos administracinio poveikio priemonės trukmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis savanoriškai atlygino nusižengimu gamtai padarytą žalą. Įvertino padaryto nusižengimo pobūdį (šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas – draudžiamu metu sumedžiotas stirnos patinas). Teismas taip pat atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, tai, kad jis anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės yra niekuo neišskirtinės ir negali būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti R. M. teisės, kuria naudodamasis jis padarė šiurkštų Taisyklių pažeidimą, atėmimo.

14. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl, atsižvelgiantį visas aukščiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. M. paskyrė teisės medžioti atėmimą 2 metams, laikyti, kad šios administracinio poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, nėra jokio pagrindo.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną R. M. gabeno jam priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinėje, vadovaudamasis ANK 290 straipsnio 10 dalies nuostatomis, nutarė konfiskuoti šį automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

16. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyvių veiksmų atlikimą: gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Skundžiamu nutarimu R. M. pripažintas kaltu tik dėl gyvūno, kurio neturėjo teisės sumedžioti, sumedžiojimą, tuo tarpu administracinio nusižengimo teisena dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimo ir dorojimo nutraukta, R. M. veiksmuose nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantis automobilis būtų buvęs panaudotas administraciniam nusižengimui – stirnos patino sumedžiojimui įvykdyti. Taigi jis nėra nei šio administracinio nusižengimo įrankis, nei priemonė, tuo tarpu tiek pagal ANK 290 straipsnio 10 dalies, tiek pagal ANK 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar uždraustos veikos rezultatas. Ir nors šiuo automobiliu buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas, tačiau, kaip jau ir anksčiau minėta, administracinio nusižengimo teisena dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimo nutraukta. Todėl R. M. priklausantis automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip ir minėta, nėra administracinio nusižengimo, dėl kurio padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu, įrankiu ar priemone ir jo konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio 2 dalies nuostatas yra negalimas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje keičiamas, panaikinant R. M. taikytą jo automobilio konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą pakeisti dalyje dėl turto konfiskavimo:

panaikinti nutarimo dalį, kuria automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas, ir šią transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui – R. M..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Kantaravičius