Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-2191/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-22
Bylos Nr.: 2-2191/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: TOO „Balyk Produkt Vostok“, AO „Zajsan Ryba Produkt“
Trečiasis asmuo: Lenkijos įmonės P

Kategorijos

126.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2191/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.5(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos ir logistikos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria ieškovų TOO „Balyk Produkt Vostok“ ir AO „Zajsan Ryba Produkt“ ieškiniai atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos ir logistikos centras“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ost logistik“) patenkinti iš dalies (atsakovo bankroto byla Nr. 2-789-565/2011). Tretieji asmenys Lenkijos įmonės P.H.U. Mafpol ir „Avimex“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AO „Zajsan Ryba Produkt“ (toliau tekste – ieškovas Zajsan) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras“ 104 561,29 eurus (361 029,22 Lt) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 9 d. sudarė su atsakovu krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartį Nr. K1-2007/90 OST. Šios sutarties ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. transporto paraiškos vežti krovinius tarptautiniais maršrutais pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovui pervežti šaldytą sterko filė iš Kazachstano į Daniją ne aukštesnėje kaip – 18⁰ C temperatūroje. Atsakovo teigimu, krovinį pervežti jis pavedė Lenkijos įmonei P.H.U. Mafpol, o ši - Lenkijos įmonei „Avimex“, kuri faktiškai ir vežė krovinį. Krovinys nebuvo nugabentas į pristatymo vietą, nes Lietuvos pasienio veterinarijos tarnyba 2007 m. rugsėjo 6 d. nustatė, kad automobilyje nebuvo palaikoma reikiama temperatūra kroviniui vežti ir krovinys buvo grąžintas iš Medininkų pasienio punkto. Ieškovas atsiėmė krovinį, krovinys buvo nugabentas į Kazachstaną ir perdirbtas į žuvies miltus, už tai ieškovas gavo 1 641,77 eurą. Krovinio gavėjas, vadovaudamasis susitarimu su ieškovu, visą krovinio kainą – 99 646,40 eurų sumokėjo iš anksto, t.y. iki krovinio pristatymo gavėjui, todėl 2008 m. kovo 14 d. ieškovas krovinio gavėjui neatlygintinai patiekė naują žuvies partiją. Naujos žuvies partijos vertė – 89 846,40 eurų. Dėl krovinio praradimo ieškovas patyrė 104 561,29 eurų nuostolius, kuriuo sudaro: naujos krovinio gavėjui neatlygintinai patiektos žuvies partijos vertė (89 846,40 eurai), atėmus už žuvies miltus gautas pajamas (1 641,77 euras), o iš viso 88 204,63 eurai, taip pat 100 eurų muitai, sumokėti gabenant krovinį, 9 121,60 eurų mokestis už krovinio gabenimą atgal į Kazachstaną, 5 870,07 eurų išlaidos, susijusios su ieškovo atstovų vykimu į Lenkiją ir Baltarusiją išsiaiškinti su kroviniu susijusias aplinkybes, 1 265 eurų išlaidos už ekspertizės atlikimą.

Ieškovas TOO „Balyk Produkt Vostok“ (toliau tekste - ieškovas Balyk) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Prekybos ir logistikos centras“ 116 785,64 eurus (403 237,45 Lt) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. sudarė su atsakovu krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartį Nr.K1-2007/97 OST. Šios sutarties ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. transporto paraiškos vežti krovinius tarptautiniais maršrutais pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovui pervežti šaldytą sterko filė iš Kazachstano į Daniją ne aukštesnėje kaip – 18⁰ C temperatūroje. Atsakovo teigimu, krovinį pervežti jis pavedė Lenkijos įmonei P.H.U. Mafpol, o ši – Lenkijos įmonei „Avimex“, kuri faktiškai ir vežė krovinį. Krovinys nebuvo nugabentas į pristatymo vietą, nes Lietuvos pasienio veterinarijos tarnyba 2007 m. rugsėjo 6 d. nustatė, kad automobilyje nebuvo palaikoma reikiama temperatūra kroviniui vežti ir krovinys buvo grąžintas iš Medininkų pasienio punkto. Ieškovas atsiėmė krovinį, krovinys buvo nugabentas į Kazachstaną ir perdirbtas į žuvies miltus, už tai ieškovas gavo 1 543,11 eurus. Krovinio gavėjas, vadovaudamasis susitarimu su ieškovu, visą krovinio kainą – 99 820 eurų sumokėjo iš anksto, t.y. iki krovinio pristatymo gavėjui, todėl 2007 m. spalio 12 d. ieškovas krovinio gavėjui neatlygintinai patiekė naują žuvies partiją. Naujos žuvies partijos vertė – 99 472,80 eurų. Dėl krovinio praradimo ieškovas patyrė 1116 785,64 eurų nuostolius, kuriuos sudaro: naujos krovinio gavėjui neatlygintinai patiektos žuvies partijos vertė (99 472,80 eurai) atėmus už žuvies miltus gautas pajamas (1 543,11 eurai), iš viso 97 929,69 eurai, 100 eurų muitai, sumokėti gabenant krovinį, 11 949,79 eurų mokestis už krovinio gabenimą atgal į Kazachstaną, 73,81 eurai už muitinės dokumentų įforminimą, 5 467,35 eurų išlaidos, susijusios su ieškovo atstovų vykimu į Lenkiją ir Baltarusiją išsiaiškinti su kroviniu susijusias aplinkybes, 1 265 eurų išlaidos už ekspertizės atlikimą.

Atsakovas UAB „Prekybos ir logistikos centras“, o vėliau jam iškėlus bankroto bylą - atsakovo bankroto administratorius su pareikštais ieškiniais nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų Zajsan ir Balyk ieškinius atsakovui BUAB „Prekybos ir logistikos centras“ patenkino iš dalies – įtraukė ieškovą Zajsan į trečios eilės BUAB „Prekybos ir logistikos centras“ kreditorių sąrašą su 108 749,82 eurų reikalavimu, kuriame 7 607,23 eurų sudaro palūkanos, įtraukė ieškovą Balyk į trečios eilės BUAB „Prekybos ir logistikos centras“ kreditorių sąrašą su 130 895,58 eurų reikalavimu, kuriame 9 118,88 eurų sudaro palūkanos. Kitus ieškinių reikalavimus teismas atmetė.

Teismo nustatyta, jog ieškovas Zajsan 2007 m. rugpjūčio 9 d. krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutarties Nr. K1-2007/90 OST ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. transporto paraiškos vežti krovinius tarptautiniais maršrutais pagrindu užsakė atsakovui pervežti sterko filė maršrutu Ust-Kamenogorskas – Danija. Paraiškoje nurodyta, kad vežimo temperatūra turi būti minus 18⁰ C. Krovinį priėmė vežti tretysis asmuo Lenkijos įmonė „Avimex“. Ieškovas Balyk 2007 m. rugpjūčio 17 d. krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutarties Nr. K1-2007/97 OST ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. transporto paraiškos vežti krovinius tarptautiniais maršrutais pagrindu užsakė atsakovui pervežti sterko filė maršrutu Ust-Kamenogorskas – Danija. Paraiškoje nurodyta, kad vežimo temperatūra turi būti minus 18⁰ C. Krovinį priėmė vežti tretysis asmuo Lenkijos įmonė „Avimex“. Vilniaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2007 m. rugsėjo 6 d. grąžino krovinius iš Medininkų pasienio punkto dėl temperatūros režimo nesilaikymo autorefrižeratoriuose.

Teismo įsitikinimu, nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovai atsakovui davė nurodymus dėl krovinių temperatūrinio režimo viršutinės ribos, tačiau atsakovas nebuvęs instruktuotas dėl krovinio temperatūrinio režimo žemutinės leistinos ribos. Transporto paraiškose nurodyta konkreti temperatūra, nėra nuorodos apie galimus temperatūros svyravimus. Taigi temperatūra turėjo būti pastovi. Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.33 8 punkte nustatyta, kad greitai užšaldytų maisto produktų temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi – minus 18⁰ C arba žemesnė, pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatūros šoktelėjimas, neviršijantis 3⁰ C. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad faktinis krovinio vežėjas Lenkijos įmonė „Avimex“ neturėjo instrukcijų apie krovinių temperatūrinį režimą, nes važtaraščiuose nebuvo nurodytas temperatūrinis režimas, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu. Važtaraštis nėra vežimo sutartis, o tik vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinių vežimo sutarčių 3.1 punkte nustatyta, kad paraiškose privalo būti nurodyta visa, tiksli ir teisinga informacija apie krovinio savybes ir jo gabenimo sąlygas. Pagrindinė gabenimo sąlyga – temperatūrinis režimas, ir buvo nurodyta transporto paraiškose. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai nedavė nurodymo dėl krovinių temperatūrinio režimo. Atsakovas yra susitariantis vežėjas, ir nors jis krovinių faktiškai nevežė, tačiau krovinių vežimo sutartimis ir transporto paraiškomis įsipareigojo ieškovams pervežti krovinius į paskirties vietą. Atsakovas buvo atsakingas už tai, kad kroviniai būtų vežami minus 18 C0 temperatūroje. Kaip matyti iš pervežimo sutarčių Nr. 683 ir 658, atsakovas Lenkijos įmonei P.H.U. Mafpol neperdavė ieškovų nurodymų dėl krovinių temperatūrinio režimo. Temperatūra krovinius vežančiuose autorefrižeratoriuose svyravo nuo plius 4,5 C0 iki minus 6⁰ C ir nuo plius 5,2⁰ C iki minus 6⁰ C. Įmonės SGS Polska Sp.z.o.o. patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2007 m. spalio 26 d. temperatūra refrižeratoriuose buvo atitinkamai minus 11⁰C ir minus 12⁰C. Iš šiose ataskaitose esančių duomenų taip pat matyti, kad vieno iš krovinių pagaminimo data yra 2007 m. liepos 13 d., o kito krovinio – 2007 m. rugpjūčio 10 d., kroviniai plius 6⁰ C temperatūroje tinkami laikyti 1 dieną, minus 6⁰ C temperatūroje – 2 dienas, minus 12⁰ C temperatūroje – 2 savaites, o minus 18⁰ C temperatūroje – vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad kroviniai buvo priimti vežti atitinkamai 2007 m. rugpjūčio 15 d. ir 17 d., krovinius vežant nuo plius 5,2⁰ C iki minus 6⁰ C temperatūroje, krovinių laikymo terminas 2007 m. rugsėjo 6 d. jau buvo pasibaigęs. Įmonės „Polisertiko“ 2008 m. sausio 8 d. bandymų protokole Nr. 3201 nurodyta, kad viename iš krovinių mezofiliniai aerobiniai mikroorganizmai viršija nustatytą normą. „Respublikinė veterinarijos laboratorija“ 2008 m. sausio 8 d. tyrimų ataskaitoje Nr.430-P nurodyta, kad viename iš krovinių nustatytą normą viršija organoleptiniai rodikliai – Neslerio skaičius, pH, reakcija su vario sulfatu, taip pat bakteriologiniai rodikliai – mezofilinių aerobinių mikroorganizmų kiekis. Pagal bandymų protokolą Nr. 3201 pavyzdžiai laboratorijai pateikti 2007 m. gruodžio 26 d., o pagal bandymų ataskaitą 430-P – 2007 m. gruodžio 27 d. Nors įmonės „Polisertiko“ 2008 m. kovo 17 d. bandymų protokole Nr. 372 nenustatyti vieno iš krovinių tikrintų parametrų nukrypimai nuo leistinų, tačiau „Respublikinė veterinarijos laboratorija“ 2008 m. kovo 18 d. bandymų ataskaitoje Nr.57-P nurodyta, kad krovinyje mezofiliniai aerobiniai mikroorganizmai viršija nustatytą normą, taip pat nustatytą normą viršija organoleptiniai rodikliai – Neslerio skaičius ir pH. Pagal bandymų protokolą Nr. 372 pavyzdžiai laboratorijai pateikti 2008 m. kovo 12 d., o pagal bandymų ataskaitą Nr. 57-P – 2008 m. kovo 7 d. „Respublikinė veterinarijos laboratorija“ 2010 m. vasario 16 d. rašte nurodyta, kad nustatytų Neslerio skaičiaus ir pH rodiklių viršijimai reiškia, kad žuvis yra nešviežia. Kazachstano Respublikos valstybinis veterinarijos inspektorius 2008 m. kovo 27 d. nurodymu Nr. 311 nurodė krovinius utilizuoti, perdirbant juos į žuvies miltus. Teismo įsitikinimu, nepagrįstas teiginys, kad krovinių kokybė pablogėjo dėl to, jog ieškovai nedavė nurodymų kaip elgtis, kai kroviniai nebuvo įleisti į Europos Sąjungos teritoriją, delsė krovinius grąžinti atgal į Kazachstaną. Dėl temperatūrinio režimo nesilaikymo autorefrižeratoriuose krovinių laikymo terminas pasibaigė dar iki 2007 m. rugsėjo 6 d., t.y. iki krovinių įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją per Medininkų pasienio punktą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ar tretieji asmenys, neįleidus krovinių į Europos Sąjungos teritoriją, nedelsiant apie tai tinkamai informavo ieškovus ir paprašė nurodymų dėl tolesnių veiksmų. Byloje yra tik 2007 m. rugsėjo 25 d. trečiojo asmens Lenkijos įmonės „Avimex“ raštas ieškovui Balyk, kad automobiliai sugadinti ir negali grįžti į Kazachstaną. Ieškovai, negavę tinkamos informacijos apie krovinius, 2007 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, iš kurios 2007 m. spalio 2 d. gavo atsakymą apie krovinių neįleidimo į Europos Sąjungos teritoriją priežastis. Kroviniai ir toliau buvo laikomi nesilaikant nustatyto temperatūrinio režimo, t.y. krovinių būklė blogėjo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovams konkretų pasiūlymą dėl krovinių grąžinimo į Kazachstaną. Kadangi kroviniai nebuvo pristatyti gavėjui per 60 dienų nuo tos dienos, kai kroviniai buvo priimti vežti, kroviniai laikomi prarastais (CMR konvencijos 20 str. 1 d.). Kroviniai buvo utilizuoti perdirbant juos į žuvies miltus. Už krovinio perdirbimą ieškovas Zajsan gavo 1 641,77 eurų, o už krovinio utilizavimą ieškovas Balyk gavo 1 543,11 eurų. Ieškovas Zajsan pirkėjui Kangamiut Seafood A/S neatlygintinai pateikė kitą žuvies krovinį, kurio vertė yra 89 846,40 eurai, o ieškovas Balyk pirkėjui Kangamiut Seafood A/S neatlygintinai pateikė kitą žuvies krovinį, kurio vertė yra 99 472,80 eurų. Taigi dėl krovinio praradimo ieškovas Zajsan patyrė 88 204,63 eurų žalą, o ieškovas Balyk dėl krovinio praradimo patyrė 97 929,69 eurų žalą. Byloje nėra įrodymų apie krovinių vertę pagal biržos ar rinkos kainas, todėl kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal krovinių vertę, nurodytą sąskaitose–faktūrose, lydinčiose krovinius. Ieškovo Zajsan krovinys buvo siunčiamas su sąskaita–faktūra Nr.AO00000348, kurioje nurodyta, kad krovinio vertė yra 99 646,40 eurai. Ieškovo Balyk krovinys buvo siunčiamas su sąskaita–faktūra Nr. 0000000044, kurioje nurodyta, kad krovinio vertė yra 99 820 eurų. Nors ieškovai žalą dėl krovinių praradimo apskaičiavo ne pagal krovinių vertę, o pagal neatlygintinai pateiktų naujų krovinių vertę, taip apskaičiuota žala neviršija žalos, jei ji būtų apskaičiuota pagal krovinių vertę, todėl ieškovų naudai iš atsakovo priteista 88 204,63 eurų ir 97 929,69 eurų žala. Ieškovai sumokėjo muitus po 100 eurų kiekvienas už krovinių vežimą į pristatymo vietą ir gabenant atgal į Kazachstaną, už muitinės dokumentų įforminimą ieškovas Balyk sumokėjo 73,81 eurų. Už krovinio pervežimą į Kazachstaną ieškovas Zajsan sumokėjo 9 121,29 euro. Už krovinio pervežimą į Kazachstaną ieškovas Balyk sumokėjo 11 949,79 eurų. Taip pat ieškovas Balyk sumokėjo 1 265 eurų krovinių ekspertizę atlikusiai Lenkijos įmonei SGS Polska Sp.z.o.o. Ieškovai 2007 m. spalio 10 d. su įmone „Good Fish Ltd“ sudarė sutartis dėl darbuotojo suteikimo vykti į Baltarusijos Respubliką ir Lenkijos Respubliką spręsti situacijos, susijusios su kroviniais. Už šias paslaugas ieškovas Balyk sumokėjo 5 467,35 eurų. Nurodytos išlaidos laikytos tiesiogiai susijusiomis su krovinių vežimu, todėl priteistos iš atsakovo ieškovų naudai. Įrodymų, kad ieškovas Zajsan būtų sumokėjęs 1 265 eurus už ekspertizės atlikimą bei 5 870,07 eurus už įmonės „Good Fish Ltd“ suteiktas paslaugas, nepateikta, todėl toks reikalavimas atmestas. Ieškovas Zajsan pretenziją atsakovui pateikė 2007 m. spalio 3 d., ieškovas Balyk pretenziją atsakovui pateikė 2007 m. rugsėjo 26 d. Tačiau jose buvo nurodytos kitos kompensacijos sumos nei ieškiniuose, todėl 5 procentų metinės palūkanos skaičiuotos nuo ieškinių pateikimo dienos. Atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2010 m. gegužės 4 d. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutrauktas palūkanų už visas įmonės prievoles mokėjimas, todėl ieškovui Zajsan palūkanos priteistos už 97 425,92 eurų sumą nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2010 m. gegužės 4 d., - priteistinų palūkanų suma yra 7 607,23 eurai, o ieškovui Balyk palūkanos priteistos už 116 785,64 eurus nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2010 m. gegužės 4 d., priteistina palūkanų suma yra 9 118,88 eurai. Teismo manymu, nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovai neturi materialaus pobūdžio reikalavimo atsakovui ir yra netinkamais ieškovais, nes neįrodyta, jog ieškovai turėjo nuosavybės teisę į krovinius. Ieškovai yra pervežimo sutarčių, sudarytų su atsakovu, šalimis, dėl atsakovo kaltės vykdant sutartis patyrė nuostolius, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas šiuos nuostolius atlygintų. Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, ieškovai įtraukti į atsakovo trečios eilės kreditorių sąrašą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovo BUAB „Prekybos ir logistikos centras“ bankroto administratoriaus atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovų Balyk ir Zajsan ieškinius bei priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovai yra netinkama šalis, nes neturi materialinės reikalavimo teisės. 2006 m. rugsėjo 8 d. sutartis, sudaryta tarp Balyk ir Danijos įmonės Kangamiut Seafood A/S dėl žuvies produkcijos pardavimo, pagal kurios sąlygas produkcija yra tiekiama INCOTERMS CPT sąlygomis. Faktą, kad Balyk žuvies produkcija parduodama pirkėjui Kangamiut INCOTERMS CPT sąlygomis patvirtina ir Balyk 2007 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita-faktūra Nr. 0000 0000 444. Ši INCOTERMS sąlyga reiškia, kad ieškovų, kaip pardavėjų, pareiga pristatyti tiekiamą produkciją, o taip pat jos žuvimo ir sugedimo rizika pereina nuo produkcijos perdavimo vežėjui. Produkcijos perdavimas vežėjui įvyko: Balyk krovinio – 2007 m. rugpjūčio 17 d. Ust-Kamengorske (CMR važtaraštis Nr. 707058), Zajsan – 2007 m. rugpjūčio 15 d. Ust- Kamengorske (CMR važtaraštis Nr. 707129). Tinkamu ieškovu dėl krovinio praradimo turėtų būti Kangamiut įmonė, tačiau ji nereiškė ir nereiškia atsakovui pretenzijų. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl žuvies produkcijos teikimo sąlygų (INCOTERMS CPT), suderintų tarp ieškovų ir Kangamiut, įtakos ieškovų ieškinių pagrįstumui.Ieškovai tinkamai nepateikė instrukcijų dėl transportuojamo krovinio temperatūros režimo. Abejuose CMR važtaraščiuose 13 punktas „siuntėjo nurodymai“ nebuvo užpildytas ir jokių instrukcijų dėl transportuojamų krovinių temperatūros režimo CMR važtaraščiuose nėra. CMR važtaraštis yra ne tik vežimo sutartį patvirtinantis įrodymas, tačiau ir prima facie įrodymas apie tokios vežimo sutarties sąlygas (CMR konvencijos 9 str. 1 d.). Kadangi tiek pagal CMR konvenciją, tiek teismų praktikoje yra pripažįstama, jog vežėjas neturi pareigos tikrinti krovinį lydinčius dokumentus, teismas turėjo konstatuoti, jog bent jau faktinis vežėjas - Lenkijos įmonė „Avimex“ nebuvo informuota apie krovinių temperatūros režimą. Tai sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovo sudarytose sutartyse su ieškovais 6.2 straipsnyje šalys aiškiai susitarė, kad „Vežėjas (atsakovas) neatsako, jeigu krovinys prarandamas arba pažeidžiamas <...> ne dėl Vežėjo kaltės arba dėl Užsakovo (ieškovo) <...> kaltės <...> arba esant kitoms aplinkybėms, atleidžiančioms vežėją nuo atsakomybės, numatytoms CMR konvencijoje ar galiojančiuose įstatymuose”. Instrukcijų dėl transportuojamų krovinių temperatūros režimo nepateikimas CMR važtaraščiuose yra ieškovų kaltė, nes faktinis vežėjas Lenkijos įmonė „Avimex”, kuri ir vykdė abiejų krovinių vežimą, nebuvo ieškovų instruktuota dėl transportuojamo krovinių temperatūros režimo ir negali būti atsakinga už jo nesilaikymą bei produkcijos neįleidimą į ES. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl ieškovų instrukcijų CMR važtaraščiuose 13 punkte nebuvimo įtakos ieškovų ieškinių pagrįstumui.Teismas konstatavo aplinkybes, kurių nėra. Teismas nurodė, kad „<...> krovinių laikymo terminas 2007 m. rugsėjo 6 d. (įvežant krovinius į Europos Sąjungos teritoriją per Medininkų pasienio punktą) jau buvo pasibaigęs“. Šią išvadą teismas padarė „iš šiose ataskaitose (įmonės SGS Polska Sp.z.o.o. patikrinimo ataskaitos) esančių duomenų, t. y. fotonuotraukų, pridėtų kaip priedas prie aptariamų ataskaitų, kuriose, anot teismo, matyti, kad krovinio pagaminimo data yra 2007 m. liepos 13 d., o kito krovinio – 2007 m. rugpjūčio 10 d., kroviniai +6⁰ C temperatūroje tinkamai laikyti 1 dieną o -6⁰ C temperatūroje - 2 dienas, -12⁰ C temperatūroje - 2 savaites, o -18⁰ C temperatūroje - vienerius metus. Tokia išvada prieštarauja pačioms SGS įmonės tyrimo ataskaitoms, kurias užsakė ieškovai ir kuriose nurodyta, kad žuvies krovinio tyrimas faktiškai buvo atliekamas 2007 m. lapkričio 2 - 5 d. (t.y. jau po teismo nurodytos 2007 m. rugsėjo 6 d. datos) bei kad žuvys atitinka visus rodiklius. Ši teismo išvada prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007 m. rugsėjo 6 d. Veterinarinio įvežimo dokumentams, jų 19 punktui, kuriame nurodyta, kad žuvys atitinka ES reikalavimus, 35 punktui – krovinius grąžinti, bet ne sunaikinti ar perdirbti. Pats ieškovas Balyk 2007 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje raštu atsakovui pripažįsta, kad krovinys yra tinkamas naudojimui, bakterijų nėra, ir kad jis nuvertėjo tik 54 692,40 eurų. Kazachstano prekybos ir pramonės rūmų 2008 m. sausio 28 d. specialisto išvada (išvados Nr. 14) patvirtina, kad ieškovo Balyk žuvies siunta tinkama naudojimui. RKS prekybos ir pramonės rūmų prekių identifikavimo 2008 m. kovo 7 d. aktas patvirtina, kad „<...> sterko filė išdorojimas ir užšaldymas atitinka Kazachstano Respublikos taikomus normatyvinius reikalavimus <...> pateiktos prekės <...> turi būdingas šiai žuvies rūšiai savybes ir atitinka nurodytas lydimuosiuose dokumentuose“. Įmonės „Polisertiko“ 2008 m. kovo 17 d. bandymų protokole Nr. 372 nenustatyti krovinio parametrų nukrypimai nuo leistinų normų. Žuvies „laikymo termino pasibaigimo“ aplinkybe nei vienas ieškovas nesirėmė ieškinyje, todėl teismas ne tik konstatavo aplinkybę, kurios faktiškai nebuvo ir kuri prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, bet viršijo ieškinio ribas, apribojo atsakovo galimybę gintis bei teikti įrodymus dėl minėtos aplinkybės, kuria nei vienas iš ieškovų byloje nesirėmė. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad kroviniai visą laiką buvo vežami nuo +5,2⁰ C iki -6⁰ C° temperatūroje. Ši aplinkybė prieštarauja bylos įrodymams. Tiek Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarinio įvežimo dokumentai, tiek SGS įmonės tyrimo ataskaitos patvirtina temperatūrą refrižeratoriuose tik tikrinimo momentu, bet ne visą vežimo laikotarpį.Ieškovai kalti dėl jų nurodytos žalos, kurią jie nustatė ir paskaičiavo vienašališkai, nes neįleidus žuvies krovinio į ES teritoriją, žinojo apie faktinę padėtį, tačiau nedavė tinkamų instrukcijų atsakovui ir faktiniam vežėjui, neatsakė į atsakovo pasiūlymą transportuoti krovinius atgal į Kazachstaną, nepagristai delsė susigrąžinti krovinius į Kazachstaną, o tai sąlygojo ieškovų nurodytą krovinio sugadinimą. Dėl to yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės, nes yra pačių nukentėjusių kaltė. Neįleidus krovinių į ES teritoriją, atsakovas nedelsiant informavo ieškovus apie susiklosčiusią padėtį ir paprašė nurodymų dėl tolimesnių veiksmų. Faktą, kad ieškovai žinojo apie minimą padėtį patvirtina tai, kad Balyk pirmą rašytinę pretenziją atsakovui pateikė 2007 m. rugsėjo 26 d. Iš jos matyti, kad dar iki kreipimosi į Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, o tai įvyko 2007 m. rugsėjo 28 d., Balyk žinojo apie susiklosčiusią padėtį. Prieš tai faktinis vežėjas „Avimex“ taip pat informavo ieškovus apie susiklosčiusią situaciją. Ieškovai nedavė tinkamų instrukcijų nei atsakovui, nei faktiniam vežėjui kaip elgtis toje situacijoje. Kadangi tuo metu, remiantis oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją reikšmę, t.y. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007 m. rugsėjo 6 d. Veterinarinio įvežimo dokumento 19 p., žuvys atitiko ES reikalavimus, ieškovų delsimas yra nepateisinamas ir faktiškai jis sąlygojo ieškovų nurodytos žalos atsiradimą.Žuvies kroviniai buvo sugrąžinti atgal į Kazachstaną tik 2008 m. balandžio mėn. Laiką, pradedant nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. (kuomet žuvies kroviniai nebuvo įleisti į ES teritoriją vien tik dėl temperatūros režimo pažeidimo, tačiau kuomet žuvys dar atitiko ES reikalavimus, o Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba Veterinarinio įvežimo dokumentų 12 p. nurodė jas tik sušaldyti) iki jų sugrąžinimo 2008 m. balandžio 16 d. atgal į Kazachstaną (kuomet, anot ieškovų, žuvys buvo tinkamos tik utilizavimui) ieškovai nebendradarbiavo su atsakovu, nedavė tinkamų instrukcijų, nepagrįstai delsė susigrąžinti krovinius į Kazachstaną, o tai ir sąlygojo ieškovų nurodomą krovinio sugadinimą, dėl ko yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės, nes yra pačių nukentėjusių asmenų kaltė. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl ieškovų kaltės ir jų neveikimo įtakos ieškinių pagrįstumui.Teismas netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių, kurios leidžia abejoti ieškovo pateikta įvykio versija ir leidžia teigti, kad iš tikrųjų krovinys buvo gražintas atgal į Kazachstaną ne utilizavimui, bet pakartotiniam atšaldymui. Su ieškovais buvo sutarta dėl po 4 000 eurų užmokesčio už krovinio transportavimą iš Kazachstano iki Danijos. Gi ieškovai, neva siekdami tik utilizuoti krovinius, už transportavimą žymiai trumpesniu atstumu sumokėjo 9 129,29 eurų ir 11 949,79 eurų. Toks užmokestis ekonomiškai nepagrįstas, kelia pagrįstų abejonių dėl transportavimo tikslo, kam reikėjo patirti tokias išlaidas, jeigu už krovinių utilizavimą ieškovai neva gavo tik 1 641,77 eurų ir 1 543,00 eurų. Balyk pateikė 2008 m. balandžio 16 d. sutartį dėl žuvies perdirbimo, tačiau paties Balyk pateiktoje 2008 m. balandžio 23 d. sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad perdirbimo pagrindas: „be sutarties“. Taip pat yra ir su Zajsan įmone. Balyk pateikė 2008 m. balandžio 22 d. perdirbimo aktą, kad žuvys yra neva perdirbtos 2008 m. balandžio 22 d., tačiau paties Balyk pateiktoje 2008 m. balandžio 23 d. sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad žuvys išvežtos perdirbimui tik 2008 m. balandžio 23 d. Zajsan apskritai nepateikė perdirbimo akto. Duomenų, kad perdirbtos būtent tos sterko filė partijos, kurias transportuoti įsipareigojo atsakovas ir kurias ieškovai neva sugrąžino atgal į Kazachstaną, byloje nėra. Tyrimai Lietuvoje rodė, kad žuvys atitinka ES reikalavimus, tačiau nei utilizuojant Kazachstane, nei tiriant krovinio mėginius Kazachstane atsakovo atstovas nebuvo kviestas, nors atsakovas tokį prašymą pateikė 2007 m. gruodžio 18 d. raštu. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl šių aplinkybių įtakos ieškinių pagrįstumui.Priteista nepagrista žalos suma. Kroviniai nebuvo prarasti, ieškovai žinojo, kur jie yra ir savo ieškiniais reikalavo žalos atlyginimo, atsiradusio būtent dėl krovinių sugadinimo, o ne remiantis teorine prezumpcija dėl jų praradimo, įtvirtinta CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje. Priešingu atveju, jeigu teismas ir/ar ieškovai pageidautų remtis CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalimi, būtų nepaaiškinama, kodėl iš atsakovo priteisiamos išlaidos dėl tariamai „prarasto” krovinio siuntimo atgal į Kazachstaną ir/ar išlaidos atstovo siuntimo į Lietuvą spręsti situaciją su tariamai „prarastu" kroviniu ir pan. Teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad susidariusi situacija yra dėl ieškovų kaltės ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės.Nors teismas ir konstatavo, kad Zajsan neatlygintinai pateikė firmai Kangiamiut kitą žuvies partiją už 89 846,40 eurų bei iš šios sumos atėmė neva už utilizavimą gautus 1 641,77 eurus ir nustatė, kad Zajsan neva patyrė 88 204,63 eurų žalą, tačiau priteisė Zajsan naudai net 99 472,80 eurų, t.y. krovinio vertę, nurodytą Zajsan sąskaitoje-faktūroje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai realiai sumokėjo nutartyje nurodytus muitus (po 100 eurų ir 73,81 eurų), o yra nurodomi tik jų dydžiai. Tai negali būti tapatinama su mokėjimo faktu, iš kurio tik ir gali kilti atsakavo atsakomybė juos atlyginti. Su ieškovais buvo sutarta dėl po 4 000 eurų per krovinį užmokesčio už transportavimą iš Kazachstano iki Danijos, o ieškovai, neva siekdami vien tik utilizuoti krovinius, už transportavimą žymiai trumpesniu atstumu sumokėjo net 9 129,29 ir 11 949,79 eurų. Toks užmokestis yra ekonomiškai nepagrįstas.Į CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį nepatenka ir negali būti iš atsakovo priteistos, kaip su krovinio vežimu nesusijusios išlaidos (ne tik 5 467,35 eurų, bet ir 5 870,07 eurų), ieškovų išlaidos dėl ieškovų neva pasamdytos Good Fish Ltd. įmonės darbuotojo siuntimo spręsti situaciją dėl probleminio automobilio su glazūruota sterko filė. Byloje nėra duomenų, ką šis atstovas realiai dirbo ir kaip jo darbai yra susieti, su, pasak teismo, „prarasto” krovinio vežimu. Teismas paskaičiavo pernelyg dideles palūkanas, nors jas ir skaičiavo už tinkamą laikotarpį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirojo skundo tekste apelianto motyvai yra išskirti į keturias struktūrines grupes, todėl šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados taip pat dėstomi pagal skundo motyvų grupes.

Dėl atskirojo skundo pirmos grupės motyvų ( dėl ieškovo tinkamumo)

Atsakovas, remdamasis ieškovo Balyk ir prekių gavėjo Danijos firmos Kangamiut sutartimi, taip pat įrašais prekių gavėjui pateiktose sąskaitose dėl prekių tiekimo INCOTERMS CPT sąlygomis, aiškina, kad esant tokioms prekių tiekimo sąlygoms, tinkamu ieškovu dėl reikalavimo priteisti žalą už prarastą krovinį turėtų būti ne ieškovai, o krovinio gavėjas Danijos firma Kangamiut.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje esantį prekių gavėjo Danijos firmos Kangamiut 2007 m. liepos 18 d. raštą, adresuotą prekių tiekėjui Balyk (t. 5, b. l. 20-21), dėl prekių tiekimo sutarties pakeitimo, kiek tai susiję su prekių tiekimo sąlygomis, t. y. prekių gavėjas siūlė pakeisti prekių tiekimo INCOTERMS sąlygas iš CPT į DDU. Pakeitimo tikslas – ištaisyti spausdinimo klaidas, padarytas sutarties tekste, būtent sutarties 3.1 p. ir 3.2 p., nes numatytas prekių tiekimo būdas prieštarauja „CPT“ apibrėžimui, vartojamam INCOTERMS 2000. Rašte nurodyta, kad jeigu prekių tiekėjas sutinka su pasiūlymu pakeisti tiekimo sąlygas, prekių gavėjas prašo pasirašyti vieną rašto egzempliorių ir grąžinti pasirašytą raštą prekių gavėjui. Rašte yra prekių tiekėjo Balyk Product Vostok atstovo padarytas įrašas apie tai, kad prekių tiekėjas priima pasiūlymą ir sutinka su juo aukščiau nurodytą dieną. Kaip matyti iš šio byloje esančio rašto turinio, sutarties šalys (prekių tiekėjas ir gavėjas) pasirašė ir apsikeitė paštu originaliais rašto egzemplioriais, tuo išreikšdamos valią dėl rašte išdėstytų sutarties sąlygų pakeitimų. Vertinant įrašą, padarytą ieškovo Balyk pateiktoje 2007 m. rugpjūčio 16 d. krovinio tiekimo sąskaitoje faktūroje Nr. 0000000044 dėl prekių tiekimo sąlygų CPT būdu (t. 2, b. l. 32-34), laikytina, kad jis nepaneigia iki to laiko jau suderintos prekių tiekimo sutarties šalių valios vykdyti prekių tiekimą INCOTERMS 2000 DDU sąlygomis. Šių tiekimo sąlygų termino reikšmė – „Pristatyta. Muitas nesumokėtas“. „DDU – perduota, muitas nesumokėtas, (...paskyrimo vietos pavadinimas)“. INCOTERMS DDU tiekimo sąlygos taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas perduoda prekes pirkėjui jo dispozicijon jo nurodytoje vietoje. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki nurodytos paskirties vietos išlaidas, prekių perkrovimo šalies gavėjos (importuotojos) krovinių terminaluose (geležinkelio stotyse, jūrų ar oro uostų sandėliuose) išlaidas, taip pat sutvarko jų eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus, sumoka eksporto mokesčius. Pardavėjas taip pat prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo iki jų perdavimo pirkėjo dispozicijon pastarojo nurodytoje paskirties vietoje riziką. Pagal prekių tiekimo DDU sąlygomis apibrėžimą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus pirkėjo šalyje. Eksportuotojas prisiima riziką ir visas išlaidas, atsirandančias gabenant prekes į nurodytą vietą, išskyrus muitinės dokumentų sutvarkymo išlaidas ir riziką po prekių pateikimo pirkėjui. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad klaidingas (neatitinkantis suderintos sutarties šalių valios) įrašas ieškovo Balyk išrašytoje 2007 m. rugpjūčio 16 sąskaitoje faktūroje galėjo atsirasti tik dėl užtrukusios aukščiau paminėtų tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų pasirašymo procedūros. Kad prekės faktiškai buvo transportuojamos (vežamos) INCOTERMS DDU pristatymo sąlygomis įrodo šie dokumentai: 2007-08-07 transporto paraiška (t. 2, b. l. 22), CMR važtaraštis Nr. 707058 (t. 2, b. l. 30), 2007-08-17 atsakovo ir firmos P.H.U. Mafpol pervežimo sutartis, iš kurių matyti, kad prekių iškrovimo vieta yra Kangamiut Seafood A/S, Hirtshal Branch Havnegade 26, Hirtshals, Danija, ir muitą apmoka pirkėjas (kaip buvo numatyta 2006 m. rugsėjo 28 d. sutarties tarp Kangamiut ir Balyk Nr. 003/06 papildomu susitarimu Nr. 2 suderintame sutarties 3.6 punkte (vertimas - t. 5, b. l. 19). Pastebėtina, kad atsakovas atskirajame skunde klaidingai teigia, jog tokios pačios prekių pristatymo sąlygos (INCOTERMS CPT) buvo nurodytos ir ieškovo Zajsan 2007 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitoje faktūroje Nr. AO0000348. Iš įrašų šioje sąskaitoje (t. 1. b. l. 38-39) matyti, kad joje nurodytas prekių pristatymas DDU sąlygomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad apelianto teiginiai, jog tinkamu ieškovu šioje byloje turėjo būti ne prekių siuntėjai, o prekių gavėjas Danijos firma Kangamiut, yra nepagrįsti.

Dėl atskirojo skundo antros grupės motyvų (dėl pareigos perduoti vežėjui instrukcijas apie būtiną pervežamo krovinio temperatūros režimą)

Ginčo šalių sudarytose krovinio vežimo sutartyse nurodyta, kad visa informacija apie krovinio savybes ir jo vežimo sąlygas turi būti nurodyta užsakymo paraiškose, kurios sudaro neatskiriamą sutarties dalį. Tokiu būdu ne ieškovams, o būtent atsakovui, kaip susitarančiajam vežėjui, pasitelkusiam vykdyti vežimą kitus asmenis, teko pareiga tinkamai instruktuoti tuos asmenis apie krovinių vežimo sąlygas, o tuo pačiu ir apie paraiškose aiškiai nurodytą krovinio temperatūros režimo užtikrinimą vežimo metu, t. y. krovinio temperatūra turėjo būti -18⁰C. Pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai pagrįstai pažymėta, kad tokių duomenų neįrašymas į CMR važtaraštį neleidžia teigti apie tai, jog ieškovai nedavė tinkamų nurodymų (instrukcijų) faktiškai vežimą vykdžiusiam trečiajam asmeniui firmai „Avimex“ dėl temperatūros režimo palaikymo transportuojant krovinį. Pastebėtina, kad ieškovų ir vežimą faktiškai vykdžiusio trečiojo asmens firmos „Avimex“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Tokie santykiai siejo tik ieškovus ir atsakovą. Turėdamas iš ieškovų reikiamą informaciją apie krovinio vežimo sąlygas atsakovas turėjo pareigą tokią pačią informaciją pateikti krovinį vežti jo pasitelkiamam kitam asmeniui arba kitiems asmenims, todėl už tokios informacijos neatskleidimą (neperdavimą) atsakomybė tenka tik atsakovui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CMR važtaraštis yra ne vežimo sutartis, bet vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui (CMR konvencijos 4 str. nuostatos). Tarp šalių buvo sudarytos rašytinės krovinių vežimo sutartys, prievoles pagal sutartis jos vykdė rašytinių paraiškų – sutarčių sudėtinių ir neatskiriamų dalių pagrindu. Paraiškose buvo nurodytos krovinių saugojimo ir vežimo sąlygas, įskaitant būtiną palaikyti temperatūros režimą, todėl sutikti su apelianto teiginiais, kad tie patys nurodymai dėl krovinio vežimo sąlygų turėjo būti papildomai įrašomi ir į CMR važtaraštį (atitinkamai užpildant CMR važtaraščio 13 punktą), yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, apeliantas plečiamai aiškina CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad visais atvejais CMR važtaraštis yra prima facie įrodymas apie krovinio vežimo sutarties sąlygas. Galima būtų sutikti su tokia reiškiama pozicija tais atvejais, kada sudaroma žodinė vežimo sutartis arba kada rašytinėje vežimo sutartyje numatoma, kad konkrečios vežimo sąlygos bus nurodomos CMR važtaraštyje ir pan. Šiuo gi atveju ginčo šalis siejo rašytinė vežimo sutartis, kurioje buvo numatyta, kad visos krovinio vežimo sąlygos, visa konkreti vežimo sutarčiai vykdyti reikalinga informacija bei duomenys bus pateikiami užsakymo paraiškose, todėl apelianto nurodytų CMR važtaraščių vertinti kaip prima facie įrodymų dėl konkretaus vežimo sutarties sąlygų vykdymo nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CMR konvencijos 34 straipsnio nuostatomis dėl kiekvieno iš vežėjų atsakomybės tais atvejais, kada vežimą, kurios sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo keli vežėjai. Ieškovų ir atsakovo sudarytose krovinių vežimo sutartyse, kuriose pagal paraiškas kaip sutarties priedus buvo aptartos krovinių vežimo sąlygos, atsakovas įsipareigojo suteikti krovinių pervežimo paslaugas, todėl jam taikytina vežėjo atsakomybė, nepaisant tos aplinkybės, kad vežimą faktiškai vykdė kiti jo pasitelkti asmenys. Atidžiai ir rūpestingai vykdydamas vežėjo prievoles atsakovas turėjo gautą iš ieškovų informaciją ir duomenis apie krovinio saugojimo bei vežimo sąlygas perduoti kitiems pasitelkiamiems vežėjams, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šios pareigos nevykdė (pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad atsakovo sudarytose pervežimo sutartyse su firma P.H.U. Mafpol dėl ieškovų siunčiamų krovinių pervežimo, instrukcijos dėl krovinių pervežimo sąlygų nenurodytos). Nors apeliantas teisingai pastebi, jog tiek pagal CMR konvenciją (10 str. 2 d.), tiek pagal teismų praktikoje suformuotas nuostatas yra pripažįstama, kad vežėjas neturi pareigos tikrinti krovinį lydinčiuosius dokumentus, tačiau pastebėtina, jog byloje esančiuose CMR važtaraščiuose, kuriais disponavo faktinis ieškovų krovinių vežėjas trečiasis asmuo firma „Avimex“ (t. 1, b. l. 33-37, t. 2, b. l. 29-31), yra nuoroda į vieną iš pridedamų prie važtaraščio dokumentų (CMR važtaraščių 5 punktas) – atitinkamą veterinarijos sertifikatą. Byloje pateikti veterinarijos sertifikatai, kurie buvo pridėti prie CMR važtaraščių kaip krovinį lydintieji dokumentai (t. 1, b. l. 24-28, t. 2, b. l. 24-287). Juose aiškiai nurodyta vežamo krovinio sandėliavimo ir transportavimo temperatūra, analogiška nurodytai ieškovų pateiktose atsakovui paraiškose, t. y. -18⁰C, todėl teigti, kad faktiniam vežėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma esminė krovinių pervežimo sąlyga – konkrečios temperatūros režimo autorefrižeratoriuose palaikymas – nėra pagrindo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apelianto argumentai dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį buvimo sąlygų atmestini.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 patvirtinto Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento (toliau – Techninio reglamento) 2 punkte nurodyta, kad šiame Reglamente greitai užšaldyti maisto produktai yra produktai, užšaldyti greitojo šaldymo būdu, kurio metu, atsižvelgiant į produkto rūšį, didžiausios kristalizacijos zona įveikiama kaip galima greičiau, o nuolat palaikoma galutinė produkto temperatūra (po terminės stabilizacijos) visuose taškuose yra minus 18° C arba žemesnė, ir parduodami nurodant šią jų apdorojimo ypatybę. Greitai užšaldytų maisto produktų temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi – minus 18° C arba žemesnė. Pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatūros šoktelėjimas, neviršijantis 3° C (Techninio reglamento 8 p.). Greitai užšaldytų maisto produktų gamintojas, sandėliuotojas, pervežėjas, didmeninis ar mažmeninis pardavėjas privalo užtikrinti, kad, maisto produktui esant jo žinioje ir priežiūroje, bus naudojama tik tokia įranga ir daromi tik tokie veiksmai, kad maistui nebus parduotas produktas, neatitinkantis šio Techninio reglamento nuostatų (Reglamento 7 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų krovinių pervežimo, kurį vykdė ir už kurį buvo atsakingas atsakovas, metu nurodytų temperatūros režimo reikalavimų nebuvo laikytasi.

Dėl atskirojo skundo trečios grupės motyvų (dėl teismo konstatuotų aplinkybių vertinimo)

Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007 m. rugsėjo 6 d. nurodymu prekių – šaldytos žuvies krovinį uždrausta įvežti į Europos Sąjungos teritoriją, nes prekės buvo vežamos nesilaikant nustatyto temperatūros režimo. Konstatuota, kad prekės netinkamos vartoti Europos Sąjungos vidaus rinkoje ir nurodyta jas grąžinti, nes pažeistas temperatūros režimas prekes vežusiuose autorefrižeratoriuose (nustatytas temperatūros svyravimas (nuo +4,5⁰ C iki -6⁰ C ir nuo + 5,2⁰ C iki -6⁰ C).

Krovinio temperatūra, neatitinkanti nustatyto režimo, buvo užfiksuota ne tik 2007 m. rugsėjo 6 d., kada buvo uždrausta įvažiuoti į Europos Sąjungos teritoriją ieškovų krovinius vežusiems autorefrižeratoriams, bet ir 2007 m. spalio 26 d., kada buvo paimti prekių krovinio - šaldytos žuvies bandiniai tyrimams (atitinkamai -12⁰ C ir -11⁰ C). Vadinasi, netinkamas krovinio temperatūros režimas buvo užfiksuotas mažiausiai du kartus per atitinkamą laikotarpį (daugiau kaip pusantro mėnesio laiko intervalu). Kaip jau nurodyta, iš bylos duomenų matyti, kad temperatūra autorefrižeratoriuose, kuriuose buvo vežamas ieškovų siųstas šaldytos žuvies krovinys, buvo matuojama du kartus (2007 m. rugsėjo 6 d. ir 2007 m. spalio 26 d.) ir abu kartus užfiksuotas temperatūros režimo pažeidimas (per aukšta temperatūra). Įrodymų, kad krovinio vežimo ir jo laikymo (saugojimo) autorefrižeratoriuose, t. y. krovinio buvimo vežėjo žinioje metu būtų fiksuota reikiama (tinkama) krovinio temperatūra (-18⁰ C), byloje nėra, todėl esant tokioms aplinkybėms labiau tikėtinas yra faktas, jog vežėjas nesiėmė veiksmų naudoti tokią krovinio pervežimo įrangą, arba ją naudoti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas reikiamas temperatūros režimas kaip sąlyga pristatyti gavėjui krovinį - žmonių maistui skirtą produktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus (Techninio reglamento 7 p.). Įvertinus faktines aplinkybes dėl prekių žymėjime (įpakavime) nurodytos prekių (šaldytos žuvies) laikymo trukmės esant įvairiems temperatūros režimams, darytina išvada, kad prekės nebebuvo tinkamos galutiniam vartotojui naudoti pagal paskirtį (pagal Veterinarinio įvežimo dokumentą – skirtoms žmonių maistui), todėl nebegalėjo būti įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją. Dėl šios priežasties prekės nebuvo pristatytos jų gavėjui. Taigi, nurodytų aplinkybių, už kurių atsiradimą yra atsakingas vežėjas (byloje – atsakovas) pasekmė – prekių krovinys nebuvo pristatytas jo gavėjui (tokia pasekmė pagal CMR įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintina kaip krovinio praradimas), o jis parvežtas atgal (grąžintas) siuntėjams (byloje - ieškovams) sugadintas, nes nebetiko vartoti pagal numatytą paskirtį, t. y. žmonių maistui. Tokių faktinių aplinkybių konstatavimas leidžia iš esmės sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo žinioje buvęs specifinės paskirties krovinys negalėjo būti pristatytas į nurodytą paskirties vietą, nes krovinio pervežimo metu nebuvo palaikoma tokia pervežamo krovinio temperatūra, kuri atitiktų temperatūros režimą, nurodytą ieškovų paraiškose ir kituose krovinį lydinčiuose dokumentuose (pvz., minėtame veterinarijos sertifikate), taip pat kuri atitiktų ilgiausią prekės (maisto produkto) laikymo trukmę pagal prekių ženklinime (įpakavime) nurodytas produkto laikymo sąlygas. Vertinant šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su tais atskirojo skundo argumentais, kuriais remdamasis apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas esą konstatavo aplinkybes, kurių faktiškai nebuvo, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams arba kuriomis nesirėmė ieškovai savo ieškiniuose. Reikšmingomis laikytinos ne tos apelianto nurodomos aplinkybės, jog Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007 m. rugsėjo 6 d. išduotame Veterinarinio įvežimo dokumente pažymėta, kad prekės atitinka ES reikalavimus, o firmos SGS Polska Sp.z.o.o. tyrimų ataskaitose nurodyta, jog žuvų bandiniai atitinka rodiklius, bet aplinkybės, kad nei 2007 m. rugsėjo 6 d., nei vėliau vežėjas, kurio žinioje buvo ieškovų siųstas krovinys, nesugebėjo įvykdyti savo esminės prievolės pagal sutartį su ieškovais, t. y. nugabenti krovinį ir jį perduoti gavėjui. CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas, - tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas. Šiuo atveju reikėtų skirti krovinio fizinio praradimo ir jo praradimo teisine CMR konvencijos reguliuojamų normų prasme suvokimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovų siųstas prekių krovinys fiziškai nebuvo prarastas (sunaikintas, pagrobtas ir pan.), nes jiems buvo sugrąžintas jau sugedusių prekių krovinys (atšaldyta žuvis tinkama perdirbti tik į žuvies miltus), tačiau pagal CMR konvencijoje įtvirtintą teisinį reguliavimą kvalifikuotina, kad dėl nepristatymo į paskirties vietą krovinys laikomas prarastu ir už krovinio praradimo pasekmes yra atsakingas atsakovas – krovinį pervežti ieškovams įsipareigojęs asmuo. Ieškovų atžvilgiu krovinys yra laikytinas išlikusiu ta jo vertės dalimi, kuria buvo gautos pajamos už šaldytos žuvies prekių pateikimą perdirbti į žuvies miltus, o kita buvusios vertės dalimi jis laikytinas prarastu.

Vertinant kitus atsakovo skundo trečios grupės argumentus, susijusius su aplinkybėmis dėl krovinio būklės kitimo per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki 2008 m. balandžio mėnesio, pabrėžtina, kad per šį laikotarpį krovinys nebuvo grąžintas siuntėjams, be to, per šį laikotarpį prekių krovinys sugedo. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007 m. rugsėjo 6 d. išduotame Veterinarinio įvežimo dokumente fiksuota krovinio būklė neturi esminės reikšmės, nes krovinio nebuvo leista toliau vežti dėl kitų aukščiau jau nurodytų aplinkybių, už kurias atsakingas vežimą vykdęs atsakovas. Firmos SGS Polska Sp.z.o.o. patikrinimo akto ataskaitose teigiami krovinio būklės rodikliai fiksuoti tuo metu, kai krovinys buvo faktinio vežėjo autorefrižeratoriuose, t. y. buvo vežėjo žinioje, tačiau esminę reikšmę šiuo atveju turi nustatyta aplinkybė, kad ir prekių bandinių ėmimo metu (2007 m. spalio 26 d.) krovinys buvo laikomas netinkamo temperatūros režimo sąlygomis, kurios darė neigiamą įtaką prekių tinkamumui pagal numatytą paskirtį. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo kritiškai vertinti ieškovo Balyk 2007 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje (t. 2, b. l. 159-163) išreikštos ieškovo pozicijos dėl firmos SGS Polska Sp.z.o.o. išvadų apie tai, kad prekė yra tinkama vartoti, nes nerasta bakterijų. Šioje ieškovo pretenzijoje keliami reikalavimai buvo susiję su tuo, kad pažeidus krovinio pervežimo metu nustatytą temperatūros režimą prekės nebus pristatytos jų gavėjui, o siuntėjams prekes reikės perdirbti ir realizuoti Kazachstano Respublikoje už mažesnę vertę.

Dėl atskirojo skundo ketvirtos ir penktos grupės motyvų (dėl ieškovų ir atsakovo veiksmų vertinimo atsiradus krovinio vežimo problemoms)

Apelianto teigimu, patys ieškovai yra kalti dėl atsiradusios žalos, nes neleidus įvežti krovinio į Europos Sąjungos teritoriją, jie: 1) žinojo apie faktinę padėtį, tačiau nedavė vežėjui tinkamų instrukcijų, kaip toliau elgtis; 2) neatsakė į atsakovo pasiūlymą transportuoti krovinius atgal į Kazachstaną; 3) nepagrįstai delsė susigrąžinti krovinius į Kazachstaną, kas sąlygojo krovinių sugadinimą. Remdamasis šiais motyvais atsakovas teigia, kad jis atleistinas nuo atsakomybės taikant CK 6.253 straipsnio 5 dalį.

Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas išvadas vertindamas atsakovo kaip susitarančiojo vežėjo, taip pat faktinio vežėjo ir ieškovų (kaip krovinio siuntėjų) elgesį bei veiksmus (neveikimą) iškilus krovinio vežimo problemoms (neleidus krovinio įvežti į Europos Sąjungos teritoriją). Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti labiau tikėtiną faktą, jog vežėjas nepagrįstai nuo ieškovų reikalavimų ginasi argumentais, esą krovinių kokybė pablogėjo (krovinys sugedo) dėl to, jog ieškovai nedavė nurodymų atsakovui (ar faktiniam vežėjui), kaip elgtis po to, kai nebuvo leista krovinius įvežti į Europos Sąjungos teritoriją. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog neleidus toliau vežti krovinių į numatytą paskirties vietą, atsakovas ar kiti vežime dalyvavę asmenys (byloje – tretieji asmenys) nedelsdami būtų ėmęsi priemonių tinkamai informuoti ieškovus apie susidariusią padėtį ir prašyti tolesnių veikimo instrukcijų ar nurodymų.

CMR konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Šiuo atveju susidarė nors ir ne identiška CMR konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje nurodytai situacija (krovinys nebuvo atvežtas į paskirties vietą), bet panaši į ją, nes atsirado aplinkybės (už kurias atsakingas vežėjas), krovinio vežimo metu iš esmės apsunkinusios krovinio nugabenimą į paskirties vietą. Esant tokiai ekstremaliai situacijai vežėjas turėjo prašyti siuntėjų (byloje ieškovų) tolesnio veikimo instrukcijų ir šią pareigą jis turėjo vykdyti tokia forma, jog esant būtinumui galėtų įrodyti tinkamai įvykdęs vežėjo prievoles. Byloje nepateikta įrodymų, kad vežėjas nedelsdamas ir išsamiai būtų informavęs krovinio siuntėjus apie faktinę padėtį, kuriai susidarius išnyko ar iš esmės pasunkėjo galimybė toliau vežti krovinį sutartyje numatytomis vežimo sąlygomis, ir kad būtų prašęs instrukcijų dėl tolesnio veikimo (elgesio). CMR konvencijos 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kada dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, ir kada vežėjas privalo gauti asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas (CMR konvencijos 14 str. 1 d. ir 15 str.), jis turi teisę nieko nelaukdamas iškrauti krovinį, prisiimdamas prievolę jį saugoti. Vežėjas gali realizuoti krovinį nelaukdamas instrukcijų iš asmens, turinčio krovinio disponavimo teisę, jei krovinys yra greitai gendantis arba jei to reikalauja krovinio būklė. Nors iš bylos duomenų matyti, kad vežėjas negalėjo vykdyti savo prievolių vežimo sutartyje bei važtaraštyje numatytomis sąlygomis, tačiau jokių veiksmingų priemonių, kokių turėtų imtis rūpestingas, atidus, atsargus ir sąžiningas vežėjas tam, kad būtų išvengta nuostolių atsiradimo arba jų padidėjimo, nesiėmė, iš esmės užėmęs pasyvaus laukimo poziciją, nors krovinio rūšies ypatumai (pagal prekių paskirtį) ir užfiksuota netinkama krovinio būklė reikalavo neatidėliotinų veiksmų. Net ir tuo atveju, jeigu apelianto paaiškinimai apie tai, kad vežėjas negavo iš krovinio siuntėjų reikiamų instrukcijų, turėtų realų pagrindą (būtų pagrįsti įrodymais), nėra jokių duomenų, jog susidariusioje situacijoje susitariantysis vežėjas ir kiti vežėjai būtų ėmęsi priemonių, kurie geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus (CMR konvencijos 14 str. 2 d. nuostatos).

Sprendžiant pagal ieškovų pretenzijų atsakovui dėl vežimo sutarties pažeidimo (t. 1, b. l. 189-192, t. 2, b. l. 157-163) turinį galima daryti išvadą, kad nei atsakovas, nei faktinis vežėjas nebuvo prašę tolesnio veikimo instrukcijų ir nebuvo pateikę konkrečių pasiūlymų dėl tolesnių veiksmų su vežamu kroviniu, kas teisingai pažymėta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Atsakovo su atsiliepimu į ieškinius pateikta susirašinėjimo medžiaga (t. 3, b. l. 18-34, 78-87) taip pat įgalina sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų teikęs ieškovams konkretų pasiūlymą dėl krovinių grąžinimo. Iš atsakovo raštų ieškovams matyti, jog atsakovas juose nurodo reikalavęs iš kito vežėjo trečiojo asmens P.H.U. Mafpol grąžinti krovinį į Kazachstaną, bet šis nurodymų (instrukcijų) nevykdė ir atsižvelgiant į trečiojo asmens elgesį – mažai tikėtina, kad šias instrukcijas vykdys ir grąžins krovinį į Kazachstaną, todėl atsakovas ...„sutiktų apsvarstyti galimybę pasamdyti kitą vežėją kroviniui grąžinti“ (iš atsakovo 2007 m. gruodžio 6 d. rašto ieškovui Balyk – t. 3, b. l. 18-23). Vertinant šio rašto turinį sutikti su apelianto aiškinimu, kad juo buvo pateiktas ieškovams konkretus pasiūlymas dėl krovinio grąžinimo būdo, termino ir kitų grąžinimo sąlygų, negalima. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatas vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis jis naudojasi vežimo procese, kai šie asmenys vykdo jo įpareigojimus. Atsakovo 2007 m. lapkričio 30 d. rašte Lenkijos firmai P.H.U. Mafpol (t. 3, b. l. 30-34, 78-82) aiškiai nurodoma, kad atsakovas gavo atitinkamas instrukcijas iš bendrovės Balyk dėl tolesnių veiksmų su kroviniu ir jas perdavė vykdyti firmai P.H.U. Mafpol, kuri instrukcijų nevykdė, todėl ...„visiškai atsako susidariusioje situacijoje“. Toliau šiame rašte nurodoma: „Dėl to, kad UAB „Ost logistik“ nėra sudariusi sutarčių su „Avimex“, instrukcijomis pastarajai turi pasirūpinti būtent P.H.U. Mafpol. Atsižvelgiant į RAB „Balyk produkt-vostok“ raštą ir anksčiau jos pateiktas instrukcijas“, šiuo UAB „Ost logistik“ dar kartą reikalauja nedelsiant grąžinti krovinį į Kazachstano Respublikos teritoriją...“(citatos pabaiga). Toks rašto turinys verčia kritiškai vertinti atskirajame skunde dėstomus motyvus, kad ieškovai esą niekada nedavė tinkamų instrukcijų nei atsakovui, nei faktiniam vežėjui (apeliantas neatskleidžia instrukcijų tinkamumo turinio, apsiribodamas abstrakčia nuoroda į CMR 12 straipsnį), kaip elgtis susidariusioje situacijoje, kad ieškovai esą vengė duoti reikalingus nurodymus, delsė susigrąžinti krovinius, kad atsakovas buvo davęs ieškovams konkretų pasiūlymą kaip organizuoti krovinių grąžinimą atgal į Kazachstaną, į kurį šie nereagavę.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas ar vežimo procese dalyvavę tretieji asmenys nedelsiant būtų prašę krovinio siuntėjų instrukcijų ar nurodymų, kai tik krovinį nebuvo leista įvežti į Europos Sąjungos teritoriją. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų darytina išvada, jog antrasis vežėjas firma P.H.U. Mafpol ne tik neprašė instrukcijų, bet ir nevykdė jai perduodamų instrukcijų. Faktinio vežėjo firmos „Avimex“ veiksmų ar elgesio apskritai nėra galimybės įvertinti, nes byloje pateiktas tik vienas šio vežėjo 2007 m. rugsėjo 25 d. raštas ieškovui Balyk (t. 5, b. l. 113-114), informuojant, kad automobiliai sugedę ir negali grįžti į Kazachstaną, vairuotojai neturi Kazachstano vizų, viename iš automobilių nėra durelių, nes jis dalyvavo autoįvykyje. Vežėjas prašo pateikti į Terespol (tikėtina, kad nurodoma gyvenamoji vietovė rytų Lenkijoje prie sienos su Baltarusija) du automobilius krovinio perkrovimui. Nors šis vežėjas nurodė, kad jis gali imtis veiksmų utilizuoti prekes, tačiau iš bylos duomenų galima spręsti, kad tokių veiksmų nesiėmė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo atskirojo skundo 3 ir 4 grupės argumentus ir neturi pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės, kadangi nenustatyti ieškovų kalti neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado ar padidėjo jų patirti nuostoliai.

Dėl atskirojo skundo šeštos grupės motyvų (atsakovo prielaidų apie galimą krovinio likimą)

Apeliantui kelia abejonių aplinkybės, ar grąžintas į Kazachstano Respubliką šaldytų žuvų krovinys iš tikrųjų buvo utilizuotas, bet ne pakartotinai atšaldytas. Šias abejones apeliantas grindžia tuo, kad: 1) užmokestis už prekių krovinio grąžinimą nuo Baltarusijos iki Kazachstano buvo žymiai didesnis už su ieškovu sutartą užmokestį vežant krovinį ilgesniu maršrutu (nuo Kazachstano iki Danijos), todėl toks užmokestis už krovinio vežimą vien tik prekių utilizavimui (už jį ieškovai gavo menkas pajamas) laikytinas ekonomiškai nepagrįstu; 2) byloje pateiktų sutarčių ir sąskaitų analizė verčia abejoti, ar prekių krovinys iš tikrųjų buvo perdirbamas (utilizuojamas), ir ar buvo perdirbamos būtent tos prekės, kurias vežė atsakovas.

Vertindama šios skundo grupės motyvus ir teiginius teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad jie paremti subjektyvaus turinio prielaidomis bei samprotavimais, be įrodomąją reikšmę turinčių faktinių duomenų pateikimo. Teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, kai nėra jokių šiomis prielaidomis ar abejonėmis pagrįstai tikėti įgalinančių aplinkybių.

Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus - dokumentus apie tai, kad atsakovo vežtas krovinys buvo sugrąžintas į Kazachstaną ir ten (vykdant privalomus veterinarijos tarnybos pareigūnų nurodymus) utilizuotas perdirbant į žuvies miltus (t. 1, b. l. 102-110, t. 2, b. l. 69-77). Apelianto smulkmeniška įrašų šiuose dokumentuose analizė ir subjektyvus jų vertinimas nėra pakankamas pateiktų rašytinių įrodymų paneigimo pagrindas. Rašytiniais įrodymais pagrįstas ir ieškovų pajamų, gautų utilizavus žuvies produktus, faktas bei dydis. Apelianto samprotavimai apie tai, kad galėjo būti perdirbami ne tie žuvies produktai, kuriuos vežė atsakovas, niekuo nepagrįsti. Įrodymais neparemta ir apelianto daroma prielaida, kad ieškovų sumokėtas atlyginimo už krovinio pervežimą atgal į Kazachstaną dydis esą leidžia pagrįstai manyti apie produktų pervežimo tikslu juos utilizuoti tariamumą. Dokumentai, patvirtinantys krovinio pervežimo faktą ir šalių susitarimą dėl atlyginimo už pervežimo paslaugas dydžio nėra nuginčyti ar kitaip paneigti, todėl vien ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad sutartas už krovinio pervežimą atsakovui mokėtino atlyginimo dydis skyrėsi nuo ieškovų mokėto atlyginimo kitam vežėjui už krovinio pervežimą atgal į Kazachstaną, savaime neduoda pagrindo daryti išvados, jog krovinys buvo grąžintas ne tuo tikslu, kuris nurodytas ieškovų pateiktuose dokumentuose, t. y. ne utilizavimui, bet pakartotiniam atšaldymui.

Dėl atskirojo skundo septintos grupės motyvų (dėl priteisto žalos atlyginimo ir jo dydžio)

Apelianto teigimu, atsakovo vežti kroviniai niekada nebuvo prarasti, todėl ieškiniai dėl žalos atlyginimo galėjo būti siejami tik su krovinio sugadinimu, o ne remiantis teorine prezumpcija dėl krovinio praradimo. Priešingu atveju, pasak apelianto, nepaaiškinama, kodėl iš atsakovo priteisiamos išlaidos dėl tariamai prarasto krovinio siuntimo atgal į Kazachstaną ar atstovo siuntimo į Lietuvą situacijai dėl krovinio spręsti išlaidos.

Byloje konstatuotos ir šioje nutartyje jau auksčiau išdėstytos aplinkybės dėl vežėjo pareigos atsakyti už pasekmes, dėl kurių atsiradimo jam atsiranda civilinė teisinė atsakomybė: krovinys nebuvo pristatytas krovinio gavėjui, o tokia pasekmė pagal CMR įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintina kaip krovinio praradimas. Faktiškai buvo neleista krovinį įvežti į Europos Sąjungos teritoriją, nes vežamos prekės netiko vartojimui šios teritorijos rinkoje, o galiausiai krovinys buvo grąžintas siuntėjams sugedęs, apskritai nebetinkamas vartoti pagal numatytą paskirtį (žmonių maistui). Jau pažymėta, kad reikėtų kvalifikuoti krovinio fizinio netekimo ir jo praradimo teisine prasme atskirumą. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovų siųstas prekių krovinys fiziškai nebuvo prarastas (sunaikintas, pagrobtas ir pan.), tačiau CMR konvencijos normų reguliavimo prasme dėl nepristatymo į paskirties vietą krovinys laikomas prarastu ir už tokio krovinio praradimo pasekmes yra atsakingas atsakovas – krovinį pervežti ieškovams įsipareigojęs asmuo. Ieškovų atžvilgiu krovinys yra laikytinas išlikusiu tik ta vertės dalimi, kuria buvo gautos pajamos už prekės pateikimą perdirbti į žuvies miltus, kita buvusios vertės dalimi jis laikytinas prarastu. Vežėjui tenka ne tik atsakomybė už tai, kad dėl jo kaltės siuntėjų krovinys nebuvo pristatytas į paskirties vietą, kas CMR konvencijos prasme prilygsta krovinio praradimui, tačiau jam tenka prievolė atlyginti ir tas siuntėjų išlaidas, kurias jie patyrė aiškinantis krovinio neįleidimo į Europos Sąjungos teritoriją priežastis, tiriant vežėjo žinioje buvusio krovinio būklę, taip pat tas išlaidas, kurias ieškovai patyrė būdami priversti netinkamų (nekokybiškų) prekių krovinį gabenti atgal į krovinio išsiuntimo vietos valstybę. Jau konstatuota, kad faktinėje situacijoje, kuri susidarė dėl krovinio nepristatymo į paskirties vietą, jo sugedimo ir grąžinimo į išsiuntimo vietą, kur jis buvo tinkamas tik utilizavimui (perdirbimui), ieškovų kaltės nėra, todėl sutikti su apelianto nuomone, kad šiuo atveju galėtų būti taikomos CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, nėra pagrindo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies vienoje vietoje (sprendimo penkto lapo trečia - šešta pastraipos) yra nurodyta, kad dėl neatlygintinio naujos prekių partijos gavėjui patiekimo ieškovas Zajsan patyrė 88 204,63 eurų žalą (suma gauta atėmus už žuvies produktų utilizavimą gautas pajamas). Pasak apelianto, nutarties motyvų dalies kitoje vietoje (sprendimo penkto lapo septinta pastraipa) nurodyta, kad teismas šiam ieškovui priteisia net 99 472,80 eurų sumą, t. y. krovinio vertę, kuri buvo nurodyta ankstesnėje krovinio tiekimo sąskaitoje (t. 1, b. l. 38-40). Teisėjų kolegija išsamiau pasisakyti dėl šių apelianto teiginių neturi pagrindo, nes akivaizdu, kad nutarties motyvų dalyje, kuri yra nutarties penkto lapo septintoje pastraipoje, darant nuorodą dėl ieškovui Zajsan priteistino žalos dydžio, skaičiaus „99 472,80“ įrašymas vertintinas tik kaip rašymo apsirikimas (rašybos klaida). Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad skaičiuojant teismo sprendimu priteistos ieškovui Zajsan bendros sumos – 108 749,82 eurų sudėtines dalis, matyti, jog vieną iš jų sudaro būtent 88 204,63 eurų dydžio žalos suma (88 204,63 eurų žala + 100 eurų muito mokestis + 9 121,29 eurų už krovinio parvežimą + 7 607,23 eurų palūkanų + 3 716,68 eurų už dokumentų vertimus = 108 749,82 eurų). Apelianto nurodyta aplinkybė dėl neteisingo žalos dydžio įrašymo vienoje nutarties motyvuojamosios dalies vietoje vertintina kaip procesinis sprendimo turinio trūkumas, nedarantis įtakos teismo sprendimo dalykui, t. y. teismo galutinėms išvadoms, išdėstytoms sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas į ieškovams kompensuojamų nuostolių (žalos) dydį įskaičiavo muitų mokesčius (abiem ieškovams po 100 eurų) ir muitinės dokumentų įforminimo išlaidas (73,81 eurų - tik ieškovui Balyk). Apeliantas nurodo, kad šios sumos nėra pagrįstos mokėjimo dokumentais, todėl jų mokėjimo faktas nėra patvirtintas. Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti ieškovų pateiktais duomenimis dėl jų patirtų išlaidų, susijusių su gabenamų krovinių (prekių) muitiniu apmokestinimu. Byloje pateiktose krovinio muitinės deklaracijose (t. 1, b. l. 43-47, 85,89, t. 2, b. l. 37-38, 58-61) yra atitinamais įrašais užpildyta deklaracijos grafa (47 langelis „Mokesčių paskaičiavimas“) dėl mokamų muito mokesčių, nurodant 50 eurų tarifą. Kadangi krovinys buvo išleistas gabenti per muitų teritoriją, nėra abejonių, kad ieškovų nurodyto dydžio muito mokesčiai buvo sumokėti. Ieškovo Balyk patirtos 73,81 eurų išlaidos muitinės dokumentams įforminti patvirtintos 2008 m. balandžio 10 d. sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitu (t. 2, b. l. 84-88).

Ieškovai sudarė sutartis su RAB „Good Fish LTD“ dėl pavedimo šios bendrovės darbuotojui nuvykti į Baltarusiją bei Lenkiją spręsti susidariusią situaciją dėl „probleminio automobilio“ su glazūruota sterko filė, priklausančia ieškovams (t. 1, b. l. 124-126, t. 2, b. l. 89-91). Ieškovai prašė priteisti išlaidas, turėtas apmokant pagal sutartį paslaugas atlikusios bendrovės sąskaitas, atitinkamai 5870,7 eurų (ieškovas Zajsan) ir 5 467,35 eurų (ieškovas Balyk) (t. 1, b. l. 127-128, t. 2, b. l. 92-94). Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė tik ieškovui Balyk, kuris pateikė paslaugų apmokėjimo (įskaitymo būdu) dokumentus (t. 2, b. l. 95-96). Apeliantas teigia, kad šios rūšies išlaidos nepatenka į CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytų kompensacijų apimtį, todėl negalėjo būti priteisiamos iš atsakovo. Su tuo negalima sutikti. Sprendžiant pagal ieškovų sudarytų su bendrove „Good Fish LTD“ sutarčių 2 punkte nurodytą darbuotojui pavedamų spręsti klausimų ir užduočių sąrašą bei turinį, darytina išvada, kad šis darbuotojas buvo siunčiamas į krovinių, buvusių atsakovo žinioje, buvimo vietą aiškintis klausimų, tiesiogiai susijusių su iškilusiomis ieškovų krovinio vežimo problemomis. Šiuo atveju laikytina, kad bendrovės „Good Fish LTD“ komandiruotas darbuotojas iš esmės atliko krovinio siuntėjų atstovo funkcijas, todėl ieškovų išlaidas apmokant už šio asmens paslaugų atlikimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priskyrė prie kitų su prarasto krovinio vežimu susijusių išlaidų (CMR konvencijos 23 str. 4 d.).

Apelianto argumentai dėl užmokesčio už krovinio transportavimą atgal į Kazachstaną dydžio ekonominio nepagrįstumo įvertinti šioje nutartyje pasisakant dėl skundo šeštos grupės motyvų, todėl šiuo klausimu nėra prasmės kartotis.

Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai apskaičiavo ieškovams priteistino žalos atlyginimo dydį bei kitų iš atsakovo priteistinų kompensacinių sumų dydžius, apelianto argumentai dėl per didelių palūkanų priskaičiavimo taip pat atmetami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis