Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2730-584/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovui N. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas apelianto prašymas išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l.46). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo įpareigojimu teismo sprendimą ir nutartį vykdyti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kadangi dėl sveikatos būklės nedirba, pajamų, santaupų neturi ir dėl to negali sumokėti skolos per teismo nurodytą laikotarpį. Teigia, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos bandys dirbti ir per šešių mėnesių laikotarpį įsipareigoja skolą sumokėti, dėl ko prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir įpareigoti atsakovą nuo 2019 m. gruodžio 25 d. per pirmąjį mėnesį sumokėti ieškovei 81,77 Eur per kitus 5 mėnesius sumokėti ieškovei po 82,00 Eur kas mėnesį, mokant paskutinę įmoką kartu su paskaičiuotomis 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos (470,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-10).

Bylos duomenimis, atsakovas prašė išdėstyti iš jo priteistos skolos mokėjimą dalimis iki 2019-12-25 (b.l.43-44). Pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą iš dalies, motyvuodamas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo metu laisvės atėmimo vietoje jis negali dirbti ir gauti pajamų, taip pat atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių įvertinti galimą jo turtinės padėties pagerėjimą ateityje ir galimybes sumokėti skolą iki 2019-12-25 (b.l.62-63). Atskirajame skunde apeliantas jau prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti pradedant vykdyti nuo 2019 m. gruodžio 25 d. Pateikdamas atskirąjį skundą, atsakovas prie jo pridėjo tik medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b.l.71). Be to, atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo priverstinis įvykdymas jam gali sukelti neproporcingai sunkias pasekmes (LR CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog šiuo metu butą nuomoja pagal sutartį, vadinasi, gauna arba gali gauti nuomos mokestį, kas prieštarauja paties apelianto tvirtinimams, kad jis neturi jokių pajamų. Nagrinėjamu atveju išdėsčius mokėjimą dalimis atsakovo prašomam terminui arba nuo atsakovo prašomos datos būtų nepagrįstai apribojama ieškovės teisė reikalauti įvykdyti teismo sprendimą įprastine teismo sprendimų vykdymui nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovo prašomam laikotarpiui arba nuo atsakovo prašomos datos (CPK 185 str.).

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.