- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-354-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01440-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. B. (toliau – pareiškėjas) 2016-04-08 (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 45 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2013-07-24 iki 2016-04-04 buvo laikomas ankštose Lukiškių TI-K kamerose su daugybe kitų asmenų. Kamerose įrengus baldus – lovas, spintelę, stalą, suolą, sanitarinį mazgą su prausykla, laisvo ploto likdavo apie 2,5 m², o tai yra akivaizdus teisių pažeidimas. Buvo kalinamas keturių bei dvylikos vietų kamerose. Keturvietėse kamerose yra tik dvi sėdimos vietos prie staliuko. Nėra kopetėlių užlipti į dviaukštį gultą. Tualetas bendroje patalpoje. Tualetas įrengtas prie durų, todėl galėjo būti matomas prižiūrėtojų. Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytą lygybės principą, kadangi naudotis skalbykla gali tik asmenys, turintys lėšų sąskaitoje. Tokiu būdu buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinę traumą, sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. 2017 m. sausio 13 d. (po teismo posėdžio dienos) teisme gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą (t. II, b. l. 56).
Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 11,46 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 8–16). Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtinamos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės. Visose kamerose gultai vienodi, be kopetėlių, ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopetėlės. Visose kamerose yra įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.
Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-12-13, 2004-12-29 nutarimai). Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-03905-2015-8 jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo keliamus klausimus už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 24 d., todėl prašo bylos toje dalyje nenagrinėti (t. II, b. l. 8). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3801-189/2016 pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kurią, be kita ko, atstovavo Lukiškių TI-K. Minėtoje byloje 2016 m. vasario 9 d. teismas priėmė sprendimą, konstatuodamas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso buvo kalinamas 8 paras. Ginčo laikotarpį pareiškėjas nurodė skunde, t. y. kad netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K yra laikomas nuo 2013 m. birželio mėnesio iki dabar (iki skundo padavimo dienos – 2015 m. liepos 24). Pareiškėjas, manydamas, kad teismo sprendime buvo neteisingai konstatuota jo buvimo Lukiškių TI-K trukmė jo nurodytu skunde laikotarpiu (nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos 24 d.) turėjo teisę nustatyta tvarka ir terminais minėtą teismo sprendimą ginčyti apeliacine tvarka. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 10 d., todėl laikytina, kad pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, ginčas dėl žalos, galimai kilusios pareiškėjui laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 24 d. yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 101 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, byla dėl pareiškėjui Lukiškių TI-K galimai kilusios neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 24 d. nutrauktina. Atitinkamai, šioje byloje toliau nagrinėjamas laikotarpis yra nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2015-07-28 buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m² (1 asmuo kameroje); 2015-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 265, kurios plotas 7,87 m² (1 asmuo kameroje); nuo 2015-07-30 iki 2015-07-31 kameroje Nr. 265 taip pat buvo 1 asmuo; nuo 2015-08-01 iki 2015-08-03 kameroje Nr. 265 buvo 2 asmenys; 2015-08-11 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2015-08-12 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m² (1 asmuo kameroje); 2015-09-15 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2015-09-16 perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas 7,76 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-09-17 iki 2015-09-21 kameroje Nr. 271 buvo 2 asmenys; 2015-09-29 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2015-09-30 kameroje Nr. 106 (1 asmuo kameroje); 2015-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², kurioje buvo 7 asmenys; 2015-10-02 kameroje Nr. 268 buvo 8 asmenys; nuo 2015-10-03 iki 2015-10-04 kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys; 2015-10-05 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys; 2015-10-20 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m² (1 asmuo kameroje); 2015-10-21 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², kurioje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-12 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 381, kurios plotas 7,28 m² (1 asmuo kameroje); nuo 2015-11-13 iki 2015-11-16 kameroje Nr. 381 buvo 2 asmenys; 2015-11-17 kameroje Nr. 381 (1 asmuo kameroje); 2015-11-18 perkeltas į kamerą Nr. 373, kurios plotas 7,25 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-19 kameroje Nr. 373 (1 asmuo kameroje); nuo 2015-11-20 iki 2015-11-23 kameroje Nr. 373 buvo 2 asmenys; 2015-12-01 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2015-12-02 perkeltas į kamerą Nr. 321, kurios plotas 7,70 m² (1 asmuo kameroje); nuo 2015-12-03 iki 2015-12-07 kameroje Nr. 321 buvo 2 asmenys; 2015-12-15 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m² (1 asmuo kameroje); 2015-12-16 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 32,33 m², kurioje buvo 5 asmenys; 2015-01-14 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2016-01-15 perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas 7,74 m² (1 asmuo kameroje); 2016-01-16 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys; nuo 2016-01-17 iki 2016-01-18 kameroje Nr. 266 buvo 3 asmenys; 2016-01-26 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 267, kurios plotas 7,63 m² (1 asmuo kameroje); 2016-01-27 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys; 2016-02-04 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 397, kurios plotas 20,14 m² (1 asmuo kameroje); 2016-02-05 kameroje Nr. 397, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2016-02-06 iki 2016-02-08 kameroje Nr. 397 buvo 4 asmenys; 2016-02-09 kameroje Nr. 397 buvo 2 asmenys; 2016-02-15 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2016-02-16 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas 17,02 m², kurioje buvo 5 asmenys; 2016-02-17 perkeltas į kamerą Nr. 317, kurios plotas 7,61 m² (1 asmuo kameroje); 2016-02-25 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2016-02-26 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², kurioje buvo 6 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m² (1 asmuo kameroje); 2016-02-27 kameroje Nr. 115 buvo 3 asmenys; 2016-02-28 kameroje Nr. 115 buvo 2 asmenys; 2016-02-29 perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas 7,74 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2016-03-02 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2016-03-17 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurio plotas 7,42 m², kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 386, kurios plotas 26,81 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2016-03-18 kameroje Nr. 386 buvo 5 asmenys; nuo 2016-03-19 iki 2016-03-20 kameroje Nr. 386 buvo 7 asmenys; 2016-03-23 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m² (1 asmuo kameroje); 2016-03-31 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m² (1 asmuo kameroje); 2016-04-01 perkeltas į kamerą Nr. 369, kurios plotas 7,87 m² (1 asmuo kameroje); nuo 2016-04-02 iki 2016-04-03 kameroje Nr. 369 buvo 2 asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-07-25 iki 2016-04-04 Lukiškių TI-K buvo periodiškai kalinamas iš viso 77 dienas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 73 dienas. Pareiškėjas 4 dienas Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Vadinasi, valstybė pagal Lietuvos teisės nuostatas 4 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į kamerose įrengus baldus – lovas, spintelę, stalą, suolą, sanitarinį mazgą su prausykla, laisvo ploto likdavo apie 2,5 m², o tai yra akivaizdus teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014).
Pareiškėjo teigimu, keturvietėse kamerose yra tik dvi sėdimos vietos prie staliuko. Atsakovės atstovas neneigia, kad dėl nedidelio kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jos pareiškėjas 4 dienas buvo laikomas kartu su 3 ir 5 asmenimis kamerose, kurių plotas skirtas atitinkamai 2–4 asmenims, daro išvadą, kad pareiškėjui ne visada pakako vietos pavalgyti prie stalo, todėl šis argumentas vertinamas pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetas bendroje patalpoje. Tualetas įrengtas prie durų, todėl galėjo būti matomas prižiūrėtojų. Atsakovės atstovas nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (2012-05-10 sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009-03-12 sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas 1,5 metro aukščio sienele, nėra pakankama sąlyga užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumą.
Pareiškėjas reiškia nusiskundimus dėl neįrengtų kopėtėlių dviaukščiuose gultuose ir dėl socialiai pažeidžiamų asmenų diskriminacijos neužtikrinant nemokamo drabužių skalbimo, tačiau šių argumentų nedetalizuoja, todėl šie argumentai vertinami kaip bendro pobūdžio nusiskundimai ir atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 4 dienas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, kad jam 77 dienas teko naudotis sanitariniu mazgu, neužtikrinančiu minimalaus pareiškėjo privatumo, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 150,00 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 150,00 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 dalis).
Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 11,46 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lukiškių TI-K, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 11,46 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 11,46 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 101 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) ir 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
Nutraukti bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 24 d. galimai patirtos neturtinės žalos priteisimo.
Pareiškėjo E. B. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. tenkinti iš dalies ir priteisti E. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.