Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl kalėjimo sąlygų Alytaus vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nurodė, kad buvo patalpintas į kameras, kurių plotas taip pat neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, pasivaikščioti buvo vedamas tik vieną valandą per dieną, kameroje nebuvo karšto vandens, sanitarinis mazgas atitvertas tik 1 m sienele, nusiprausti po dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę, sienos ir lubos kameroje sanitarinės būklės, nebuvo ventiliacijos, oras patekdavo tik per langą, čiužinyje, pagalvėse buvo parazitų, maisto energetinė vertė maža, buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su vaiko motina.

Dėl kalėjimo sąlygų Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato areštinėje pareiškėjas nurodė kad buvo patalpintas į kameras, kurių plotas taip pat neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, maistas nekokybiškas, dažnai tekdavo valgyti atšalusį maistą, neturėjo pasimatymų su savo vaiko motina, galimybė nusiprausti buvo sudaryta tik vieną kartą per savaitę, kamerose nebuvo karšto vandens, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos.

Dėl kalėjimo sąlygų Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nurodė, kad buvo patalpintas į kameras, kurių plotas neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, kamerų sienos, lubos, grindys buvo baisios, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo karšto vandens.

Dėl kalėjimo sąlygų Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nurodė, kad kamera buvo baisi, daug grybelių, nebuvo sudaryta galimybė išeiti į lauką, tualetas buvo tupimas.

Dėl kalėjimo sąlygų Lazdijų vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nurodė, kad šioje areštinėje pareiškėjas išbuvo 4 paras ir visas keturias paras pusryčiams ir vakarienei gavo valgyti tik batoną ir arbatos. Nurodė, jog maisto trūkumas paveikė pareiškėjo sveikatai. Taip pat areštinė neatitiko higienos normų reikalavimu.

Dėl kalėjimo sąlygų Raseinių vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nurodė, kad šioje areštinėje buvo patalpintas dvi paras. Areštinėje nebuvo lango, ventiliacijos, dušo, pasivaikščiojimo kiemelių, patalynė šlapia, purvina.

Dėl kalėjimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje nurodė, kad kameroje buvo patalpintas šešiese.

Dėl kalėjimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nurodė, kad kamerose buvo laikomas kartu su 12 asmenų.

Dėl kalėjimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nurodė, kad buvo patalpintas kartu su 9 asmenimis. Tualetas buvo pakeltas nuo grindų, todėl pareiškėjui su atviru kojos lūžių buvo neįmanoma pasinaudoti tualetu.

Paminėtus nepatogumus pareiškėjas įvardino kaip kalinimą nežmoniškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis, antisanitarinėmis ir kankinimui prilygstančiomis sąlygomis. Patirtus nepatogumus pareiškėjas prašė kompensuoti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (b. l. 16–18) argumentais nurodė, kad asmenų, laikomų areštinėje nusiprausimą po dušu, švarios patalynės gavimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Areštinių veiklos taisyklės. Taip pat nurodė, kad remontai kamerose atliekami periodiškai, areštinėse įrengti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) normas. Dėl ploto vienam asmeniui reikalavimo pažeidimo nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo patalpintas 10 dienų, laikotarpiu 2013-11-20 iki 2014-12-16 ir pareiškėjas buvo patalpintas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus kameros ploto tenkančio vienam asmeniui. Apibendrindami prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Marijampolės vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (b. l. 46–53) argumentais nurodė, kad nors kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas plotas vienam asmeniui ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp teisės aktais deklaruojamo ir realiai suteikto ploto nebuvo itin reikšmingas. Taip pat nurodė, kad areštinės teritorijoje yra įrengti pasivaikščiojimo kiemai ir galimybė pasivaikščioti pareiškėjui buvo sudaryta. Pažymėjo, kad laikosi visų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Dėl ilgalaikių pasimatymų nurodė, kad pažeidėjas nenurodė konkrečių pažeidimo faktų. Pažymėjo, kad pasimatymai leidžiami tik suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla leidimu. Areštinės kameros atitinka higienos normos reikalavimus (apšvietimas, sanitarinis mazgas).

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančio Raseinių vyriausiojo policijos komisariato atstovas Šiaulių vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (b. l. 111–113) argumentais nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-08-21 iki 2012-08-23 (2 paras) buvo laikomas ne areštinėje, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose. Jose asmuo gali būti laikomas ne daugiau kaip 48 valandas. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ir kitoms įkalinimo įstaigoms. Nurodė, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyta pasivaikščiojimo kiemelių, patalpoms nenumatyti dušai, langai. Tačiau šalia ilgalaikio sulaikymo patalpos yra įrengtas dušas, kuriuo galima pasinaudoti jei yra poreikis, taip pat yra įrengta ventiliacija, dirbtinis apšvietimas. Pareiškėjui buvo išduota minkštas inventorius ir patalynė. Pretenzijų dėl laikymo sąlygų iš pareiškėjo gauta nebuvo.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Alytaus vyriausiasis policijos komisariatas, kartu atstovaujantis ir Lazdijų rajono policijos komisariatui atsiliepimo (b. l. 136–146) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad ploto vienam asmeniui reikalavimo nesilaikyta tik dėl dalies laikotarpio, tačiau, kaip nurodė, šios aplinkybės neturėtų būti laikomos pakankamu pagrindu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nurodė, kad pareiškėjas sąlygas kamerose apibūdina bendriausia prasme ir pateikia deklaratyvius ir subjektyvius niekuo nepagrįstus teiginius. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kokius būtent neigiamus išgyvenimus jis patyrė dėl skunde nurodytų sąlygų. Pažymėjo, kad kameros įrengtos pagal galiojančius higienos normos reikalavimus. Dėl nepakankamos maistinės vertės nurodė, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada konkrečiai jam buvo išduotas nepakankamos energetinės vertės maistas.

Dėl Lazdijų rajono policijos komisariato areštinės sąlygų nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus ploto vienam asmeniui kameroje reikalavimas. Maitinimas ir higienos reikalavimai taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (II t. b. l. 10–13) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiškėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Todėl neneigė aplinkybių, susijusių su galimu ploto pažeidimu vienam asmeniui. Nurodė, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, remontas atliekamas pagal poreikį, visi gedimai šalinami minimaliausiais terminais. Dėl dalies reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Panevėžio vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (II t. b. l. 59–60) argumentais nurodė, kad pareiškėjo teisė būti patalpintam nepažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimo nebuvo pažeistas. Areštinė yra suremontuota ir atitinka visus higienos reikalavimus.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimo (II t. b. l. 80–84) argumentais nurodė, kad apie 73,7 proc. viso buvimo Kauno TI kamerose pareiškėjui teko didesnis nei teisės aktais reglamentuotas plotas vienam asmeniui kameroje. Nurodė, kad kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl pasimatymų suteikimo nurodė, kad Kauno TI nėra kompetentingas suteikti pasimatymus, tokią teisę turi tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis asmuo. Dėl dalies pareiškėjo reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimo (II b. l. 118–123) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pateikdami pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Taip pat pažymėjo, kad stengiasi, jog asmenys, kurie laikomi ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, juose būtų kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į kitas laisvesnes kameras.

Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad vėdinimas, sanitarinis mazgas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, remontai kamerose atliekami pagal iš anksto numatytą planą ir turimus finansinius resursus. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia tik abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai pareiškėją įtakojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių TI-K, Alytaus vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Lazdijų vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Raseinių vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Kauno TI, Šiaulių TI ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atsakovės atstovas dėl dalies reikalavimų prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju, sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-07-28 (skundo teismui pateikimo diena) iki 2015-07-28. Pritaikius senaties terminą, pareiškėjas už laikotarpį nuo 2012-01-12 iki 2012-03-06 nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

Minėta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta (I t. b. l. 48), kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-10-18 iki 2014-05-15 (būdamas periodiškai) Marijampolės VPK areštinės kamerose viso praleido 63 paras, iš jų 4 paras pareiškėjas praleido pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), darytina išvada, kad Marijampolės apskrities VPK administracija tik laikotarpiu 2014 m. gegužės 12-15 dienomis pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai iš dalies yra pagrįsti.

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėjas, sanitarinio mazgo areštinės kamerose neatitverimas nuo gyvenamosios patalpos, teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Šioje teisės nuostatoje taip pat nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, todėl argumentas dėl karšto vandens nebuvimo kameroje taip pat laikytinas nepagrįstu.

Dėl aplinkybių, susijusių su netinkamu maitinimu atsakovės atstovė nurodė, kad institucija su pardavėju yra sudariusi Areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta sutartimi yra reglamentuota tvarka ir sąlygos, pagal kurias pardavėjas teikia maitinimo paslaugas. Sutartimi yra nustatyti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai. Sutartyje taip pat nustatyta, kad tiekiamas maistas turi atitikti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ kitų teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovė nurodė, jog griežtai laikomasi sutarties nuostatų. Tuo tarpu pareiškėjas tik bendrais teiginiais nurodydamas, kad maistas nekokybiškas, šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir koks būtent maistas pareiškėjui buvo patiektas nekokybiškas. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl nekokybiško, ar atšalusio maisto būtų kreipęsis į administraciją. Pažymėtina, jog vien tik deklaratyviai nurodydamas, kad maistas buvo tiekiamas nekokybiškas ir atšalęs, nepagrindžiant šių teiginių įrodymais, ar nenurodžius konkrečių faktinių aplinkybių, šie pareiškėjo argumentų taip pat vertintini kaip neįrodyti.

Kaip nurodė atsakovės atstovas, pareiškėjas būdamas Marijampolės apskrities VPK turėjo suimtojo statusą, kuriam pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. pasimatymų skaičius nėra ribojamas, tačiau pasimatymai yra leidžiami tik suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla leidimu. Taigi pasimatymai organizuojami tik turint leidimą, tuo tarpu pareiškėjas skundo argumentais nenurodė, kokie būtent Marijampolės apskrities VPK pareigūnų veiksmai nulėmė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su artimaisiais.

Higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos priežiūros sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, nusiprausimas po dušu tik vieną kartą per savaitę neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Kaip nustatyta, vertinant pareiškėjo argumentus dėl ploto vienam asmeniui Marijampolės apskrities VPK areštinėje neužtikrinimo, administracija laikotarpiu 2014 m. gegužės 12-15 dienomis pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai dėl šios dalies yra pagrįsti.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus surinktus įrodymus, dalyje dėl žalos priteisimo iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko buvo patalpintas kamerose, kuriose jam teko itin mažas plotas, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. neužtikrinant ploto vienam asmeniui reikalavimo.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjas Marijampolės apskrities VPK areštinės kamerose pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimus kalėjo gana neilgą laiką, kas atitinkamai reikštų, kad patirti nepatogumai ir išgyvenimai nebuvo nepertraukiami ir intensyvūs, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities VPK, priteistina 30 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti dėl ploto vienam asmeniui neužtikrinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-08-21 iki 2012-08-23 buvo laikomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose. Juose asmuo gali būti laikomas ne daugiau kaip 48 valandas.

Ilgalaikio sulaikymo patalpų tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Šios Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pažymėtina, jog Instrukcijos nuostatos nenumato, kad prie ilgalaikio sulaikymo patalpų būtų numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, dušai, langai, t. y. ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra taikomi reikalavimai, kurie privalomi kitoms laisvės atėmimo vietoms, todėl atitinkamai iš žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas. Instrukcijos 40 punkte nustatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai. Byloje nėra ginčo, kad administracija pareiškėjui nebuvo išdavusi minkštojo inventoriais, ar jo dalies, tačiau pareiškėjas tik nurodė, kad patalynė buvo šlapia, sumindžiota ir purvina. Pareiškėjui byloje nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz. pareiškėjo kreipimasis į administraciją dėl patalynės pakeitimo, ar pan.), tuo tarpu atsakovės atstovei nurodžius, kad pareiškėjo teisės jo laikymo ilgalaikio sulaikymo kameroje pažeistos nebuvo, teismas neturi pagrindo vien tik deklaratyviai nurodytų prieštaravimų dėl nešvarios ir šlapios patalynės vertinti iškirtinai tik pareiškėjo naudai. Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmuose neteisėtumo nenustačius, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Dėl kalinimo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lazdijų rajono policijos komisariato areštinėse

Nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje periodiškai buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-07-12 iki 2015-07-14. Minėta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta (I t. b. l. 138), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (būdamas periodiškai) Alytaus apskrities VPK areštinės kamerose viso praleido 216 parų, iš jų 29 paras pareiškėjas praleido pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimą. Atsižvelgiant į jau aptartą teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), darytina išvada, kad Alytaus apskrities VPK administracija ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam areštinės kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai iš dalies yra pagrįsti.

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Taigi, sanitarinio mazgo areštinės kamerose neatitverimas nuo gyvenamosios patalpos teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Šioje teisės nuostatoje nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, todėl argumentas dėl karšto vandens nebuvimo kameroje taip pat laikytinas nepagrįstu.

Higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos priežiūros sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, nusiprausimas po dušu tik vieną kartą per savaitę neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Areštinių veiklos taisyklių 54 punkte nustatyta, kad policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti. Atsižvelgiant į tai, pasivaikščiojimas 1 valandą gryname ore neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Iš byloje pateiktų Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (patikrinimai periodiškai atlikti laikotarpiu nuo 2012-04-12 iki 2015-06-05, I t. b. l. 175–194) nustatyta, kad patikrinimo metu buvo tikrintas kamerų ir areštinės pagalbinių patalpų (dušinių, persirengimo kambarių, dezinfekcinių patalpų) įrengimo atitikimas higienos normų reikalavimams, taip pat buvo tikrinamas asmenims tiekiamo maisto kaloringumas, kokybė, valgiaraščiai ir pan. Iš pateiktų patikrinimo aktų nenustatyta, kad patikrinimo metu būtų fiksuoti pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės atstovė argumentus dėl higienos normų reikalavimų laikymosi pagrindė rašytiniais įrodymais, tuo tarpu pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė savo subjektyvius teiginius, kad kameros yra avarinės būklės, patalynėje yra parazitų, maisto energetinė vertė nepakankama ir pan. Pastebėtina, kad pareiškėjas Alytaus apskrities VPK areštinėje buvo patalpintas gana netrumpą laiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas per visą buvimo laikotarpį būtų kreipęsis į administraciją dėl netinkamų buities ir maitinimosi sąlygų. Šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentais vertintini kaip neįrodyti.

Dėl aplinkybių susijusių su ilgalaikiais pasimatymais pasisakytina jau minėtais argumentais, jog pasimatymai leidžiami tik suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla leidimu. Pareiškėjas nenurodė, ar turėjo tokį leidimą, o areštinės pareigūnai sąmoningai nesudarė galimybės pasimatyti su artimaisiais.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lazdijų rajono policijos komisariato areštinėje buvo patalpintas tik vieną kartą, laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2012-12-04. Taip pat nustatyta, kad buvimo Lazdijų PK areštinėje metu pareiškėjui buvo užtikrintas ploto vienam asmeniui reikalavimas. Pareiškėjo aplinkybes susijusias su nepakankamu maitinimu (tik batonas, arbata) paneigia byloje pateiktas 2012 m. gruodžio mėn. areštinės valgiaraštis (II t. b. l. 6), bei Alytaus visuomenės sveikatos centro Lazdijų skyriaus patikrinimo aktai (II b. l. 8, 9). Teismas neturi pagrindo netikėti institucijos pateiktais oficialiais dokumentais.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus surinktus įrodymus, dalyje dėl žalos priteisimo iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl ploto vienam asmeniui kameroje neužtikrinimo iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina iš esmės nekartojant tų pačių argumentų (nurodytų dalyje dėl žalos priteisimo iš Marijampolės apskrities VPK, t. y. neįrodytos žalos padarymo pasekmės, atsižvelgtina į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities VPK, priteistina 230 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas ploto vienam asmeniui reikalavimas.

Iš byloje pateiktų duomenų (II t. b. l. 10) nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo patalpintas laikotarpiais nuo 2012-07-18 iki 2012-08-08, Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m., 10 lovų), laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2013-02-04 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (21,25 kv. m., 7 lovos), laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2013-05-30, Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m., 10 lovų) ir laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2013-06-25, Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m., 8 lovos).

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai taip pat yra per didelė, todėl mažintina iš esmės nekartojant tų pačių argumentų (nurodytų dalyje dėl žalos priteisimo iš Marijampolės apskrities VPK, t, neįrodytos žalos padarymo pasekmės, atsižvelgtina į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 350 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nebuvo užtikrintas ploto vienam asmeniui reikalavimas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose tualetas nuo grindų buvo pakeltas, todėl pareiškėjui buvo nepatogu naudotis tualetu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas per visą laikotarpį buvo skirtingose kameroje, tačiau skunde nenurodė, kuriose (-ioje) konkrečiai kamerose jam nebuvo patogu naudotis tualetu, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šio nepatogumo būtų kreipęsis į administraciją. Pareiškėjui į administraciją (pvz. dėl perkėlimo į kitą kamerą) nesikreipus, teismas neturi pagrindo Ligoninės administracijos veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

Pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo Kauno TI prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-07-28 ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, klausimas dėl neturinės žalos priteisimo iš Kauno TI galėtų būti sprendžiamas už laikotarpį nuo 2012-07-28 iki 2015-07-28 (trejų metų laikotarpis). Pritaikius trejų metų senaties terminą, pareiškėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-03-21 iki 2012-04-06. Tuo pagrindu pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI priteisti 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina taip pat iš esmės nekartojant tų pačių argumentų (nurodytų dalyje dėl žalos priteisimo iš Marijampolės apskrities VPK) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, priteistina 140 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2013-07-02 iki 2013-07-24.

HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi tik šalto vandens tiekimas sanitariniame mazge atitinka teisės aktų reikalavimams.