Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Z. V. ieškinį atsakovams A. A., J. M., J. M., M. M., L. R., R. R., Č. A., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas nustatė, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir atsisakė priimti apelianto ieškinį, ar ne (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

13. Kasacinis teismas išaiškino, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (3K-3-123/2011). Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).

14. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). ‏‏‎

15. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2023).

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pradinės ieškovės Ellora 4522899 Ltd. (ieškovas Z. V. – jos teisių perėmėjas) ieškinį atsakovei UAB ,,Skomė“ dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus (civilinė byla Nr. 2-687-661/2022) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė prašė:

16.3. Įpareigoti atsakovę iš jos akcininkų registro išregistruoti akcininką Divine Consult Ltd ir 187 500 vnt. atsakovės paprastųjų vardinių akcijų įregistruoti ieškovo vardu.

17. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-327-464/2023).

18. Taigi abejose bylose ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais tuos pačius UAB „Skomė“ akcijų perleidimo sandorius, t. y. abiejų ieškinių pirmieji du reikalavimai sutampa.

19. Anksčiau išnagrinėtoje byloje trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovės Ellora 4522899 Ltd. prašė įpareigoti atsakovę iš jos akcininkų registro išregistruoti akcininką Divine Consult Ltd ir akcijų nuosavybės teisę įregistruoti ieškovo vardu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo išreikalauti iš atsakovų A. A., J. M., J. M., M. M., L. R., R. R., Č. A., UAB „Baltic arms“ 187 500 vienetų UAB „Skomė“ paprastųjų akcijų ir perduoti jas apeliantui. Nors anksčiau išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje pareikštų reikalavimų formuluotės skiriasi, bet apeliantas pareikštu ieškiniu siekia to paties tikslo kaip ir anksčiau išnagrinėtoje byloje – valdyti 187 500 vienetų UAB „Skomė“ paprastųjų akcijų nuosavybės teise.

20. Apeliantas teisingai nurodo, kad naujai pareikštame ieškinyje jis nurodė daugiau atsakovų, kurie nedalyvavo ankstesniame procese. Vis dėlto atsakovų skaičius savaime nepaneigia pareikšto reikalavimo tapatumo. Apeliantas nurodo, kad atsakovai – UAB „Skomė“ akcininkai, valdybos nariai, kurių veiksmų (sušaukti neteisėtos sudėties akcininkų susirinkimą, neteisėtos sudėties valdybą, priimti neteisėtus sprendimus padidinti UAB „Skomė“ įstatinį kapitalą) teisėtumą įvertino teismai kitose bylose (civilinės bylos Nr.: 3K-3-68/2013, 2A-12-275/2015; 2-908-614/2015, 2A-405-516/2016, 3K-3-334-611/2020). Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija kitų atsakovų sandorių, bet prašo panaikinti 2011 m. balandžio 21 d. bei 2013 m. rugpjūčio 23 d. akcijų perleidimo sandorius, kurių teisėtumas taip pat įvertintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir išreikalauti UAB „Skomė“ akcijas iš jų valdytojų. Taigi nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad abejose bylose pareikštas vindikacinis (trečias) reikalavimas sutampa, t. y. ieškinių dalykas tapatus.

21. Taip pat sutampa ir ieškinio pagrindas, nes abiejuose ieškiniuose nurodomos tos pačios aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai. Apeliantas neteisingai nurodo, kad skiriasi ieškinio pagrindas, nes pateikė naujus įrodymus iš ikiteisminio tyrimo duomenų (Divine Consult Ltd atstovų G. V. T. (G. V. T.), M. C. M. (M. C. M.) ir advokato A. A. apklausomis bei jų pateiktais įrodymais), kurie kitoje byloje nebuvo priimti (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje teismas įvertino akcijų perleidimo aplinkybes, G. V. T. apklausų protokolus, taip pat į bylą pateiktus kitus ikiteisminio tyrimo duomenis. Aplinkybė, kad apeliantas pridėjo kitų to paties ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriuose išsamiau aptartos 2011 m. balandžio 21 d. bei 2013 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Skomė“ akcijų perleidimo sandorių aplinkybės, nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas pareiškė ieškinį kitu pagrindu, nes nagrinėjimo objektas – sandorių sudarymo aplinkybės – būtų tapatus. Apeliantas teigia, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškinį grindė kitu pagrindu, t. y. kad indosamentas suklastotas. Akcentuotina tai, kad bylą išnagrinėję teismai įvertino ne tik indosamento padarymo aplinkybes (indosamentas padarytas ne kitoje akcijų sertifikato pusėje, bet atskirame lape, antspaudo autentiškumą), bet ir akcijų perleidimo sandorių sudarymo aplinkybes (jis, kaip Ellora 4522899 Ltd. teisių perėmėjas, negali naudotis jam nuosavybės teisėmis priklausančiomis 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastosiomis akcijomis, nes jas, ieškovo teigimu, neteisėtai valdo atsakovai; akcijos perleistos, nesant Ellora 4522899 Ltd. valios ir kt.) bei tikslus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas pareiškė ne naują ieškinį, bet kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus ankstesnėje byloje.‏‏‎

22. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nustatė tik vieną ieškinio trūkumą – sumokėti trūkstamą 200 Eur žyminio mokesčio dalį, savaime neįpareigoja teismo priimti ieškinį, jeigu šis trūkumas pašalintas. Apeliantas teisingai nurodo, kad teismas negalėjo vadovautis atsakovės UAB „Skomė“ 2023 m. lapkričio 3 d. procesiniu dokumentu. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vadovavosi nurodytu dokumentu, dėl to teismas išsamiau dėl jo nepasisako.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.