Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes; LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu; bei LR civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos materialiai išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jų pilnametystės.

Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

LR Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovas D. L. nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „Šiaulių ryšių objektų statyba“ ir gauna 1 348,04 Lt dydžio vidutinį atlyginimą (tai patvirtina darbdavio išduota pažyma NR. 01-09-017 apie darbuotojo pajamas), nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (tai patvirtinančias pažymas iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pristatys į teismo posėdį). Kitų pajamų ieškovas negauna, santaupų neturi. Šiuo metu gyvena Kelmėje, o dirba Šiauliuose, todėl kiekvieną darbo dieną važinėja į Šiaulius (tai patvirtina darbdavio išduota pažyma NR. 01-09-7 apie darbo laiką pagrindinėje darbovietėje). Tai yra 100 km. per dieną, vidutiniškai per mėnesį gaunasi 21 d. automobilis vidutiniškai sunaudoja 7,5 ltr benzino. Skaičiuojant: 100 km. x 21 d. = 2 100 km. per mėn x 7,5 ltr/100 km=158 ltr. benzino per mėn. x 4,72 Lt už litrą = 745 litai per mėnesį kelionei į darbą. Iš to darytina išvada, kad išlaidos kelionei į darbą sudaro didesnę dalį gaunamų pajamų. Šiuo metu klestint bedarbystei, ieškovui nėra galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, o išėjimas iš darbo ir registravimasis darbo biržoje, būtų suprantamas kaip akivaizdus savo turtinės padėties pabloginimas. Šiuo metu ieškovas studijuoja Vilniaus Universitete, Teisės fakultete, siekdamas įgyti teisės magistro specialybę. Taip ieškovas bando įgyti aukštesnį išsilavinimą ir gauti geriau apmokamą darbą. Už studijas moka 4 575 Lt per metus. Gaudamas tokias mažas pajamas laiku neišgali susimokėti už studijas (Pridedamos tai patvirtinančios pažymos iš Vilniaus Universiteto).

Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau sutartį) ieškovas suprato, kad atsakovė nesugebės sumokėti jam priklausančios kompensacijos už santuokoje kartu įgytą butą, o tai darydama atsakovė ženkliai pablogins vaikų išlaikymo sąlygas, todėl sutiko, kad jam priklausanti kompensacija būtų užskaityta kaip dukters R. L. išlaikymas iki pilnametystės. Taip pat ieškovas sudarydamas sutartį suprato, kad vaikų išlaikymo pareiga tėvams kyla vienoda (CK 3.156). Jeigu kita šalis nereikalavo nustatyti jai mažesnį išlaikymo dydį, pagal jos turtinę padėtį. Pats ieškovas kas mėnesį skiria G. ir K. išlaikymui po 313,65 Lt, kurie buvo pervedami į ieškovės sąskaitą. Iš to darytina išvada, kad sumokėjus vaikams išlaikymą R. 400 Lt, G. 313, 65 Lt, K. 313,65 Lt per mėnesį, vaikų išlaikymui ieškovas skiria 1 027,30 Lt. Todėl ieškovui pragyvenimui, studijoms ir kelionei lieka 320,74 Lt per mėnesį.

Atsakovė 2012 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją (toliau administracija). Administracija nusprendė K. L.:

1. Nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėti 87,02 Lt dydžio išmoką.

2. Nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. kiekvieną mėnesį mokėti 122,63 Lt dydžio išmoką.

Administracija nusprendė G. L.:

1. Nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. sausio 31 d. išmokėti 87,02 Lt dydžio išmoką.

2. Nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį mokėti 122,63 Lt dydžio išmoką.

Kas mėnesį sumokėjus įsiskolinimą administracijai 245,26 Lt ieškovui liktų 75,48 Lt. Tokią situaciją reikėtų vertinti, kaip pažeidžiančią protingumo ir proporcingumo principą. Tai yra žemiau bet kokios skurdo ribos.

Atsakovė turi kilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas, nesistengia susirasti geriau apmokamą darbą ir nuolatos varsto socialinio skyriaus duris ieškodama pašalpų. Ne kartą atsakovė ieškovui yra sakiusi, kad vaikai pabuvę pas tėtį mamai džiaugėsi, kaip tėtis gražiai gyvena ir skundėsi, kodėl jie taip prastai gyvena. Lankydamasis atsakovas pas vaikus nuolatos matė namuose betvarkę (pridedamos nuotraukos). Norėdamas pasiimti vaikus savaitgaliui ar per šventes dažnai susiduria su atsakovės nepasitenkinimu. Ieškovas per Kalėdas paskambinęs dukrai R. ir kviesdamas visus pas save išgirdo dukros paaiškinimą, kad mama sakiusi, kad Kalėdos yra šeimos šventė ir ją reikia švęsti su šeima. Kyla klausimas, o kas tėtis? Sprendžiant iš susiklosčiusios situacijos, galima daryti išvadą, kad mama nuteikinėdama vaikus prieš tėtį, naudoja psichologinį spaudimą. Pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą įtvirtintą CK 3.156 straipsnyje.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo jo ieškinį tenkinti visiškai. Atskirai nurodė, kad šiuo metu esant atsakovės geresnei turtinei padėčiai ji turėtų daugiau prisidėti prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teigė, kad pasikeitė aplinkybės, t. y. pasunkėjo ieškovo materialinė padėtis, nes jis neteko tokių darbo pajamų kokias turėjo anksčiau, kitų pajamų neturi, taip pat reikia teikti išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui gimusiam iš antros santuokos. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji irgi neturi pakankamai pajamų vertino kritiškai, nes mano, kad jos materialinė padėtis yra daug geresnė, kadangi ji gauna daugiau pajamų. Pripažino, kad jo vaikų poreikiai yra skirtingi, dukrai išlaikymui per mėnesį reikia mažiau, o sūnui daugiau. Tuo pačiu nurodė, kad po skyrybų su atsakove jis teikė išlaikymą vaikams pagal išgalęs, o atsakovė tuo metu tokios paramos neteikė. Teigė, kad dėl pablogėjusios ekonominės padėties šalyje, jis negali susirasti ir tinkamo darbo. Taip pat prašė teismo priteisti jam iš atsakovės ir visas jo patirtas su bylinėjimusi susijusias išlaidas.

Atsakovė B. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Atsakovė atsiliepime teigė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka dėl šių motyvų:

1. Dėl ieškinio neatitikimo CPK ir CK normoms.

Ieškinys neatitinka LR CPK 135 str. numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, o būtent - nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.

Ieškinys neatitinka LR CK 3.201 str. reikalavimų, nes ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių matyti, kad iš esmės pasikeitė ieškovo D. L. turtinė padėtis po 2009 metų vasario 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo.

Ieškovas nurodo, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 1 348,04 Lt dydžio darbo užmokestį, 2009-02-25, t.y. santuokos nutraukimo metu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir patvirtinimo teisme metu ieškovas taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), jo tuo metu gaunamas darbo užmokestis buvo dar mažesnis. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu studijuoja Vilniaus Universitete, Teisės fakultete, studijos yra mokamos. Santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir patvirtinimo teisme metu ieškovas taip pat mokėsi Vilniaus Universitete, Teisės fakultete, studijos taip pat tuo metu buvo mokamos. Transporto priemonės ieškovas nei dabar, nei 2009-02-25 neturėjo. Ieškovas nutyli, kad šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas - butas su 2,08 kv. m. rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas paėmus iš AB ,,Hansabankas“ (šiuo metu banko pavadinimas ,,Swedbank“, AB) paskolą ir nutraukiant santuoką atsakovei atiteko ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir liko skoliniai įsipareigojimai kreditoriui. Ieškovas D. L. klaidina teismą, nurodydamas, kad išlaidas kelionei į darbą moka iš savo gaunamų pajamų, iš tiesų ieškovas darbui atlikti yra gavęs tarnybinį automobilį, degalai į kurį yra pilami atsiskaitant (duomenys neskelbtini) priklausančia kortele (šiai aplinkybei nustatyti būsiu priversta prašyti teismo užklausti D. L. darbdavį - (duomenys neskelbtini), išreikalaujant duomenis ar D. L. naudojasi tarnybine transporto priemone, ar degalai į D. L. naudojamą transporto priemonę yra pilami atsiskaitant įmonei priklausančia kortele.

Ieškovo D. L. turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, t.y. nėra pablogėjusi. Atsakovės žiniomis ieškovo turtinė padėtis yra net geresnė nei santuokos nutraukimo metu: ieškovas po santuokos nutraukimo nebeturėjo pareigos dengti šeimos skolinio įsipareigojimo kreditoriui, ieškovo gaunamas darbo užmokestis padidėjo.

Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad kas mėnesį vaikų išlaikymui skiria 1 027,30 Lt: R. L. - 400 Lt, G. L. - 313,65 Lt ir K. L. - 313,65 Lt. Iš tiesų, šalių dukrai R. L. išlaikymas nuo 2009-02-25 iki dukters pilnametystės yra priteistas konkrečia pinigų suma – 44 400,00 Lt, už ieškovo mokėtiną piniginę kompensaciją už atsakovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įskaitant su D. L. turima mokėti dukters R. L. išlaikymui konkrečia pinigų suma. Taigi, ieškovas D. L. kas mėnesį nebeturi mokėti ir nebemoka dukrai R. L. išlaikymui po 400 Lt.

Iš antstolės V. Šimkienės pažymos (priedas Nr. 15), iš B. L. sąskaitos išrašo (priedas Nr. 16) matyti, kiek ieškovas realiai moka savo vaikų G. L. ir K. L. išlaikymui kas mėnesį: už 2011 metų rugsėjo mėnesį sumokėjo - 631,25 Lt, už 2011 metų spalio mėnesį - 675,05 Lt, už 2011 metų lapkričio mėnesį - 631,25 Lt, už 2011 metų gruodžio mėnesį - 515,42 Lt, už 2012 metų sausio mėnesį - 594,75 Lt, už 2012 metų vasario mėnesį - 631,25 Lt, už 2012 metų kovo mėnesį - 620,84 Lt.

3. Dėl pasikeitusios atsakovės B. L. turtinės padėties.

Ieškovo D. L. turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo nėra iš esmės pasikeitusi - pablogėjusi, tuo tarpu atsakovės, B. L. turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi: nutraukiant santuoką atsakovė dirbo dviejuose darbuose - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2010 metų sausio 18 d. atsakovė buvo įspėta darbdavio (duomenys neskelbtini), dėl darbo sutarties nutraukimo (priedas Nr. 3). Šiuo metu atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), atsakovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai yra 950,58 Lt (priedas Nr. 1). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus kas mėnesį atsakovė gauna išmoką vaikams - 156 Lt (priedas Nr. 2). Be gaunamo darbo užmokesčio, išmokos vaikams jokių kitų pajamų atsakovė negauna.

4. Dėl nepilnamečių vaikų poreikių.

Nepilnamečių vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nuo 2009-02-25, t.y. nuo santuokos nutraukimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir patvirtinimo teisme, nepilnamečių vaikų R. L., G. L. ir K. L. poreikiai tikrai nesumažėjo, priešingai - vaikų poreikiai padidėjo.

Be to, reikia įvertinti ir didžiulę infliaciją, kas turi tiesioginės įtakos lito perkamajai galiai, šiuo metu lyginant su 2008 metais - 2009 metų pradžia būtiniausių vaikų poreikių patenkinimui reikia išleisti ženkliai didesnę pinigų sumą.

Būtinoms nepilnametės dukters R. L. vystymosi sąlygoms sudaryti kas mėnesį turi būti patenkinti šie vaiko poreikiai:

Poreikis maistui - apie 450 Lt (vidutiniškai po 15 Lt kasdien);

Poreikis aprangai - 130 Lt;

Poreikis būstui - 100 Lt (apie 400 Lt yra sumokama vidutiniškai gyvenamojo būsto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas išlaikymui kas mėnesį (priedai Nr. 7-11);

Poreikis sveikatai - 100 Lt (į šią sumą įeina medikamentinis gydymas, vitaminai, maisto papildai, žuvies taukai, vaistai imuninei sistemai stiprinti, antibiotikai. Dukrai diagnozuotas funkcinis sistolinis ūžesys, netaisyklinga laikysena, alerginis rinitas (priedas Nr. 4);

Poreikis mokslui - 30 Lt (kanceliarinės priemonės, mokymosi reikmenys, pratybos, kt.);

Sporto mokyklos „Klevas“ lankymas - 30 Lt (15 Lt treniruotės paslaugų mokestis kas mėnesį (priedas Nr. 14), 15 Lt varžyboms, aprangai);

Choro „Šaltinėlis" lankymas - 20 Lt (6 Lt mokestis už choro lankymą, 14 Lt aprangai, išvykoms);

Poreikis laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui - 30 Lt;

Poreikis socialinėms reikmėms -20 Lt (kirpykla);

Poreikis higienai - 30 Lt (šampūnas, muilas, skalbimo milteliai, kremas ir kt.);

Kelionės visuomeniniu transportu - 19,40 Lt;

Mobilus telefonas - 10 Lt.

Viso, kas mėnesį dukters R. L. poreikių patenkinimui reikia apie 900 - 950 Lt.

Būtinoms nepilnamečio sūnaus K. L. vystymosi sąlygoms sudaryti kas mėnesį turi būti patenkinti šie vaiko poreikiai:

Poreikis maistui - apie 450 Lt (vidutiniškai po 15 Lt kasdien);

Poreikis aprangai - 100 Lt;

Poreikis būstui - 100 Lt (apie 400 Lt yra sumokama vidutiniškai gyvenamojo būsto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas išlaikymui kas mėnesį (priedai Nr. 7-11);

Poreikis sveikatai - 100 Lt (į šią sumą įeina medikamentinis gydymas, vitaminai, maisto papildai, žuvies taukai, vaistai imuninei sistemai stiprinti, antibiotikai. Sūnui diagnozuotas refliuksas, astigmatizmas, alerginis dermatitas (priedas Nr. 4));

Mokestis už darželį - vidutiniškai 86,92 Lt (Karolis lanko Šiaulių lopšelį - darželį ,,Žiogelis“ (priedas Nr. 12);

Futbolo būrelio lankymas - 15 Lt (priedas Nr. 13);

Poreikis laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui žaislams - 50 Lt;

Poreikis socialinėms reikmėms - 10 Lt (kirpykla);

Poreikis higienai - 30 Lt (šampūnas, muilas, skalbimo milteliai, kremas ir kt.).

Viso, kas mėnesį sūnaus K. L. poreikių patenkinimui reikia apie 900 Lt.

Būtinoms nepilnametės dukters G. L. vystymosi sąlygoms sudaryti kas mėnesį turi būti patenkinti šie vaiko poreikiai:

Poreikis maistui - apie 450 Lt (vidutiniškai po 15 Lt kasdien);

Poreikis aprangai - 100 Lt;

Poreikis būstui - 100 Lt (apie 400 Lt yra sumokama vidutiniškai gyvenamojo būsto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas išlaikymui kas mėnesį (priedai Nr. 7-11);

Poreikis sveikatai - 100 Lt (į šią sumą įeina medikamentinis gydymas, vitaminai, maisto papildai, žuvies taukai, vaistai imuninei sistemai stiprinti, antibiotikai, vaikui diagnozuota įgimta širdies yda, astigmatizmas, dukra nešioja akinius, kuriuos dažnai tenka remontuoti, keisti, dukra konsultuota endokrinologo dėl per žemo ūgio (priedai Nr. 4, 5, 6);

Mokestis už darželį - 66,24 Lt (Guste lanko lopšelį-darželį ,,Žiogelis“ (priedas Nr. 12);

Poreikis laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui žaislams - 50 Lt;

Poreikis socialinėms reikmėms -10 Lt (kirpykla);

Poreikis higienai - 30 Lt (šampūnas, muilas, skalbimo milteliai, dantų pasta ir kt.).

Viso, kas mėnesį dukters G. L. poreikių patenkinimui reikia apie 900 Lt.

Be to, atsakovė nenurodo tokių vaikų poreikių kaip vasarą vaikus nuvežti prie jūros, ežero, į stovyklą. Ji viena aprūpina nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu. Ieškovas D. L. su vaikais mažai bendrauja, nesidomi vaikų mokymosi, ugdymosi pasiekimais, vaikų sveikata ir turbūt todėl nežino (ar nenori žinoti) kokio dydžio yra jo vaikų poreikiai ir kaip jo vaikai gyvena. Atsakovės šeima gyvena pakankamai sunkiai, iš jos gaunamo darbo užmokesčio, išmokų vaikams ir iš ieškovo mokamo išlaikymo, yra patenkinami tik būtiniausi vaikų poreikiai, jai dar padeda jos mama ir užsienyje gyvenanti sesuo.

Ieškovas klaidina teismą nurodydamas visiškai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad neva atsakovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą, netgi neva naudoju psichologinį spaudimą savo vaikams, kad pas atsakovę namuose yra betvarkė (šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė net fotonuotraukas, tik pamiršo nurodyti, kad šios fotonuotraukos yra darytos šalių santuokos nutraukimo metu, atsakovė pateikia fotonuotraukas (priedas Nr. 17), iš kurių matyti kaip dabar, t.y. 2012 metai, atrodo jos ir vaikų gyvenamasis būstas, taip pat pateikia palyginimui (kiek turi nuotraukų) kaip atrodė tos pačios patalpos santuokos nutraukimo metu (priedas Nr. 17). Po santuokos nutraukimo atsakovė viena pati pagal savo galimybes suremontavo ir įrengė šeimos gyvenamąjį būstą.

Sumažinus ieškovo teikiamą savo vaikams išlaikymą, atsakovė neįsivaizduoja kaip reikėtų išgyventi ir kaip būtų įmanoma patenkinti net minimaliausius vaikų poreikius. Ieškovas turėtų suprasti, kad jos ir jo turtinė padėtis nėra lygi, ir jis, proporcingai savo turtinei padėčiai, turi didesne dalimi nei atsakovė prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Trys nepilnamečiai vaikai R. L., K. L. ir G. L. gyvena su atsakove. Atsakovė užtikrina vaikų kasdienius poreikius. Ieškovas nedalyvauja kasdieniame vaikų gyvenime, atsakovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė, B. L., kas mėnesį turi mokėti R. L. ir K. L. draudimo įmokas, kurios sudaro 118,20 Lt kas mėnesį. Santuokos nutraukimo metu ieškovas D. L. buvo įsipareigojęs padengti dukters R. L. draudimo įmokas kas mėnesį po 48,20 Lt, tačiau nuo 2010 metų spalio mėnesio Šio įsipareigojimo ieškovas nebevykdo.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 m.).

LR CK 3.192 str. nustatyta pareiga išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės, todėl tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 m.).

2009-02-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai G. L. ir sūnui K. L. - po 400 Lt (keturis šimtus litų) - jokiu būdu negali būti mažinamas. Tai prieštarautų vaikų interesams, įstatymų reikalavimams ir teisminei praktikai. Atsižvelgiant į protingus ir realius augančių, turinčių sveikatos problemų, vaikų poreikius, į didėjančią infliaciją, į nelygią nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, o taip pat vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d. numatytu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, dukters G. L. ir sūnaus K. L. poreikių patenkinimui kas mėnesį jų tėvas D. L. turi mokėti ne mažiau kaip 400 Lt (keturis šimtus litų), tačiau dėl savo neatsakingo požiūrio į vaikų poreikių patenkinimą, dėl atsakomybės nebuvimo, ieškovas vaikų išlaikymo pareigą didžiąją dalimi nori užkrauti ant atsakovės, B. L., pečių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR LR CPK 110 str., 111 str., 142 str. 2 d., 199 str., atsakovė pareiškė:

Atsakovė, B. L., su pareikštu ieškovo D. L. ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Užklausti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išreikalaujant duomenis ar D. L. naudojasi tarnybine transporto priemone, ar degalai į D. L. naudojamą transporto priemonę yra pilami atsiskaitant įmonei priklausančia degalų kortele.Užklausti (duomenys neskelbtini), išreikalaujant duomenis ar D. L. važiuoja į tarnybines komandiruotes, ar jam yra mokami komandiruotpinigiai, dienpinigiai.

Atsakovė atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jai nesuprantamas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo, kadangi vaikų poreikiai yra ne tik jų maitinimas. Vaikai su kiekviena diena auga ir jų poreikiai ne mažėja, o tik didėja, nes vaikai nori išvykti į vasaros stovyklas, nori ir kitų pramogų. O kadangi atsakovės pajamos nėra didelės, tai vaikų išlaikymo našta tėvai turi dalintis lygiai. Be to atsakovei keista, kad ieškovas kelia reikalavimą, dėl kurio jie dar taip neseniai susitarė geruoju. Nurodė, kad ieškovas būdamas sveikas, darbingas gali ir turi siekti kuo greičiau susirasti kitą darbą, o ne visą vaikų išlaikymo naštą perkelti jų motinai. Teigė, jog nors ir šiandien turi darbą, tačiau ji nėra garantuota kiek laiko šį darbą dirbs.

Papildomai nurodė, jog iš gaunamų pajamų taip pat turi mokėti už komunalines paslaugas, dalį išlaidų skirti vaikų išlaikymui, o taip pat ir sau. Jeigu ieškovui trūksta pragyvenimui pajamų, tai mano, jog jis būdamas sveikas vyras, gali dirbti ir uždirbti. Be to ieškovas gali siekti papildomų pajamų ir tokiu būdu išgalės teikti teismo nustatytą išlaikymą vaikams bei patenkinti savo ir antrosios šeimos poreikius. Atsakovė ir jos atstovė prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo pateikė į bylą atsiliepimą nurodydama šiuos motyvus.

Aš, M. L. su D. L. pareikštu ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) sutinku ir prašau ieškinį tenkinti visiškai dėl šių motyvų:

1. Dėl išlaikymo neatitikimo CK 3.192 straipsnio normoms.

CK 3.192 str. 2 dalis teigia, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtiniai padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus D. L. gaunamas pajamas 1 348, 04 Lt ir jo mokamą išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, tai yra 1 200 Lt per mėnesį. Tai akivaizdžiai parodo, kad išlaikymas nėra proporcingas tėvo turtinei padėčiai. Gaudamas tokias pajamas ir mokėdamas tokį išlaikymą D. L. negali pats savęs išsilaikyti, taip pat negali prisidėti prie namų ūkio poreikių tenkinimo. Akivaizdu, kad gimus mūsų vaikui negalės prisidėti prie jo išlaikymo.

2. Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad vaikų išlaikymas buvo numatytas šalių susitarimu, o ne priteistas teismo. Todėl jis negali būti kasmet indeksuojamas pagal CK 3.208 straipsnį. Susitarimas buvo sudarytas ekonominės krizės pradžioje, nesitikint, kad ji tiek ilgai užsitęs ir, kad nereikėtų pasibaigus ekonominei krizei kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Toks ilgalaikis ekonominės krizės užsitęsimas yra laikytinas turtinės padėties pablogėjimu. Iš D. L. darbovietės pateiktų pažymų apie keliones į tarnybines komandiruotes galima išvadą, kad D. L. būdamas tarnybinėje komandiruotėje kasdien nevažinėjo į darbą iš Kelmės į Šiaulius, taip pat gaudavo dienpinigius, kuriuos galėjo skirti savo poreikių tenkinimui ir studijų įmokoms. Sukūrus naują pilnavertę šeimą ir laukiant gimstančio kūdikio atsirado papildomos išlaidos, susijusios su pasiruošimu kūdikio gimimui. Nors negimęs kūdikis ir neturi teisnumo bei veiksnumo, jo interesai privalo būti ginami.

Remdamasi tuo kas išdėstyta aukščiau, CK bei CPK normomis pareiškiu:

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismas turėtų atsižvelgti į visų vaikų interesus, tiek į ieškovui gimusių iš pirmos, tiek ir iš antros santuokos. Todėl mano, kad tokiu atveju netaikytinas išlaikymo apskaičiavimui MMA, kadangi ir neseniai gimusiam M. reikalingas išlaikymas. Be to ieškovas siekis įgyti kitą profesiją ir jo studijos yra vertintinos, kaip noras ateityje turėti didesnes pajamas. Teigė, kad ieškovo sūnaus M. išlaikymui per mėnesį taip pat reikia 400 Lt per mėnesį. Dėl to prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą,, kurioje nurodė šiuos motyvus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovo D. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovei B. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir visais pridedamais dokumentais.

Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad 2009-02-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu c/b Nr. 2-332-810/2009, buvo patvirtinta sutartis tarp D. L. ir B. L., dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi D. L. buvo įpareigotas savo nepilnamečiams vaikams: G. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti po 400 Lt. dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. D. L. savo ieškinyje nurodo, jog pasikeitė jo turtinė padėtis iš esmės, todėl nebegali teikti savo vaikams tokio dydžio išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, tikslinga spręsti teismo proceso metu, pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovo ir atsakovės argumentus bei pasiūlymus.

Skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad netikslinga pagal ieškovo reikalavimą atsakovei, keisti ieškovo teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams. Nurodė, jog ieškovo argumentai yra neįtikinantys, kadangi minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 850 Lt per mėnesį. Dėl to, jog po vaikų tėvų santuokos nutraukimo, vaikai liko gyventi su motina, šiuo metu tai yra labai svarbu. Be to tėvo padėtis šiandien dėl vaikų išlaikymo nepasunkėjo, o motinos padėtis priešingai pasunkėjo, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Taip pat šalių vaikams šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o ieškovas to kurį laiką nedarė ir nori išvengti ateityje, tikėdamasis, kad už jį prievolę dėl vaiko išlaikymo perims atsakovė, jos artimieji ar valstybė. Todėl atstovė siūlė teismui, atsižvelgiant į ieškovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaikų interesus, ieškovo prašymo netenkinti. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties įtakos šalių ginčui.

Šalys ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-332-810/20009 dėl santuokos nutraukimo susitarė, kad nutrauks santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir pateikė teismui tvirtinti jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šioje sutartyje jos susitarė ne tik dėl išlaikymo vyresniajai dukrai R. L., bet ir kitiems jų nepilnamečiams vaikams: K. L. ir G. L.

Pirma, teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo motyvu, kad šalys sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarė 2009-02-25, tai yra jau tuomet, kada ekonominė padėtis šalyje buvo pablogėjusi. Todėl ieškovo motyvas, kad po ankstesnio sprendimo priėmimo sumažėjo jo gaunamos pajamos dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio nėra teisiškai pagrįstas.

Iš nurodyto matyti, kad tiek teismui priimant 2009-02-25 sprendimą, tiek šio sprendimo priėmimo momentu ieškovas dirba toje pačioje (duomenys neskelbtini) (b.l.15, 89-91). Todėl, teismas vertindamas ieškovo gaunamas pajamas negali daryti kategoriškos išvados, kad ir jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo nesant darbuotojo sutikimo (DK 120 str.). Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad po 2009-02-25 sprendimo jo turtinė padėtis pablogėjo dėl sumažėjusio darbo užmokesčio. Be to pagal darbdavio pateiktas pažymas dėl ieškovui išmokamo darbo užmokesčio apskaičiavimo yra pagrindas išvadai, jog komandiruotės atveju jam mokami ir dienpinigiai (b.l. 101-107). Be to jo vidutinis atlyginimas pagal darbdavio duomenis yra nuo 1 716,94 Lt iki 1 852,35 Lt per mėnesį (b.l.14, 101-103).

Antra, ir 2009-02-25 sprendimo priėmimo metu ieškovas mokėsi VU Teisės fakultete bei tuomet mokėjo už mokslą, todėl šios išlaidos jam taip pat buvo gerai žinomos. Be to iš VU TF teismui pateiktos pažymos seka, kad ieškovas nėra pažangus studentas dėl ko turi kartoti studijų programoje nurodytus dėstomus dalykus, o tuo pačiu patiria ir papildomų išlaidų (b.l.9). Iš nurodyto teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ir dėl įmokų už studijas jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė po 2009-02-25 sprendimo priėmimo.

Trečia, nors ieškovas pateikė teismui, kad šiuo metu patiria papildomų išlaidų dėl sveikatos, tačiau vien šį aplinkybė dar nesudaro pagrindo išvadai, jog nuo 2009-02-25 ypač pablogėjo jo sveikata (b.l.67-68). Ieškovas neįrodė, kad esamas sveikatos sutrikimas (pvz. dėl žvinelinės ligos) irgi atsirado po minėto sprendimo priėmimo. Taip pat byloje nenustatyta, kad jis šiuo metu būtų riboto darbingumo ir dėl sveikatos ar kitų subjektyvių priežasčių jis negali dirbti pagal esamą profesiją.