Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-117-267/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-17
Bylos Nr.: 2A-117-267/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-02112-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: D. L.
Atsakovas: B. L.
Trečiasis asmuo: M. L.
Išvadą teikia: Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Diana Oseckienė

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-117-267/2013 Teisėjas Jonas Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02112-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei B. L. dėl išlaikymo dydžio skirto šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo M. L., institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-25 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5-6 punktus dėl jo įsipareigojimo nepilnamečiams vaikams K. L. ir G. L. mokėti išlaikymą po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, sumažinant periodinių mėnesinių išmokų dydį iki 200,00 Lt iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu dirba vienoje darbovietėje ir gauna 1348,04 Lt dydžio vidutinį atlyginimą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Kitų pajamų ieškovas negauna, santaupų taip pat neturi. Šiuo metu gyvena Kelmėje, o dirba Šiauliuose, todėl kiekvieną darbo dieną važinėja į Šiaulius, išlaidos kelionei į darbą sudaro didesnę dalį gaunamų pajamų. Šiuo metu ieškovui nėra galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini) fakultete, už studijas moka 4575 Lt per metus.

Atsakovė B. L. nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovo D. L. turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo nėra iš esmės pasikeitusi – pablogėjusi, o atsakovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės: nutraukiant santuoką atsakovė dirbo dviejuose darbuose, tačiau šiuo metu atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, atsakovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai yra 950,58 Lt. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus kas mėnesį atsakovė gauna išmoką vaikams – 156 Lt. Be gaunamo darbo užmokesčio, išmokos vaikams, jokių kitų pajamų atsakovė negauna.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei jos turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis būtų ypač pablogėjusi, o atsakovės ypač pagerėjusi, todėl konstatavo, kad nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių dėl ko ieškovas negalėtų teikti nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, dėl kurio pats neseniai susitarė su atsakove. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymo sumažinti iki 200,00 Lt mėnesines periodines išmokas, mokamas vaikų išlaikymui, tenkinimas pablogintų šalių vaikų padėtį. Teismo manymu, atmetus ieškovo prašymą ir atsižvelgus į jo turtinę padėtį, nebūtų padaryta žala nei pačiam ieškovui, nei jo dabartinei šeimai, o tuo pačiu išvengta ir žalos padarymo atsakovei B. L..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Ieškovas D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti pagal 2009-02-25 sprendimą (civilinė byla Nr.2-332-810/2009) mokamą išlaikymą K. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki 270 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad jo uždarbis nuo buvusio apie 3000 litų 2009 metais sumažėjo iki 1200 – 1300 Lt per mėnesį. Teismas, skundžiamame sprendime vertindamas ieškovo darbo pajamas, pasirinko priskaičiuotą uždarbį iki atskaitymo ir visiškai nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovo atlyginimas yra 1716,94 Lt – 1852,35 Lt per mėnesį.

2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog esamas sveikatos pablogėjimas dėl žvynelinės ligos atsirado po 2009-02-25 sprendimo priėmimo. Patirti išgyvenimai dėl skyrybų, atlyginimo sumažėjimo ir nebegalėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus, tiesiogiai atsiliepė ieškovo sveikatai – žvynelinė paūmėjo, buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Tuo pačiu metu pablogėjo ir ieškovo akių būklė – jos išsausėjo, todėl gydytojas skyrė nuolat vartotinas dirbtines ašaras ir vaistus regėjimui stiprinti.

3. Mano, kad sprendimo išvada, jog po ištuokos ieškovo finansinė padėtis pagerėjo dėl to, kad atsakovė viena prisiėmė pareigą sumokėti likusį kreditą, yra visiškai nepagrįsta, nes tai, kad ieškovas neteko namų – tik pablogino jo turtinę padėtį, priešingai, nei nurodė teismas.

4. Ieškovo manymu, sūnaus K. ir dukros G. išlaikymui šiuo laikotarpiu per mėnesį reikia nuo 500 iki 600 litų, teismas ieškovo argumentų dėl vaikų poreikių sprendime nepaneigė, tačiau juos atmetė. Taip pat mano, kad sumažinant išlaikymo dydį vaikams šiuo laikotarpiu iki 270 litų kiekvienam, vaikų interesai nebūtų pažeisti ir jie sėkmingai galėtų augti ir visapusiškai vystytis.

5. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ir atsakovė, vaikų tėvai, objektyviai nėra pajėgūs teikti išlaikymą savo vaikams tokio dydžio, dėl kurio buvo susitarę nutraukdami santuoką 2009‑02‑25. Atsakovės mėnesio pajamos – minimalus atlyginimas, iš šio uždarbio ji 800 litų išlaikymo turi skirti dukrai R., 400 litų – sūnui K., 400 litų – dukrai G., viso atsakovė per mėnesį turi išlaidų vaikų išlaikymui 1600 litų. Šie byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovė ankstesniu sprendimu prisiimtos pareigos vaikų atžvilgiu tiesiog nevykdo, nes jos išlaidos per mėnesį 3 kartus viršija pajamas. Dėl to teismas turėjo pareigą nustatyti realius vaikų poreikius ir vaikų tėvų galimybes tenkinti juos, taikyti proporcingumo principą, kuris numato, kad priteisiamas išlaikymas negali būti didesnis, negu tai objektyviai leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis.

6. Teismo išvada, kad išlaikymo sūnui M., gim. (duomenys neskelbtini), teikimas nėra reikšminga aplinkybė, kuriai esant reikėtų mažinti teikiamą išlaikymą kitiems vaikams, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, geros moralės principams. Ieškovui nesuprantama teismo pozicija, kodėl ieškovas neturėtų vykdyti tėviškos pareigos sūnaus M. atžvilgiu. Įstatymas numato, kad visi vaikai turi teisę į išlaikymą iš savo tėvų, jų teisė gauti išlaikymą yra lygi, nebent kuris nors vaikas iš jų, turėtų specialių poreikių.

7. Nurodo, kad ieškovo turtinės padėties pablogėjimą taip pat pagrindžia objektyvūs duomenys – įrodymai apie išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio ir besikaupianti skola Vaikų išlaikymo fondui, tačiau teismas šiuos įrodymus pripažino nepakankamais.

8. Apeliantas taip pat nurodo, kad priimtas sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų – 16 lapų apimties teismo sprendimas ieškovui yra neaiškus ir nesuprantamas, jame koncentruotai nesurašyti šalių reikalavimai ir atsikirtimai, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, neįvertinti, o argumentai, dėl kurių teismas atmetė įrodymus, neatskleisti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagrindo keisti 2009 m. vasario 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nėra pagrindo, nes apelianto (ieškovo) D. L. turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi (pablogėjusi). Atsakovė nurodo pateikusi teismui vaikų poreikių patenkinimui skirtų išlaidų kvitus, iš kurių matosi realios ir pagrįstos išlaidos vaikams, o apelianto argumentai dėl vaikų poreikių visiškai neatitinka tikrovės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. L. su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad teismas atmetė proporcingumo kriterijų ir vaikų poreikius iškėlė aukščiau tėvų galimybių juos išlaikyti. Mano, kad priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į dar vieno išlaikytinio atsiradimą ir taip diskriminavo ieškovo ir trečio asmens sūnų M. L.. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Trečiasis asmuo M. L. teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, trečiasis asmuo turėjo galimybę išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-332-810/2009 buvo nutraukta ieškovo D. L. ir atsakovės B. L. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutarimu. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 ir 6 punktuose numatyta, kad D. L. nepilnamečio sūnaus K. L. ir nepilnametės dukters G. L. išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.193 straipsnio 1 dalį, nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas, šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis). Dėl to atmestini bet kokie apelianto argumentai dėl 2009-02-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl išlaikymo priteisimo ydingumo ar ieškovo interesų pažeidimo. Ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi jis iš esmės įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.

Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliacinį skundą grindžia teiginiais, jog išlaikymo dydis turi būti sumažintas nuo 400 Lt iki 270 Lt, nes, apelianto teigimu, pasikeitė esminės aplinkybės, t. y. ieškovui gimė dar vienas vaikas, buvo sumažintas gaunamas darbo užmokestis, pablogėjo apelianto sveikatos būklė. Apeliantas pateikė duomenis apie savo dabartines gaunamas pajamas, ir išlaidas kurios, apelianto manymu, sudaro pagrindą sumažinti išlaikymo dydį.

Visų pirma, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas privalo mokėti už studijas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės išlaikymo pakeitimui, kadangi ši aplinkybė egzistavo patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., 9 b. l.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dirba, gauna nuolatines pajamas (vidutiniškai apie 1262 Lt kas mėnesį (2012 m. 6 mėn., 2012 m. 7 mėn., 2012 m. 8 mėn. pajamos pagal pateiktą pažymą (1 t., 204 b. l.)), nekilnojamojo turto bei registruotų transporto priemonių neturi (1 t., 70, 71 b. l.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra darbingas, jauno amžiaus asmuo, paskutinio kurso teisės studentas. Teisėjų kolegijos manymu, dabartinė ieškovo padėtis suteikia jam galimybes dirbti ir užsidirbti. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino bylos įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau jokių jo sudėtingą sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų ieškovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, išskyrus medicininius pažymėjimus (1 t., 67, 68 b. l.), kuriuose nurodomos diagnozės – odos chroninė liga – žvynelinė, sausų akių konjunktyvitas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų neįgalus, būtų praradęs dalį darbingumo.

Neišgalėjimą mokėti priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios finansinės padėties paneigia ir ta aplinkybė, kad 2009-02-25 priteisto išlaikymo ieškovas nemoka jau nuo 2009-09-01, kai pats ieškovas pripažįsta tuo metu gaudavęs didesnį darbo užmokestį. Svarbu ir tai, kad nors ieškovas nurodo „į rankas“ gaunantis 600 Lt atlyginimą (1 t., 211 b. l.), teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties. Ieškovas pats pateikė teismui duomenis, kad pirko sūnui K. L. kelionės bilietus, kurių kaina 665 Lt (1 t., 149 b. l.), ieškovas pirmosios instancijos teisme naudojosi advokato ir advokato padėjėjos teikiama teisine pagalba, kuriai išleido 800 Lt. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad ieškovo materialinė padėtis leidžia jam mokėti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Sutiktina su apelianto teiginiais, jog vaiko gimimas kitoje santuokoje turi įtakos ieškovo turtinei padėčiai. Vis dėlto, vertinant visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė tiek, kad jis nebegali mokėti nepilnamečiams vaikams ankstesniu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Aplinkybę, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl gimusio dar vieno vaiko kitoje apelianto šeimoje, paneigia vien tai, kad ieškinys teismui buvo paduotas (2012-04-06) dar net negimus M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodomos aplinkybės – naujos šeimos sukūrimas ir pagausėjimas, yra numatomi ir planuojami įvykiai, pagal kuriuos turėtų būti planuojamos ir pajamos bei išlaidos, todėl tokiais atvejais neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizika tenka būtent tėvams, o ne jų vaikams. Ieškovo dabartinė sutuoktinė M. L., kaip ir ieškovas, dirba, gauna nuolatines pajamas (1 t., 94, 95 b. l.), turi nekilnojamojo turto (2 t., 1–5 b. l.), ir jai taip pat tenka įstatyminė pareiga prisidėti prie sūnaus M. L. išlaikymo, juo labiau kad pati M. L. pateiktame teismui atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ištekėdama žinojo, jog ieškovas turi tris nepilnamečius vaikus ir pareigą juos išlaikyti. Todėl apelianto argumentai, kad dėl G. ir K. L. teiktino išlaikymo dydžio nukentės kito jo vaiko interesai, atmestini. Be to, būtina atsižvelgti ir į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad mokyklinio amžiaus K. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir darželį lankančios G. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) poreikiai ženkliai didesni nei M. L., gimusio (duomenys neskelbtini).

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad, atsižvelgiant į atsakovės pajamas, atsakovė nevykdo teismo sprendimu nustatytos pareigos skirti kiekvienam vaikui po 400 Lt dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovė rūpinasi ne tik G. ir K. L., bet ir nepilnamete R. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai išlaikymas iš ieškovo priteistas konkrečia suma – 44400 Lt. Ši suma įskaityta kaip atsakovės kompensacija ieškovui už B. L. santuokos nutraukimo metu tekusią didesnę turto dalį – butą, tuo metu įvertintą 114300 Lt, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šio turto rinkos vertė tėra tik 69500 Lt, o pareiga išlaikyti nepilnametę R. L. išliko nepakitusi (2 t., 55–56 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su atsakove likus trims ieškovo ir atsakovės nepilnamečiams vaikams, atsakovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, laikytina, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė negu atsakovės, dėl to jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto sveikatos būklę, jo jauną amžių, atsakovės turtinę padėtį bei šalių nepilnamečių vaikų poreikius (mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus, turi sveikatos problemų, nori lankyti būrelius), nurodytus atsakovės, o ieškovo nepaneigtus (CPK 178 str.), daro išvadą, kad apeliantas pagal savo galimybes yra pajėgus teikti 400 Lt dydžio išlaikymą G. ir K. L.. Išlaikymo dydžio sumažinimas iki 270 Lt pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus, o įrodymų, jog ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, apeliantas nepateikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė CK 3.201 str. 1 d. numatytų pagrindų pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, atsiradus aplinkybėms, patvirtinančioms tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai, šalys galės vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CPK 329 str. 1 d., procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitikimo CPK 270 str. reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl išlaikymo pakeitimo kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2012-12-11 atstovavimo sutartis Nr. 77-12 (2 t., 47 b. l.), 2012-11-27 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 630427 (48 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė B. L. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei Dianai Oseckienei sumokėjo 700,00 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės atsakovės naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovės B. L. naudai iš ieškovo D. L. priteisia atsakovės patirtas 700,00 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apelianto D. L. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 700 Lt (septynių šimtų litų) advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė Burbulienė Teisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė