Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovams R. P., Z. Š., R. D., S. D., tretiesiems asmenims R. M., Irenai D. P., I. Ž. C., N. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį ir atsakovės R. P. priešieškinį, atsakovai Z. Š., R. D., S. D., I. D. P., tretieji asmenys R. M., I. Ž. C., N. M., dėl kelio servituto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Dėl servituto nustatymo

Ieškovė O. B. ir atsakovė R. P. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės. Ieškovei O. B. nuosavybės teise priklauso 4,50 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. P. toje pat vietovėje valdo 6,99 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo.

Atsakovė siūlo nustatyti servitutą ieškovės naudai per Z. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovams R. D. ir S. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Viriga“ 2020 m. spalio 21 d. parengtą planą (5 tomas, 173 b. l.).

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.

Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu – šalių nesutarimą – patvirtina tiek jų pateikti procesiniai dokumentai, tiek posėdžių metu išdėstyta pozicija bei faktas, kad šalys jau ilgą laiką nesutaria dėl kelio servituto nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

Antrąją sąlygą – servituto būtinumą – pagrindžia šios byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovė O. B. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jau 10 metų neturi privažiavimo prie jos nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo A. P., kuris nurodė, jog 9 metus nuomojasi iš ieškovės žemės sklypą, tačiau šiuo metu realiai nuomojamu žemės sklypu nesinaudoja ir negali naudotis, negauna ir išmokų už jį. Tuo tarpu atsakovė nurodė, jog faktiniai bylos duomenys, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad ieškovė realiai iki šiol naudojasi jai priklausančiu žemės sklypu per šiaurinę pusę ir D. žemės sklypą, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad negali naudotis sklypu. Iš atsakovės pateiktų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų bei fotonuotraukų (4 tomas, 102-115 b. l.) matyti, jog de facto (faktiškai) yra susiformavęs vingiuotas keliukas, kuris eina palei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Z. Š., ribą ir žemės ūkio paskirties sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Renatai ir S. D., dalį apaugusią medžiais iki ieškovei O. B. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas įsitikino atsakovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nurodytu faktiniu keliuku yra važiuojama, buvo matyti ir neseniai važiuoto traktoriaus padangų protektorių žymės, tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent ieškovė ar jos sklypo nuomininkas A. P. minėtu keliu patenka prie ieškovės žemės sklypo, juolab, kad pats atsakovas S. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ūkininkauja ir vykdo žemės ūkio veiklą jam priklausančiuose žemės sklypuose, o trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad atsakovės nurodomu faktiniu keliuku važiuoja būtent S. D.. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė O. B. galimai gali patekti prie jai priklausančio žemės sklypo de facto (faktiškai) susiformavusiu keliuku, negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškovė turi galimybę naudotis jai priklausančiu sklypu, kadangi ieškovei ar jos nuomininkams nuolat būtų reikalinga kirsti privačių savininkų žemės sklypus, o byloje nėra duomenų, kad tokiems ieškovės ar jos nuomininkų veiksmams yra duotas žemės sklypų savininkų sutikimas. Servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime taip pat patvirtino, kad šiuo metu O. B. neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 6874/0017:106). Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, byloje nustatyta, jog be servituto ieškovei būtų neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis naudoti jai priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių bylos dokumentų matyti, jog esminis šalių ginčas kyla dėl servituto parinkimo.

Ieškovė nurodė, kad kelio servituto nustatymas per atsakovių Irenos D. P. ir R. P. žemės sklypus yra optimalus sprendimas, kadangi savininkų teises nustatomas servitutas ribotų protingai ir minimaliai, kelio vietą ieškovė parinko atsižvelgdama į tai, jog per atsakovių žemės sklypus ilgą laiką faktiškai egzistavo kelias. Iš teismui pateikto 1999 m. gegužės 19 d. žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto matyti, kad šio akto 9 punkte nurodyta, jog prie sklypo Nr. 402 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas 6 metrų privažiavimo kelias iš vakarinės pusės (1 tomas, b. l. 27). Projektinis kelias yra nurodytas (įbraižytas) ir 2000 m. vasario 14 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 bei 1998 metais parengtame žemės sklypo Nr. 402 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise (1 tomas, b. l. 28-29). Atsakovės žemės sklypų suformavimo dokumentuose ieškovės abrise nurodytas kelias nėra pažymėtas, taip pat šis kelias nėra pažymėtas ir gretimų sklypų, t. y. I. D. P. ir R. M. suformavimo dokumentuose. Kad ieškovės nurodomas lauko kelias anksčiau buvo numatytas pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, kuris nurodė, kad iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo plane ir abrise buvo suformuotas kelias pagal R. P. sklypų ribas, tačiau jis nebuvo įgyvendintas formuojant kitus aplinkinių žemės sklypų planavimo dokumentus. Pažymėtina tai, kad kelias gali būti įbraižytas matininko preliminariuose paruoštuose dokumentuose, tačiau kol šie dokumentai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, juose esantys duomenys neturi teisinės galios. Pažymėtina, jog atsakovės pateiktos fotonuotraukos (5 tomas, 174-177 b. l.) patvirtina, kad faktinio kelio ieškovės siūlomo nustatyti servituto vietoje nėra, toje vietoje yra ariama žemė, todėl servitutinį kelią šioje vietoje reikėtų įrengti. Aplinkybe, jog faktinio kelio ieškovės prašomoje nustatyti servituto vietoje nėra, įsitikino ir teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu – nurodytos vietos atkarpą, einančią dirbama žemės ūkio paskirties žeme, apaugusią javais ir žolėmis, sudėtinga buvo įveikti pėsčiomis. Be to, pažymėtina ir tai, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-368-1024/2018 yra išspręstas ieškovės O. B. ir atsakovės R. P. ginčas dėl žemės sklypo ribų, kuriame vieną iš reikalavimų ieškovė buvo pateikusi įpareigoti atkurti įvažiuojamąjį kelią į žemės sklypą, kuris buvo numatytas 1999 m. gegužės 19 d. žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto 9 punkte, šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas.

Vertinant ieškovės prašomą nustatyti kelio servituto būdą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip nurodė pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir matyti iš žemės sklypų plano (5 tomas, 198 b. l.), ieškovės teisė patekti į jai priklausantį žemės sklypą pagal ieškovės siūlomą projektą būtų realizuota tokiu būdu – ji (duomenys neskelbtini), Plungės rajone atvažiuotų iki tarp atsakovo R. M. bei I. Ž. C. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiajam asmeniui N. M. šiuo metu priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galimo suformuoti laisvos valstybinės žemės ploto, šiuo plotu ji toliau važiuotų iki atsakovių I. D. P. bei R. P. žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir per ten ieškovės prašomą nustatyti kelio servitutą patektų į savo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuotina tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad minėtas laisvos valstybinės žemės plotas, kuriuo ieškovė turėtų patekti iki prašomo nustatyti servituto šiuo metu oficialiai nėra suformuotas ir įregistruotas, kadangi privataus žemės sklypo savininkai R. M. ir I. Ž. C. nėra užbaigę savo žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūros. Kaip paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu, šiuo metu nėra suformuoto laisvo valstybinės žemės ploto tarp R. M., I. Ž. C. ir N. M. žemės sklypų ribų, 2021 m. gruodžio 1 d. duomenimis, registre R. M. ir I. Ž. C. sklypų kadastrinių matavimų duomenys nėra įregistruoti, yra tikimybė, kad sklypų ribos nebus įregistruotos dėl tam tikrų priežasčių, savininkai dar gali prašyti juos pakeisti. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta I. Ž. C. paaiškino, kad šiuo metu gyvena užsienyje ir užbaigti sklypų kadastrinių matavimų procedūrų negalėjo dėl covid-19 viruso plitimo sukeltų apribojimų bei kitų priežasčių. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, esant nenuginčytiems ir nepakeistiems registrų duomenims dėl R. M., I. Ž. C. ir N. M. žemės sklypų ribų, negalima vadovautis neįregistruotais kadastrinių matavimų duomenimis ir spręsti, kad tarp minėtų žemės sklypų yra laisvos valstybinės žemės plotas, kuriuo ieškovė galėtų patekti prie jos prašomo nustatyti servituto. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas realiai šiuo metu yra neįgyvendinamas, kadangi kitų būdų (ne per galimos suformuoti laisvos valstybinės žemės plotą tarp R. M., I. Ž. C. ir N. M. žemės sklypų ribų) patekti prie ieškovės siūlomo nustatyti servituto nėra. Akcentuotina tai, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę ir jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas. Teismo sprendimas negali būti sąlyginis, t. y. pvz. numatantis, jog servitutas nustatomas ieškovės prašomu būdu su sąlyga, jog tarp R. M., I. Ž. C. ir N. M. žemės sklypų ribų atsiras laisvos valstybinės žemės plotas. Akcentuotina ir tai, jog iš bylos dokumentų (5 tomas, 73-86, 198 b. l.) matyti, kad nustačius servitutinį kelią ieškovės nurodomu būdu, jis dalintų atsakovės R. P. žemės sklypą į dvi dalis, tuo sudarant papildomų sunkumų šiuo žemės sklypu naudojantis, jį apdirbant, kadangi tai yra žemės ūkio paskirties žemė ir naudojama pagal paskirtį. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotas asmuo A. M., atsakovės žemės sklypai buvo sujungti į vieną sklypą dėl praktinių sumetimų, kadangi apdirbti didesnį žemės ūkio paskirties sklypą yra patogiau ir didesnis sklypas, jo pardavimo atveju, yra patrauklesnis pirkėjams. Be to, iš žemės sklypų planų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė iki jos siūlomo nustatyti servituto važiuotų (duomenys neskelbtini) ir toliau pagal trečiajam asmeniui N. M. priklausančios namų valdos ribą. Pati ieškovė ieškinyje (5 tomas, 101 b. l.) pripažino, kad kelio servitutas jai yra reikalingas važiuoti stambiagabarite technika. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad palei (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra suformuota dar viena namų valda, tai matyti ir iš žemės sklypų planų (pvz. 3 tomas, 78 b. l.). Teismas vertina, kad važiavimas stambiagabarite technika pagal namų valdų ribas nėra pats proporcingiausias ir trečiųjų asmenų interesus atitinkantis būdas. Nors trečiasis asmuo N. M. aiškios pozicijos dėl servituto nustatymo neišreiškė, tačiau teismas trečiųjų asmenų interesų apsaugą taip pat įvertina kaip vieną iš kriterijų sprendžiant dėl servituto parinkimo. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovės siūlomas servitutinio kelio projektas šiuo atveju negali būti teismo sprendimu nustatomas, kadangi yra realiai neįgyvendinamas ir neatitinka proporcingumo bei šalių interesų principų.

Atsakovė R. P. byloje pareiškė priešieškinį ir pateikė alternatyvų kelio servituto nustatymo variantą – nustatyti ieškovės O. B. naudai kelio servitutą per atsakovei Z. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovams R. D. ir S. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 tomas, 173 b. l.). Vertinat atsakovės teisę reikšti tokius reikalavimus byloje, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-784-265/2015, be kita ko, konstatuota, jog proporcingumo principas taip pat turi būti vertinamas tais atvejais, kai potencialiai tarnaujančio sklypo savininkas atsikirtimuose į ieškinio reikalavimus nurodo, jog servitutas gali būti nustatytas kitu būdu nei prašoma ieškinyje, nors byloje ir nėra pareikštas reikalavimas nustatyti servitutą alternatyviuoju būdu, tokiu atveju teismas turėtų įvertinti alternatyvų variantą proporcingumo ir šalių interesų principų taikymo aspektu. Pažymėtina, jog teismo sprendimas tiesiogiai teisines pasekmes gali sukelti tik ieškovui ir atsakovui. Tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus teismo sprendimas teisines pasekmes sukeltų ieškovei O. B. ir atsakovams Z. Š., Renatai ir S. D., kuriems byloje buvo suteikta teisė pasisakyti dėl jų atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Tenkinus atsakovės R. P. priešieškinio reikalavimus, byloje nebūtų pažeistas CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ribojimas peržengti byloje pareikštų reikalavimus ribas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovės priešieškiniu siūlomas alternatyvus servituto nustatymo būdas svarstytinas. Pagal atsakovės R. P. siūlomą alternatyvų servituto variantą ieškovės teisė patekti į jai priklausantį žemės sklypą būtų realizuota tokiu būdu – ji bendro naudojimo keliu (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuotų iki jos pabaigos (2018 m. liepos 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu patvirtinus atsakovės I. D. P. žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naujus kadastrinių matavimų duomenis, (duomenys neskelbtini) gatvė buvo pratęsta palei I. D. P. naujai suformuoto sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pakraštį iki I. D. P. priklausančio žemės sklypo galo (4 tomas, 98-99 b. l.)) ir toliau važiuotų oficialiai suformuotu ir įregistruotu 6 metrų pločio laisvos valstybinės žemės ploto ruožu iki atsakovės Z. Š. sklypo ribos, toliau ieškovė per atsakovų Z. Š., R. ir S. D. žemės sklypų pakraščius patektų į savo žemės sklypą. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas įsitikino, kad toks atsakovės siūlomas nustatyti servituto būdas yra realiai įgyvendinamas ir racionalus. Minėta aukščiau, kad šiuo faktiškai susiformavusiu keliuku ir šiuo metu yra važiuojama, faktinis keliukas veda iki pat ieškovės O. B. žemės sklypo ribos. Minėtas servitutinis kelias eitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribomis. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai D. nurodė, kad servitutas šiuo būdu realiai nebūtų įgyvendinamas, kadangi atsakovams priklausantis žemės sklypas yra apaugęs medžiais, tačiau VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, atsakovams R. D. ir S. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (4 tomas, 95-96 b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu informavo, jog atsakovams R. D. ir S. D. priklausančio žemės sklypo paskirtis nėra pakeista į miško ūkio paskirtį. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovų žemės sklypo pakraštyje yra faktiškai augančių jaunų medžių, nėra pagrindas konstatuoti, kad šis žemės sklypas yra miškas. Šiuo atsakovų žemės sklypo pakraščiu realiai yra važiuojama, todėl nėra pagrindo teigti, kad servitutas būtų neįgyvendinamas. Trečiojo asmens A. P. teigimu, ir suformuotos laisvos valstybinės žemės plotas pagal I. D. P. žemės sklypo ribas iki Z. Š. sklypo ribos yra apaugęs medžiais ir nepravažiuojamas, tačiau išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas, įvertinęs faktiškai esančius sklypų riboženklius, įsitikino, kad minėtas laisvos valstybinės žemės plotas yra pravažiuojamas, jokie augantys medžiai netrukdo tuo keliu naudotis ir važinėti net sunkiąja technika.

Išanalizavus visas įmanomas patekimo į ieškovės sklypo galimybes, įvertinus teritorijų planavimo dokumentus, teismas sprendžia, jog optimaliausias variantas nagrinėjamu atveju yra kelio servituto nustatymas pagal atsakovės teikiamą projektą, t. y. per atsakovų Z. Š., R. D. ir S. D. sklypus. Nustačius servitutą pagal atsakovės siūlymą, atsakovų Z. Š., R. ir S. D. nuosavybės teisės bus apribotos tik minimaliai, servitutas bus nustatytas atsakovės Z. Š. žemės sklype 0,0176 ha ploto, o R. ir S. D. žemės sklype 0,0323 ha ploto, žemės sklypų naudingas plotas sumažės nežymiai, 4 m pločio servitutinis kelias tęstųsi atsakovės Z. Š. žemės sklype tik apie 43,90 m ilgio, o R. ir S. D. žemės sklype 80,80 m ilgio, atsakovams nebus užkertama galimybė naudotis žemės ūkio paskirties sklypais.

Dėl kompensacijos

CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti atsakovų nuostolių ir atsakovai galimų nuostolių dydžio byloje neįrodinėjo, todėl dėl servituto nustatymo taikytina nuostolių kompensacija.

Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Atsakovė siūlo nustatyti atlygintiną kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, kuriuo būtų apribota nuosavybė į atsakovų valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Nustačius servitutą, atsakovai patirs tam tikrų nepatogumų laisvai naudojantis jų žemės ūkio paskirties sklypais, tačiau įvertinus nustatomo servitutinio kelio ilgį ir plotį, t. y. faktinį veiklos žemės sklype apribojimo mastą (kelias užims 499 kv. m. ploto naudmenų), darytina išvada, kad servituto nustatymas esminės įtakos sklypų vertėms neturės, o atsakovų patiriami nepatogumai dėl galimų suvaržymų vertintini kaip itin nežymūs.

Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Ieškovė ir atsakovai Z. Š. bei R. ir S. D. dėl kompensacijos dydžio byloje apskritai nepasisakė. Atsakovė siūlo atsakovei Z. Š. iš ieškovės O. B. priteisti 25,52 Eur servituto vienkartinę kompensaciją, o atsakovams Renatai ir S. D. priteisti iš ieškovės 73,97 Eur servituto vienkartinę kompensaciją.

Pasisakydamas dėl nustatytinos kompensacijos dydžio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, o vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tokio pobūdžio bylose nustatant kompensacijos dydį, reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika).

Pagal Metodikos nuostatas, vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę Nk = Sp x Vk x Kn, šioje formulėje: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.

Atsižvelgiant į tai, kad servituto nustatymas yra palankus ieškovei naudotis žeme bei įvertinus atsakovų galimus nepatogumus, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju, ieškovės naudai servitutas nustatomas neterminuotam laikui, o parinkus mokėti vienkartinę kompensaciją, viešpataujančiojo daikto savininkei gali būti priskirta neproporcinga našta, kompensavimo įvykdymas gali pasunkėti, teismas nusprendžia parinkti periodinę kompensaciją, kuri priteistina iš ieškovės atsakovams. Nustatant kompensaciją įvertintina tai, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ieškovės žemės sklypas bus naudojamas žemės ūkio veiklai, ieškovė ir trečiasis asmuo nepripažino aplinkybės, jog sklypas yra ir bus naudojamas miško traukimui, tokių rašytinių įrodymų byloje taip pat nėra, liudytojas A. P. taip pat nepatvirtino, kad per ieškovės sklypą bus vykdoma komercinė veikla. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (4 tomas, 100-101 b. l.) matyti, kad ieškovės O. B. sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną, dalis žemės sklypo (2,25 ha) yra kraštovaizdžio draustinyje, miško žemės plotui (2,25 ha) yra numatyti miško naudojimo apribojimai. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino trečiasis asmuo A. P., miško traukimo, kirtimo veikla jis ieškovės sklype neužsiima ir dėl nustatytų miško naudojimo apribojimų, pagal kuriuos tam tikri medžiai tik tam tikru laiku ribotai gali būti kertami, miškas yra tik tvarkomas pašalinant jame esančius sausuolius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje neįrodyta, kad ieškovė, kaip viešpataujančio daikto savininkė gaus naudą dėl tokio servituto naudojimo iš sklype atliekamų miško traukimo darbų.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, Z. Š. apskaičiuojamas priteistinas 31,24 Eur periodinės metinės kompensacijos dydis (0,0176 × 3550 Eur × 0,5 = 31,24), o Renatai ir S. D. priteistinas 91,24 Eur periodinės metinės kompensacijos dydis (0,0323 × 5650 Eur × 0,5 = 91,24). Pažymėtina, jog vidutinės žemės sklypų rinkos vertės nustatytos vadovaujantis aktualiais viešai prieinamais VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, o atsakovės R. P. priešieškinį tenkinus, spręstinas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės klausimas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė R. P. turėjo 3025 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, pagal atsakovės atstovo advokato pateiktą išlaidų detalizavimą advokato nustatytas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas atitinka bylos sudėtingumą ir kitus rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, atsakovės elgesys proceso metu buvo tinkamas, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei R. P. priteistinos jos turėtos 3025 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia iš naujo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kurios šalies naudai yra priimamas galutinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismui 2017 m. sausio 16 d. nutartimi panaikinus sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas turi paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas. Šiuo teismo sprendimu tenkinami atsakovės R. P. reikalavimai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė R. P. bylą nagrinėjant Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai (2 tomas, 18-19 b. l.). Byloje nėra įrodymų dėl atsakovės už priešieškinio pateikimą sumokėtą žyminį mokestį valstybei, todėl teismas daro išvadą, kad žyminis mokestis nebuvo sumokėtas. Atsižvelgiant į tai, valstybei už priešieškinį atsakovės nesumokėtas 31 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė R. P. turėjo 150 Eur išlaidas advokatės pagalbai bei sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Šios išlaidos apeliacinės instancijos teismo nebuvo priteistos, todėl priteisiamos iš ieškovės atsakovės R. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovės R. P. priešieškinį tenkinti.

Nustatyti 4 m pločio ir 43,90 m ilgio (0,0176 ha ploto) atlygintinį neterminuotą kelio servitutą pagal UAB „Viriga“ 2020 m. spalio 21 d. parengtą planą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovei Z. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – O. B. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. B. atsakovei Z. Š. 31,24 Eur (trisdešimt vieno euro ir dvidešimt keturių euro centų) periodinę kompensaciją kas metus.

Nustatyti 4 m pločio ir 80,80 m ilgio (0,0323 ha ploto) atlygintinį neterminuotą kelio servitutą pagal UAB „Viriga“ 2020 m. spalio 21 d. parengtą planą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovams R. D. ir S. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – O. B. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. B. atsakovams R. D. ir S. D. 91,24 Eur (devyniasdešimt vieno euro ir dvidešimt keturių euro centų) periodinę kompensaciją kas metus.

Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3525 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) jos turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) jos turėtoms išlaidoms advokatės teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti bei 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.

Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį valstybei. Valstybei priteista suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.