Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-368-1024/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-26
Bylos Nr.: 2-368-1024/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Juodviršytė
Ieškovas: O. B.
Atsakovas: R. P.
Trečiasis asmuo: A. P., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Dovydas Cvetkovas

Civilinė byla Nr. 2-368-1024/2018

Procesinis Nr. 2-33-3-01415-2017-2Proceso sprendimo kategorijos:2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 3.2.6.1; 3.2.3.1.;3.1.7.11.(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 26 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,dalyvaujant ieškovės O. B. atstovui advokatui Sauliui – Gintarui Vaičiūnui,atsakovės R. P. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,trečiajam asmeniui A. P.,

trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovei Ritai Latakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei R. P., tretieji asmenys A. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti ribą tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei R. P. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Viriga“ 2017-07-07 parengtą žemės sklypo planą pagal juridinį plotą; atstatyti įvažiavimo į žemės sklypą kelią, kuris buvo numatytas 1999-05-19 žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto 9 punkte; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 4,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei R. P. nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, iš kurių du ribojasi su jos turimu žemės sklypu. Pagal pirminius jos žemės sklypo dokumentus (Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-03-24 sprendimą Nr. 68-12283, Pažymėjimą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, 2001-12-06 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) žemės sklypo plotas yra 4,5 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos sudaro 2,25 ha, miško - 2,25 ha. UAB „Viriga“ 2017-04-10 atliko žemės sklypo matavimus, pagal kuriuos bendras žemės sklypo plotas yra 39 788 kv. m.; t.y. 3,9788 ha ir tai yra 0,5212 ha mažiau, nei turėtų būti pagal dokumentus. Atitinkamai sumažėjo ir naudmenų plotas: žemės ūkio naudmenų nuo 2,25 ha iki 2,1210 ha, t.y. 0,129 ha, miško naudmenų - nuo 2,25 ha iki 1,8578 ha, t.y. 0,3922 ha. Jos žemės sklypo ploto sumažėjimą sąlygojo tai, kad atsakovė pakeitė aukščiau nurodytų savo žemės sklypų ribas, perkeldama jas šiaurės kryptimi į pietus nuo jos žemės sklypo esančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o rytų kryptimi į vakarus nuo jos žemės sklypo esančio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). To pasekoje ne tik kad realiai sumažėjo jos žemės sklypo plotas, bet ir buvo panaikintas kelias į jai priklausantį žemės sklypą, kuris buvo numatytas 1999-05-19 žemės sklypų paženklinimo - parodymo akto 9 p., kuriame sakoma, kad prie sklypo suprojektuotas privažiavimo kelias iš vakarinės pusės. Šis projektinis kelias iš vakarų pusės yra nurodytas (įbraižytas) ir 2000-02-14 parengtame žemės sklypo plane bei 1998 m. parengtame žemės sklypo abrise. Šio kelio tęsinys yra kelias tarp atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-40).

Atsiliepimas

Atsakovė R. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė iš esmės pateikia faktinius argumentus dėl neteisėto atsakovės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto sudarymo bei nurodo, jos nuomone, esminę faktinę aplinkybę, kad po atliktų 2012 metais kadastrinių matavimų atsakovės sklypų ribos pailgėjo ir taip buvo pakeistos jo žemės sklypo ribos. Tačiau žemės sklypų ribos yra nustatomos ir keliai formuojami vykdant administracines procedūras. Tokiomis aplinkybėmis, kai atsakovės žemės sklypų duomenys, ir konkrečiai – ribos, yra nustatytos kadastriniais matavimais, ir yra įregistruotos viešame registre, ieškovės ieškinio patenkinimas nenuginčijus atsakovės žemės sklypų paženklinimo aktų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų, dėl kadastro duomenų pakeitimo, kaip neteisėtų, yra neįmanomas iš principo. Tokiose bylose nepakanka net nuginčyti vien ribų paženklinimo-parodymo akto, būtina nuginčyti ir institucijos sprendimą, kurio pagrindu duomenys registruojami viešame registre. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių reikalavimų apskritai nėra pareiškusi, o tiesiog prašo teismo nustatyti jos nurodomas žemės sklypų ribas, kurios keistų atsakovės sklypų ribas, nepaisant aplinkybių, kad atsakovės sklypų ribos nustatytos kadastriniais matavimais, patvirtintais kompetentingų institucijų aktais, yra įregistruotos viešame registre ir laikomos teisingomis ir išsamiomis (aiškiomis). Kita vertus, ieškovė neįrodė, jog atsakovės žemės sklypų plotų pasikeitimas viršija leistinas paklaidas. Taigi, atmetus ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypų ribų pakeitimo, ieškovės reikalavimas dėl kelio atkūrimo netenka prasmės. Be to, aplinkybė, kad kažkada, kažkuriame dokumente jis buvo pažymėtas, yra teisiškai nereikšminga, kadangi viešame registre įregistruotuose kadastriniuose matavimuose jo nėra. Norėdama suformuoti kelią ieškovė turi atlikti atitinkamas planavimo administracines procedūras bendra tvarka (b. l. 86 – 89).

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą apskundimo terminą ir neprašius termino atnaujinti, o šio prašymo netenkinus, atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Skyrius nesutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytais teiginiais ir pažymėjo, kad išnagrinėjus atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų suformavimo dokumentus nustatyta, kad žemė sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinto 1996 m. gegužės 22 d. parengtame žemės sklypo plane ir žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinimo metu 2000 m. rugsėjo 13 d. parengtame abrise kelias, kuris pažymėtas ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrise, nėra nurodytas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. liepos 21 d. dalyvaujant tiek ieškovei tiek atsakovei nustatant atsakovei priklausančių žemės sklypų ribas, surašytuose Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose nurodyta, kad visos žemės sklypų ribos paženklintos. Tai, kad 2011 metais matuojant žemės sklypų ribas buvo rasti visi ieškovei priklausančio žemės sklypo posūkio taškų riboženkliai nurodyta ir R. K. atsakyme ieškovei į pateiktas pastabas. Todėl akivaizdu, kad atliekant atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus žemės sklypų ribos nebuvo nei keičiamos, nei perkeliamos. Pažymi, kad tiek ieškovės žemės sklypo vietovėje naudojamų ribų linijų atstumų neatitikimai su lauko matavimų brėžinyje (abrise), bei žemės sklypo plane nurodytais atstumais, galėjo atsirasti dėl galimai šio žemės sklypo preliminarių matavimų metu naudotų primityvių, mažo tikslumo matavimo priemonių ar matavimo metodų, taip pat galimai neįvertinant teritorijų planavimo dokumentui parengti naudoto kartografinio pagrindo (M 1:10000) tikslumo. Taip pat neatitikimas galimas ir dėl to, jog nebuvo pamatuotos žemės sklypo ribos gretimybėje su upe „Babrungas“ linijų ilgis, be to nuo upės „Babrungas“ prasideda didelis žemės sklypo peraukštėjimas (skardis). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vakarinė ieškovės žemės sklypo riba pagal juridinį plotą yra 150 m. ilgio, o pagal 2017 m. balandžio 10 d. žemės sklypo planą ta pati riba yra 139,18 m. ilgio, t.y. 10,82 m. trumpesnė. Pagal atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. planą ir parengtą abrisą linijos 1-2 ilgis 59,50 m., atlikus kadastrinius matavimus linijos ilgis nepasikeitė ir yra 59,50 m. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. parengtame žemės sklypo plane linijų 10-11-1 ilgis yra 90 m., o atlikus kadastrinius matavimus tos pačios linijos ilgis yra 83,53 m., tai yra 6,47 m. trumpesnis. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad ieškovės žemės sklypo riba sutrumpėjo dėl atsakovės žemės sklypams atliktų kadastrinių matavimų. Ieškovė taip pat nurodo, kad neva tai, atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinė riba, skirianti jį nuo į pietus esančio R. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perkelta į šiaurę. Pažymi, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklype yra statinių. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkte numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. Iš matininko R. K. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo ginčijama žemės sklypo riba negalėjo būti patraukta gretimo žemės sklypo priklausančio R. M. link, nes tuo atveju žemės sklypo riba kirstų atsakovei priklausančius pastatus arba pastatai liktų visai kitame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios, nes atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti, jų pagrindu parengti žemės sklypų planai VĮ Registrų centro buvo patvirtinti, o kadastrinių matavimų įrašai galioja nuo 2012 metų. Atsakovės žemės sklypuose nurodytos ribos iš esmės sutampa su ankstesniuose dokumentuose nubrėžtomis ribomis, o dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų nesumažėjo besiribojančio ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atlikdama kadastrinius matavimus atsakovė perkėlė žemės sklypų ribą ieškovės sklypo link ir dėl to ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo, neatitinka tikrovės, atliekant atsakovės sklypų kadastrinius matavimus buvo laikomasi šių sklypo ribų linijų, jos iš esmės nepakito atlikus kadastrinius matavimus. Todėl atsakovės žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai ir jais nepakeistos ieškovės žemės sklypo ribos. Nors ieškovė ieškinyje aiškiai neformuluoja reikalavimo panaikinti atsakovės žemės sklypų suformavimo dokumentus, Skyriaus vedėjo sprendimus, kuriais patvirtinti atsakovės žemės sklypų kadastro duomenys, ir kurie buvo atsakovės žemės sklypų kadastrinių duomenų įregistravimo pagrindas, tačiau iš esmės ieškovė ginčija šiuos kadastro duomenis. Pažymi, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo administracinių aktų, kurie buvo atsakovės kadastrinių duomenų įregistravimo pagrindas ir praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti šiuos administracinius aktus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys turi būti atmestas dėl praleisto ABTĮ nustatyto šių aktų apskundimo termino. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad patenkinus ieškovės ieškinį ir nepanaikinus priimtų administracinių aktų, kuriais patvirtinti atsakovės žemės sklypų kadastro duomenys, teismo sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas (b. l. 48 – 54).

Tretysis asmuo A. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2012-03-16 jis išsinuomojo iš ieškovės O. B. 2,25 ha žemės sklypą. Prie nuomos sutarties O. B. pridėjo žemės sklypo registravimo dokumentus ir planą, kuriame buvo pažymėtas kelias, kuriuo naudojosi ir ankstesni žemės sklypo savininkai. Kelias priklauso O. B. žemės sklypui, kurio nuosavybės dokumentuose abrise ir žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte 199-05-19 nurodyta, kad yra suprojektuotas 6 metrų privažiavimo kelias iš vakarinės pusės. Projektinis kelias yra nurodytas (įbraižytas) ir 2000 m. vasario 16 d. parengtame žemės sklypo plane bei 1998 m. parengtame žemės abrise. 2016-12-30 jis sudarė naują nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo visą O. B. žemės sklypą (4,5 ha) ir paprašė matininko atlikti tiksliuosius matavimus. UAB „Viriga“ 2017-04-10 atliko žemės sklypo matavimus, pagal kuriuos žemės sklypo plotas yra 39 788 kv. m., t. y. 3,9788 ha ir tai yra 0,5212 ha mažiau, nei turi būti pagal dokumentus. Atsakovė R. P. atlikdama savo sklypo tiksliuosius matavimus padidino savo sklypo plotus, pakeitė riboženklių buvimo vietą, pakeitė linijų ilgius bei padarė šiuos pažeidimus: panaikino privažiavimą prie ieškovės O. B. žemės sklypo ir privažiavimą prie savo sklypo bei pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, nes panaikino kelią prie (duomenys neskelbtini), esantį ieškovės O. B. žemės sklype (b. l. 123-124).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, kad pagal pirminius nuosavybės dokumentus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 4,5 ha. Ieškovės įgalioto atstovo užsakymu atlikus detaliuosius šio žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas neatitinka pirminių dokumentų ir šiuo metu jo plotas yra 3,9788 ha, t. y. 0,5212 ha mažiau. Atsakovė R. P. 2011 metais atlikdama savo žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovės sklypu, kadastrinius matavimus, pastūmė savo žemės sklypo ribas, perkėlė riboženklius, tokiu būdu sumažindama ieškovei priklauso žemės sklypo plotą bei pastumdama taip sklypo ribas, kad dingo į ieškovės sklypą suformuotas privažiavimui kelias ir šiuo metu ieškovė negali patekti į savo žemės sklypą. Pažymėjo, kad pagal jokius teisės aktus toks apsirikimas ir ploto trūkumas nėra leistinas. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė tik tikėtinas priežastis, kodėl galėjo būti tokie neatitikimai, tačiau jų atstovė negalėjo šių priežasčių patvirtinti. Pats matininkas, kuris atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus nurodė, kad privažiavimo į ieškovės sklypą nėra ir kad privažiavimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą gali būti numatytas tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pasisakė, kur gali būti kelias ir būtent, kad kelias gali būti tas, kuris ir paminėtas pirminiuose dokumentuose. Be to, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad kelias į ieškovės žemės sklypą ėjo palei atsakovės žemės sklypo ribas, t. y. pagal tai, kaip kelias pavaizduotas ieškovės turimuose pirminiuose dokumentuose.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė pateiktą atsiliepimą į ieškinį, papildomai paaiškino, kad ieškovė netinkamai įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą, kadangi nagrinėjamu atveju reikėtų ginčyti ne vien aktą dėl ribų, bet taip pat reikėtų ginčyti ir šiuos aktus priėmusių institucijų sprendimus, kadangi žemės sklypų ribos yra nustatytos teisės aktais. Ieškovės ieškinyje nurodyti žemės sklypo ribų netikslumai galėjo atsirasti patobulėjus matavimo prietaisams, be to, matavimo vietose yra nuolydžiai, skardžiai, teka upė Babrungas, taigi patobulėjus prietaisams galėjo atsirasti ir minėti netikslumai. Be to, tikėtina, kad ieškovės žemės sklypo ribos buvo blogai pamatuotos 2000 metais, kai R. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dabartinį ieškovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovės ieškiniu prašomas atkurti kelias faktiškai neegzistuoja, jis nėra nustatytas jokiais teisės aktais, ieškovė prašo atkurti kelią, kuris yra pabraižytas tik preliminariame pirminiame dokumente, kuris nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovė nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė praktiškai ginčija atsakovės 2011 metais atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau tuo metu kai teisės aktais buvo patvirtinti atlikti kadastriniai matavimai, ieškovė šių teisės aktų neginčijo ir savo teisių negynė. Atsakovės žemės sklypo ribos yra aiškios, atlikti kadastriniai matavimai galioja, yra atlikti teisingai ir jie nėra nuginčyti. Šiuo atveju ieškovė praleido įstatymo nustatytus terminus ginčyti teisės aktus, kuriais yra įtvirtintos atsakovės žemės sklypo ploto ribos. Kaip nurodė atsiliepime, neatitikimai dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto ribų galėjo atsirasti dėl patobulėjusių matavimo prietaisų, taip pat galimai neįvertinant teritorijų planavimo dokumentui parengti naudoto kartografinio pagrindo tikslumo, taip pat neatitikimui galėjo turėti įtakos ir žemės sklypo reljefas, nes nuo upės „Babrungas“ prasideda didelis žemės sklypo peraukštėjimas (skardis). Pažymėjo, kad kelias į ieškovei priklausantį žemės sklypą nėra suprojektuotas, nors jis ir buvo pažymėtas ieškovės turimuose preliminariuose dokumentuose, tačiau šie ieškovės planai nebuvo patvirtinti ir jokiais teisės aktais ieškovės minimas kelias nėra nustatytas.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. P. nurodė, kad 2001 metais ieškovė nusipirko 4,5 ha ploto žemės sklypą. 2012 metais jis iš ieškovės išsinuomojo 2,5 ha ploto iš šio žemės sklypo, o 2016 metais – jau visą 4,5 ha ploto žemės sklypą. Atsakovė 2011 metais atliko savo turimo žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, kadastrinius matavimus, tačiau šie kadastriniai matavimai buvo atlikti taip, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos padidėjo, taip pat matavimai buvo atlikti taip, kad buvo panaikintas kelias, kuriuo ieškovė galėjo patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Iki pat 2012 metų jis į ieškovei priklausantį ir nuomojamą žemės sklypą vykdavo keliu, kuris buvo pažymėtas ieškovės turimuose pirminiuose dokumentuose, tačiau 2012 metais jam atsakovės tėvai uždraudė tuo keliu važiuoti. Dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir blogo matavimo neleistinai patraukiant riboženklius, sumažėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas daugiau nei pusę hektaro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės. Ieškovė O. B. 4,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001-12-06 pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 11, 12). Šis žemės sklypas 2012-03-16 nuomos sutarties pagrindu išnuomotas trečiajam asmeniui A. P. (b. l. 108). Atsakovei R. P. nuosavybės teise toje pačioje vietovėje priklauso trys tarpusavyje besiribojantys žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurių du, t. y. žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausiančiu žemės sklypu (b. l. 23, 25, 27). Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei priklauso pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, o žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys (kadastriniai matavimai, žemės sklypų plotai) buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110)-511 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, bei 2012 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110)-513 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (b. l. 68-69) .

Ieškovė nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viriga“ 2017 m. balandžio 10 d. atliko žemės sklypo matavimus, pagal kuriuos bendras žemės sklypo plotas yra 39 788 kv. m.; t. y. 3,9788 ha ir tai yra 0,5212 ha mažiau, nei turėtų būti pagal dokumentus. Atitinkamai sumažėjo ir naudmenų plotas: žemės ūkio naudmenų nuo 2,25 ha iki 2,1210 ha, t.y. 0,129 ha, miško naudmenų - nuo 2,25 ha iki 1,8578 ha, t.y. 0,3922 ha (b. l. 18). Ieškovė taip pat nurodė, kad jos žemės sklypo ploto sumažėjimą sąlygojo tai, kad atsakovė pakeitė savo žemės sklypų ribas, perkeldama jas šiaurės kryptimi į pietus nuo jos žemės sklypo esančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o rytų kryptimi į vakarus nuo mano žemės sklypo esančio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). To rezultate realiai sumažėjo ieškovės žemės sklypo plotas, taip pat buvo panaikintas kelias į jai priklausantį žemės sklypą, kuris buvo numatytas 1999-05-19 žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto 9 p., kuriame nurodoma, kad prie sklypo suprojektuotas privažiavimo kelias iš vakarinės pusės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-539/2005).

Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal šiuos teisės aktus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros, ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas.

Kaip minėta aukščiau, ieškovė jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001-12-06 pirkimo – pardavimo sutartimi iš R. S.. R. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 68-12283 (b. l. 13). 1999 m. gegužės 19 d. parengtame žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto 2 punkte nurodyta, kad paženklinant ir parodant žemės sklypų ribas buvo įtvirtinti 5 riboženkliai (b. l. 14). Pažymėtina, kad R. S., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ieškovės žemės sklypą su suformuoto žemės sklypo planu, ženklinimu, ribomis pasirašydama sutiko ir jokių pastabų nereiškė. Ieškovė 2001-03-14 pasirašydama žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį taip pat sutiko su sklypo ribomis (b. l. 12). Pažymėtina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2011 m. liepos 21 d. R. K. gamybinės komercinės įmonės ir kaip nurodyta aukščiau, šie kadastriniai matavimai yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo sprendimais (b. l. 68-69). Atliekant atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo surašyti 2011 m. liepos 21 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 1 (toliau – Aktai) (b. l. 64-65, 72-73, 78-79). Ieškovė O. B. Aktuose nurodė, kad nesutinka su nustatytomis žemės sklypų ribomis ir pateikė pastabas nurodydama, kad nėra pažymėtas pravažiavimas į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad skiriasi ribos ilgis tarp jai priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis yra 341 m., o plane 329,36 m (b. l. 66). R. K. gamybinė komercinė įmonė pateikė atsakymą į pastabas ir nurodė, kad Žemėtvarkiniame projekte nėra numatyto privažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, jis gali būti numatytas tarpusavio susitarimu arba teismo keliu. Dėl kraštinės ilgio skirtumo atsakyme pažymėta, kad matuojant žemės sklypo ribas buvo rasti visi ieškovei priklausančio žemės sklypo posūkio taškų riboženkliai, vietovė yra kalvota, bei pateikė paaiškinimą dėl kraštinės ilgio skirtumo – matininkė, kuri sudarė preliminarų matavimo planą, matavo sklypo kraštinę tarp taškų 5-1; matavo Babrungo upės šlaitą – krantą 341 metrą, panaudojant matavimo juostą, ir dėl to užrašė kraštinės ilgį iš matavimo juostos atskaitos, neįvertinus projekcijos į plokštumą. Tai paaiškina skirtumą tarp 341 metrų nurodytų nuosavybės dokumentų preliminarių matavimų plane ir vietovėje pamatuotu atstumu 329,36 metrai. Dėl to jie ir vadinami preliminariais matavimais, nes juose yra netikslumų, kurie tikslinami kadastrinių matavimų metu (b. l. 67).

Ieškovė jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko 2017 m. balandžio 10 d. UAB „Viriga“ matininkas, atlikęs žemės sklypo matavimus, nustatė, kad matuojant sklypą nustatytas žemės sklypo ploto trūkumas, viršijantis maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, t. y. pamatuoto bendro žemės sklypo plotas yra 39 788 kv. m.; t.y. 3,9788 ha ir tai yra 0,5212 ha mažiau, nei turėtų būti pagal dokumentus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Viriga“ matininkas V. B. paaiškino, kad žemės sklypo juridinis plotas gautas iš 2000 metų pirminių, preliminarių duomenų ir atliktų matavimų ir šis plotas skiriasi nuo faktiškai valdomo žemės sklypo ploto 52 arais. Teigė, kad 2000 metais buvo netiksliai išmatuotos žemės sklypo ribos, klaida buvo įvelta nuo pat pradžių, be to, geodeziniai matavimo prietaisai šiuo metu yra žymiai geresni ir jais galima atlikti tikslesnius matavimus. Taip pat nurodė, kad ieškovė pirkdama žemės sklypą, neatliko kadastrinių matavimų ir neįsitikino, kad perkamas žemės sklypas yra būtent 4,5 ha ploto. Pažymėjo, kad atliekant ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo rasti visi riboženkliai. Iš teismui pateikto 2017 m. balandžio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas buvo kviestas dalyvauti žemės sklypo savininko, t. y. O. B. atstovas pagal įgaliojimą A. P., kuris minėtą aktą pasirašė ir dėl ribų pretenzijų neturėjo (b. l. 84-85).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Jei šis plotas kistų, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-/2012).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534, 1 priede yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (toliau – Nutarimas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, tačiau ieškovė neginčijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nors liudytoju apklaustas matininkas V. B. nurodė, kad ieškovė pirkdama žemės sklypą, neatliko kadastrinių matavimų ir neįsitikino, kad perkamas žemės sklypas yra būtent 4,5 ha ploto. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovės R. P. žemės sklypų ribos yra aiškios, atsakovei priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti, jų pagrindu parengti žemės sklypų planai buvo patvirtinti Valstybės įmonėje Registrų centre, o kadastrinių matavimų įrašai galioja nuo 2012 metų. Be to, atsakovei priklausančių žemės sklypų plotai atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus neviršija Nutarime nustatyto leistino matavimo tikslumo: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas atlikus kadastrinius matavimus yra 1,7681 ha, buvo 1,7 ha; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas atlikus kadastrinius matavimus 5,2281 ha, buvo 5,2 ha. Taigi atsakovės žemės sklypuose nurodytos ribos iš esmės sutampa su ankstesniuose dokumentuose nubrėžtomis ribomis. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė atlikdama jai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus pakeitė, perkėlė esamus riboženklius, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Kaip minėta aukščiau, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-539/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės sąskaita siekia pasididinti jai priklausančio žemės sklypo plotą, neleistinai savo žemės sklypo ploto ribas patraukdama į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateiktas UAB „Viriga“ žemės sklypo plano ištrauka pagal juridinį plotą, kaip nurodė, matininkas V. B. neturi jokios juridinės reikšmės, tai nėra juridinis dokumentas pagal kurį tvirtinami kadastriniai duomenys, šiame plane raudona linija pabraižytos linijos gali būti patrauktos tiek į vieną pusę, tiek į kitą pusę, ir šiuo atveju kaip pavyzdys linijos buvo nubraižytos jas paslenkant link atsakovės žemės sklypo, tačiau tos linijos gali būti taip pat nubraižytos jas paslenkant į šalia esantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovė nurodė tikėtinas priežastis dėl kurių galėjo atsirasti ieškovei priklausančio žemės sklypo vietovėje naudojamų ribų linijų atstumų neatitikimai su lauko matavimų brėžinyje (abrise), ir tai galėjo atsirasti dėl galimai šio žemės sklypo preliminarių matavimų metu naudotų primityvių, mažo tikslumo matavimo priemonių ar matavimo metodų, taip pat galimai neįvertinant teritorijų planavimo dokumentui parengti naudoto kartografinio pagrindo (M 1:10000) tikslumo, be to, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto neatitikimas tikėtina, galėjo atsirasti dėl to, kad nebuvo pamatuotos žemės sklypo ribos, gretimybėje su upe „Babrungas“, linijų ilgis, taip pat žemės sklypo naudojamų ribų linijų atstumų ir ploto neatitikimui galėjo turėti įtakos ir žemės sklypo reljefas, nes nuo upės „Babrungas“ prasideda didelis žemės sklypo peraukštėjimas (skardis). Nors šios nurodytos priežastys yra tikėtinos, tačiau jas iš dalies patvirtina teismo posėdžio metu apklaustas matininkas V. B., kuris taip pat nurodė, kad geodeziniai matavimo prietaisai šiuo metu yra žymiai geresni ir jais galima atlikti tikslesnius matavimus, be to, vietovė yra kalvota, o žemės sklypo viena iš ribų eina palei upę Babrungas, kuri yra labai vingiuota. Minėta, kad ginčo šalys įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Taigi tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų ir tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito daugiau nei maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai atsiranda pagrindas kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.

Nagrinėjamu atveju šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški, nors ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tai galėjo būti dėl netikslių matavimo prietaisų, nelygios, kalvotos vietovės bei ieškovės kadastrinių matavimų neatlikimo žemės sklypo įsigijimo momentu, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą ieškovės nurodomu būdu, nes taip nepagrįstai sumažėtų atsakovei priklausantis žemės sklypas, kurio kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai ir yra įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, nesutikdama su žemės sklypų riba, nustatyta pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepateikia teisinių argumentų, teikiančių pagrindą daryti išvadą, jog ši žemės sklypų riba buvo nustatyta neteisėtai atlikus minėtus kadastrinius matavimus. Jų duomenis bei jais nustatytą žemės sklypų ribą įvertinus visų byloje surinktų faktinių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad jie nėra nuginčyti, šalių žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei bei jos atstovams apie administracinio pobūdžio teisės aktus, kuriais buvo patvirtinti atsakovės žemės sklypų kadastro duomenys, buvo žinoma nuo 2011 metų, tačiau ieškovė šių teisės aktų niekada neginčijo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kaip minėta ieškovė aukščiau nurodytų administracinio pobūdžio teisės aktų neginčijo, be to, ir terminas šiems aktams nuginčyti yra praleistas.

Ieškovė taip pat prašė atstatyti įvažiavimo į žemės sklypą kelią, kuris buvo numatytas 1999 m. gegužės 19 d. žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto 9 punkte.

Pažymėtina, kad dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo plotų ribų tarp ieškovės ir atsakovės ginčas niekada nekilo. Nagrinėjamu atveju, tretysis asmuo, kuris yra išsinuomavęs žemės sklypą iš ieškovės, ir neturėdamas privažiavo į šį žemės sklypą, Plungės apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl servituto nustatymo per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Taigi faktiškai tarp šalių vyksta ginčas dėl kelio, kadangi tretysis asmuo negali patekti į išsinuomotą ieškovei priklausantį žemės sklypą.

Iš teismui pateikto 1999 m. gegužės 19 d. žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto matyti, kad šio akto 9 punkte nurodyta, kad prie sklypo Nr. 402 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas 6 metrų privažiavimo kelias iš vakarinės pusės (b. l. 14). Projektinis kelias yra nurodytas (įbraižytas) ir 2000 m. vasario 14 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 bei 1998 metais parengtame žemės sklypo Nr. 402 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise (b. l. 16). Pažymėtina, kad šie išvardinti dokumentai yra preliminarūs projektai. Kelias gali būti įbraižytas matininko preliminariuose paruoštuose dokumentuose, tačiau kol šie dokumentai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, juose esantys duomenys neturi teisinės galios.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.17 punktas nustatė, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu rengia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą: patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kelių, kitų statinių išdėstymą, įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagą. Minėtu nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 7 punktas nustato, kad yra kelios žemėtvarkos projektavimo darbų stadijos: parengiamieji žemėtvarkos darbai, preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, jo derinimas bei tvirtinimas, projekto elementų ženklinimas vietoje ir teisinis žemės priklausomybės fiziniams ir juridiniams asmenims įforminimas. Metodikos 38 punktas nustato, kad preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas – tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarus projektas nėra galutinis dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes. Preliminarus projektas yra darbinė medžiaga, kuri yra tikslinama, galutinis projektavimo rezultatas yra kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, suderintas ir patvirtintas atitinkamų institucijų. Kaip nurodė teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovė, žemės sklypas, šiuo metu priklausantis ieškovei, kurio projektinis Nr. 402 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas Varkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Telšių apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 2055. 2000 m. Varkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ir 2004-2009 m. Varkalių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas iš šiaurinės žemės sklypo pusės miško pakraščiu. Taigi, jokiu oficialiu teisės aktu ieškovės prašomas atstatyti kelias į jos žemės sklypą nėra numatytas. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas matininkas V. B., į ieškovei priklausantį žemės sklypą nėra numatyta privažiavimo ir nėra jokio kelio. Nors teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos Z. R. ir A. S. nurodė, kad joms ankščiau gyvenant tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausančiose sodybose buvo kelias, kuris ėjo pagal ieškovės pateiktuose dokumentuose įbraižytas vietas, tačiau liudytojos patvirtino, kad buvo dar vaikai kai gyveno tose sodybose, o šiuo metu jokiais oficialiais teisės aktais ieškovės minimas kelias nėra nustatytas. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl kelio servituto nustatymo (šiuo metu dėl šios bylos nagrinėjimo civilinė byla dėl servituto nustatymo yra sustabdyta), todėl ieškovė savo pažeistas teises jau gina teismuose įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais, daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1500 Eur už advokato teisinę pagalbą. Išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, jos yra būtinos ir pagrįstos, teismas nenustatė pagrindų jas mažinti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė