Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo J. L., nuteistojo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 30 parų arešto bausme.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teismo salėje Nr. 12, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, žodžiu įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje atliekantį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L., viešai išvadindamas jį menkinančiais jo, kaip valstybės pareigūno autoritetą, garbę ir orumą žodžiais – „KGBistu“, „rusų pakaliku“ ir „budeliu“ bei tokiu būdu užgauliai šį valstybės tarnautoją dėl jo atliekamos veiklos pažemino.

Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad V. K. 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teismo salėje Nr. 12, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, bei šiam teismo posėdžiui pasibaigus, veikdamas tiesiogine tyčia, įžeisdamas ir viešai išvadindamas teismo posėdyje dalyvavusį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą J. L. „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu“ bei prokuroro J. L. atžvilgiu panaudodamas kitokią prievartą - psichinį smurtą - kuris pasireiškė agresyviais šūksniais „ką tu čia darai“ ir „mes pagausim tavo dukrą“ ir taip grasindamas dėl atliekamų prokuroro funkcijų susidoroti su prokuroro J. L. šeimos nariais, trukdė ikiteisminį tyrimą byloje atliekančiam Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui J. L. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)tyrimu susijusias pareigas, tuo savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžio dalį, kuria V. K. dėl LR BK 231 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo išteisintas, pakeisti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti V. K. kaltu pagal LR BK 231 str. 2 d. ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BPK 63 str. l d., 2 d. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant V. K. subendrintą 50 parų arešto bausmę.

Apelianto nuomone, V. K. atžvilgiu pagal LR BK 231 str. 2 d. turi būti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 329 str. 2 d.). Nusikaltimų, numatytų LR BK 231 str., objektas yra prokuroro normali veikla, užtikrinanti jo nepriklausomumą, atliekant su baudžiamosios bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos), nes LR BK 231 str. minimais nusikaltimais ne tik trikdoma normali minėto pareigūno veikla, bet ir prokurorui sukuriamas psichologinis diskomfortas, kitaip tariant, netikrumas dėl savo šeimos narių ar artimųjų giminaičių sveikatos ir kitų vertybių saugumo. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bet kokios formos trukdymu. Šiuo atveju trukdymas buvos sustiprintas psichologiniu smurtu - tai yra žodiniu grasinimu susidoroti su J. L. šeimos nariais - t. y. mažamete jo dukra. Grasinimas buvo viešas ir betarpiškai susijęs su prokuroro atliekamomis pareigomis, tai yra jam buvo grasinama ir tokiu būdu trukdoma jo veiklai, siekiant paveikti jo sprendimus konkrečioje ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje prokuroras atlikinėjo ikiteisminį tyrimą ir siekė pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą. Dėl tokio grasinimo prokurorui J. L. buvo sukeltas psichologinis diskomfortas ir jis patyrė pergyvenimus dėl savo šeimos narių saugumo, ką jis patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kur nurodė, kad dėl kaltinamojo ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų jautė labai didelį psichologinį spaudimą, tiesiogiai trukdantį atlikti savo pareigas, tai yra tinkamai palaikyti savo prašymą Vilniaus apygardos teisme dėl E. K. suėmimo termino pratęsimo. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės teismo argumentas, kad nebuvo nustatyta, jog V. K. trukdė atlikti savo pareigas J. L. paties posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju trukdoma gali būti tiek prokuratūros tarnybinėje ar netarnybinėje aplinkoje, svarbu, kad ikiteisminis tyrimas, kurį atlikti buvo trukdoma, tuo metu nebūtų užbaigtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokurorui J. L. atliekant savo tarnybines pareigas, t. y. 2010-07-20 betarpiškai dalyvaujant Vilniaus apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje ir palaikant pateiktą prašymą pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą įtariamajai E. K., prieš viešą teismo posėdį ir po jo V. K. nesutikdamas su svarstomu klausimu, prokuroro atžvilgiu išsakė kaltinime nurodytus nekorektiško ir įžeidžiančio turinio žodžius ir teiginius, grasinančio ir bauginančio pobūdžio frazes ne tik jo bet ir jo šeimos narių atžvilgiu. Šias aplinkybes nuosprendyje nustatė teismas, nes jas patvirtino nukentėjusysis ir kiti byloje apklausti liudytojai. Tokia viešame teismo posėdyje išreikšta V. K. nuomonė aiškiai peržengė asmeniui įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimo ribas.

Kitas išteisinimo argumentas yra, kad, esant kaltinamojo pasirinktai gynybos pozicijai, teismas neturi galimybės išsiaiškinti ar V. K. suprato, jog žodžiu įžeisdamas prokurorą J. L., trukdo jam tirti E. K. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir to tyčia siekė. Toks argumentas praktiškai nieko nepasako, nes apie kaltės formą sprendžiama iš kaltininko veiksmų. Teigdamas, kad ir pats prokuroras J. L. nepaaiškino, kaip V. K. jam išsakyti įžeidžiantys žodžiai bei grasinimas trukdė jam atlikti pavestas pareigas ir tirti E. K. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą, ir kokių veiksmų negalėjo atlikti prokuroras, teismas neteisingai aiškina BK 231 str. 1 d. sudėtį, kuri yra ne materialioji, o formalioji. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka vien trukdymo atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, o tokio trukdymo padariniai į šio nusikaltimo sudėtį neįeina. Tokią poziciją formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2K-143/2010. Veikos kaltininkas neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo padarytos veikos subjektyvioji pusė yra visiškai įrodyta per objektyviąją pusę. Apklausos metu pats nuteistasis nurodė, kad 2010-07-20 šalia LR Generalinės prokuratūros pastato dalyvavo akcijoje, kuria jis siekė paveikti prokurorų sprendimus kitoje byloje. Prisiminė, kad kažkuriuo metu prie jo priėjo E. K. motina ir informavo, kad 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme vyks posėdis, kuriame bus svarstomas E. K. suėmimo pratęsimo klausimas. Jis kartu su M. K., moterimi, vardu Lidija (amžius apie 55 m), bei jo drauge R. G. nusprendė nuvykti į minėtą teismo posėdį. Į teismo posėdį vyko apsirengęs violetinės spalvos sportiniais marškinėliais su užrašu „Stop pedofilams, Drąsiaus kelias", taip pat buvo užsidėjęs tokios pačios spalvos kepurę su tokiu pačiu užrašu. Nors V. K. nurodė, kad važiuodamas į minėtą teismo posėdį jis neturėjo jokių tikslų, iš jo elgesio prieš teismo posėdį aiškiai matyti, kad vykimas į minėtą posėdį jam bus tik dar vienas būdas vienaip ar kitaip išreikšti nepasitenkinimą prokuratūros sistema ir vienaip ar kitaip paveikti savo pareigas atliekančius pareigūnus. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad trukdymas pasireiškė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo posėdžio salėje, prieš prasidedant teismo posėdžiui ir jam pasibaigus, V. K. įžeidė, viešai išvadindamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą J. L. „KGBistu" „rusų pakaliku", „budeliu" bei jo atžvilgiu panaudojo psichologinį smurtą, agresyviai pasakydamas „ką tu čia darai" bei „mes pagausim tavo dukrą". Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buvo sprendžiamas ypač daug visuomenės dėmesio sulaukęs E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, kurį posėdžio metu prašė pratęsti prokuroras J. L., visi V. K. išsakyti žodžiai buvo nukreipti į vieną tikslą, tai yra paveikti prokurorą, kad jis neprašytų pratęsti kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamai E. K.. Nors jis ir neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. ir kitų nenustatytų asmenų veiksmai teismo posėdžių salėje buvo nukreipti tiesiogiai prieš prokurorą, siekiant visokiais būdais prokurorui ir teismui sutrukdyti pratęsti E. K. suėmimo pratęsimo terminą. Vertinant V. K. veiksmų turinį, darytina išvada, kad jo veika visiškai atitiko LR BK 231 str. 2 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, V. K. turi būti pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 231 str. 2 d.

Nukentėjusysis J. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendį dalyje, kurioje V. K. išteisintas pagal LR BK 231 str. 2 d. ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pripažinti kaltu pagal LR BK 231 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir nuteisti 50 ( penkiasdešimties) parų arešto bausme. Šia bausmę LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. numatytu bausmių apėmimo būdu subendrinti su neskundžiama Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžio dalimi dėl V. K. pagal LR BK 290 str. paskirtos 30 parų arešto bausmės ir V. K. paskirti subendrintą bausmę: 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. K. pagal LR BK 231 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvados dėl LR BK 231 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties nebuvimo V. K. veiksmuose neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nuosprendyje neatsižvelgta į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas bei dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

LR BK 231 str. dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu daromas trukdymas prokurorui atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan.), kliudantį šiam subjektui jas atlikti. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo prokurorui atlikti apibrėžtas jo pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, tarp jų ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminiam tyrimui ar bylos teisingam nagrinėjimui teisme. Kaltininko atsakomybei nėra būtinas jo veika siekiamų tikslų realus įgyvendinimas (2005 m. kovo 17 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo konsultacija teisėjams). Teismų praktikoje LR BK 231 str. 2 d. numatytas „kitokios prievartos" požymis suprantamas kaip kaltininko veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems ar turtui, (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996-06-21 nutarimas Nr. 43, „Teismų praktika" Nr. 3-4, p.91;). Byloje nustatyta, kad V. K. veiksmų atlikimo metu - 2010-07-20 jis- prokuroras J. L., kuris šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, pats atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-00115-10, kurioje kaltinamąja buvo patraukta E. K. ir 2010-07-20 vykusiame teismo posėdyje vykdė procesines prokuroro funkcijas, numatytas LR BPK 127 str.6 d. Tad 2010-07-20 V. K. atliktų veiksmų metu prokuroras J. L. atlikinėjo LR BK 231 str. dispozicijoje numatytas su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas.

Teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota esant įrodyta, jog V. K. 2010-07-20 prieš pat prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. suėmimo termino pratęsimo klausimas, įžeidinėjo šiame posėdyje LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas atlikusį prokurorą J. L.. Taip pat nuosprendyje pripažinta esant įrodyta, kad po teismo posėdžio V. K. prokurorui J. L. nurodė, kad „mes pagausim tavo dukrą" bei nurodė tokio veiksmo priežastį - „už tai, ką tu čia darai", t.y. nurodė, kad tokius veiksmus ketina padaryti už LR BPK 127 str. 6 d. numatytų prokuroro funkcijų atlikimą ir prokuroro pareiškimo dėl įtariamosios E. K. suėmimo termino pratęsimo motyvų teismo posėdyje palaikymą. Jis kaip nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad toks V. K. elgesys - tiek jo įžeidinėjimas prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame jis atlikinėjo prokuroro funkcijas, tiek po teismo posėdžio išsakytas aiškus ir nedviprasmiškas grasinimas dėl prokuroro atliktų funkcijų jo artimiesiems, jį sutrikdė. Grasinimai ir įžeidinėjimas trukdė jam atlikti procesines prokuroro funkcijas tiek teisme sprendžiant suėmimo termino E. K. pratęsimo klausimą, tiek iš viso atliekant pareigas, susijusias su E. K. bylos tyrimu. Dėl 2010-07-20 teismo posėdyje dalyvavusio agresyviai nusiteikusio V. K. ir kitos teismo publikos, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, spaudimo ir V. K. grasinimų nukentėjusysis jautėsi ne tik žeminamas ir niekinamas, bet ir buvo priverstas nuogąstauti, kad V. K., grasinimai „pasigauti" jo mažametę dukrą realiai gali būti įvykdyti. Tad šiuos V. K. grasinimus jis- nukentėjusysis suprato kaip realius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas pagrįstai nustatė, kad tokius veiksmus V. K. prokuroro J. L. atžvilgiu atliko ne dėl asmeninių antipatijų ar blogų santykių, nes nei iki posėdžio nei po jo nukentėjusysis su kaltinamuoju nebuvo pažįstami ir jokių santykių nepalaikė ir nepalaiko. Atvirkščiai - pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad visus šiuos veiksmus V. K. atliko dėl šio atliekamo prokuroro funkcijų E. K. byloje. Visi šie V. K. veiksmai sudaro „ panaudotos kitokios prievartos" turinį ir pilnai atitinka LR BPK 231 str. 2 d. numatytos nusikaltimo dispozicijos turinį.

Byloje nėra duomenų, kad V. K. turi elgesio ar mastymo sutrikimų, arba serga ligomis, dėl kurių negalėjo suprasti šių savo veiksmų esmės ar juos vertinti ribotai. Todėl išvadas dėl kaltinamojo V. K. subjektyvinės pusės nebuvimo šiais veiksmais padarant LR BK 231 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas grindė duomenimis, kurių byloje nėra ir be pagrindo šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. nepadarė, kadangi prokuroro J. L. nevadino „KGBistu“, nei „rusų pakaliku“ ar „budeliu“. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Niekas iš byloje apklaustų asmenų išskyrus patį J. L. nenurodė, kad jis pasakė šiuos žodžius. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jis teistas, kadangi teistumas jau išnykęs. Neteisingai nurodyta ir, kad jis nedirba. Neteisingai jam paskirta ir bausmė. Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas jam neskiria su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad neskiria su laisvė atėmimu susijusios bausmės. Mano, kad su juo buvo susidorota, nes jis buvo apsirengęs rūbus remiančius D. K..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis J. L. prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, o nuteistojo V. K. skundą atmesti, nuteistasis V. K. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, kitus skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo J. L. apeliaciniai skundai tenkintini.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 290 str. yra pasisakyta 2012-02-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-02 nutarties dalis, kuria buvo atmesti nukentėjusiojo J. L. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai, ir byla pagal šiuos skundus perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-02 nutarties dalis, kuria išspręstas nuteistojo V. K. apeliacinis skundas nebuvo pakeista ar panaikinta, todėl yra įsiteisėjusi, o apeliantas jam pagal BK 290 str. paskirtą bausmę jau yra atlikęs. Todėl V. K. apeliacinis skundas nesvarstytinas.

Kolegija sprendžia, kad iš byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, to neginčija nei vienas iš apeliantų, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. L., dalyvaudamas 2010-07-20 Vilniaus apygardos teismo posėdyje, kur buvo nagrinėjamas jo, kaip prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo įtariamajai E. K., vykdė savo kaip valstybės tarnautojo, prokuroro pareigas. Apylinkės teismas, tą nustatęs, taip pat pripažino, kad V. K., vykdant nukentėjusiajam J. L. aukščiau nurodytas prokuroro funkcijas, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame ir buvo sprendžiamas įtariamosios E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, žodžiu įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje atliekantį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L., viešai išvadindamas jį menkinančiais jo, kaip valstybės pareigūno autoritetą, garbę ir orumą žodžiais – „KGBistu“, „rusų pakaliku“ ir „budeliu“ bei tokiu būdu užgauliai šį valstybės tarnautoją dėl jo atliekamos veiklos pažemino. Todėl nuteisė jį pagal BK 290 str. ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs bei įvykdytas.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinės instancijos vertinimu nukentėjusysis J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jį įžeidinėjo būtent nuteistasis V. K., išvadinęs aukščiau nurodytais jo kaip valstybės pareigūno autoritetą, garbę ir orumą įžeidžiančiais žodžiais. Nukentėjusysis taip pat nuosekliai tvirtino, jog be aukščiau nurodytų įžeidžiančių žodžių, išsakytų jo atžvilgiu, kaip prokuroro, dalyvavusio teismo posėdyje, nuteistasis toje vietoje tuo pat metu ir agresyviai šūkavo prieš jį „Ką tu čia darai...“, „ mes pagausim tavo dukrą“ ( 1 t., b.l., 5, b.l. 62-64, t. 2., b.l. 105-107, teisiamojo posėdžio protokolas). Šioje dalyje nukentėjusysis J. L. patvirtino savo parodymus ir akistatos su V. K. metu (1 t., b. l. 96-98). Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš karto nurodė jį įžeidusio ir grasinančius žodžius išsakiusio asmens išvaizdos bruožus bei patvirtino, jog gali jį atpažinti. Be to, jis nurodė ir tai, kad nuteistasis tuomet buvo apsirengęs violetinės spalvos marškinėliais, su užrašu palaikančiu Kedį ir juodomis uniforminėmis kelnėmis. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas bei asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, jog nukentėjusysis J. L. tvirtai ir kategoriškai atpažino V. K. kaip asmenį 2010-07-20 vykusiame teismo posėdyje jo atžvilgiu vartojusio įžeidžiančius bei grasinančius žodžius ( tvirtina t. 1., b.l. 85-95 ). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog anksčiau nuteistojo nepažinojo, su juo jokių santykių neturėjęs bei irgi teigė, kad nagrinėjamo teismo posėdžio metu 2010-07-20 gerai įsidėmėjo V. K. pagal jo ryškiai violetinės spalvos marškinėlius, kareiviškes kelnes bei batus, nes nuteistasis posėdžio metu sedėjo netoli J. L..

Kolegijos manymu, nukentėjusiojo J. L. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, neprieštaringi, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Dėl šios priežasties vertintini kaip tinkamas ir teisėtas įrodymų šaltinis, kuris be to patvirtinamas ir kitais įrodymais, tai yra liudytojų parodymais. Pastebėtina, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų apie nukentėjusiojo J. L. siekį dėl kokių tai priežasčių apkalbėti nuteistąjį V. K. ir neteisingai jį apkaltinti, nes iki nagrinėjamo įvykio jie nebuvo pažįstami.

Nuteistasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė įžeidinėjęs prokurorą - nukentėjusįjį J. L., nurodydamas, kad jam inkriminuotus įžeidžiančius žodžius galėjo pasakyti kiti tuo metu buvę salėje asmenys. Bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad teismo salėje prieš prasidedant teismo posėdžiui, tiek pačio posėdžio metu bei po jo, salėje buvo ir daugiau asmenų, kurie buvo priešiškai nusiteikę prieš nukentėjusįjį ir taip pat jį įžeidinėjo ( tų asmenų nustatymui yra atskirtas ikiteisminis tyrimas), tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis J. L. tiek savo pareiškime Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tiek visose apklausose konkrečiai nurodė, kurie asmenys ką išsakė jo atžvilgiu, tame tarpe konkrečiai nurodydamas nuteistojo V. K. jo atžvilgiu išsakytus įžeidžiančius ir grasinančius žodžius.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytoja S. L. parodė, kad posėdžio metu į prokuroro pusę pasipylė replikos, epitetai, įžeidžiantys komentarai, iš priekyje esančios dešinės pusės prokuroras buvo vadinamas kagebistu, pakaliku, o kai liudytoja ėjo į apačią – girdėjo kaip kažkas šūkavo „ bėk, bijok mūsų „. Liudytoja pažymėjo, jog buvo taip, kad prokuroras kalba, jį nutraukia, o kai prokuroras kalbėjo, jie replikavo ( t. 2., b.l. 105-107 ).

Apklausiamas teisme liudytojas D. K. patvirtino, kad posėdžio metu buvo replikų, buvo triukšmaujama, o replikos išsakomos garsiai.

Liudytoja M. K. posėdyje parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu posėdžių salėje matė kaltinamąjį ( V. K. ), kuris buvo apsirengęs violetiniais marškinėliais ir kepure, marškinėliai su užrašu „ stop pedofilams „, o jis vienas buvo tokia apranga. Liudytoja pažymėjo, jog nuteistasis sedėjo vienose pirmų eilių ( t. 2., b.l. 117-119, teisiamojo posėdžio protokolas ).

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu V. K. buvo apsirengęs su violetine maikute ir kerziniais batais, vyrų taip apsirengusių daugiau nebuvo, o kaip buvo apsirengęs M. K. – neprisimena ( t., 2 b.l. 117-119 ). Ši liudytoja taip pat patvirtino, jog girdėjo prokuroro atžvilgiu pasakytus žodžius kegebistas, rusų pakalikas, budelis, jam buvo pasakyta, kad degs pragare, frazės apie dukrą liudytoja negirdėjo.

Gynybos ir V. K. prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas M. K., kuris kartu su nuteistuoju 2010-07-20 dalyvavo teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą E. K. atžvilgiu. M. K. parodė, kad jie su V. K. sedėjo priekyje, nuteistasis buvo apsirengęs violetinės spalvos marškinėliais ir kelnėmis, kareiviškais batais, o jie sedėjo maždaug 8-10 metrų atstumu nuo prokuroro. Liudytojas negirdėjo ar nuteistasis sakė žodžius „ pagausim dukrą „, tačiau pažymėjo, jog prasidėjus teismo posėdžiui, gali būti, kad V. K. replikavo, nors neprisimena jo pasakytų žodžių bei kieno adresu jis replikavo.

Tokiu būdu kolegija sprendžia, jog paminėtų liudytojų parodymai apie nuteistojo aprangą 2010-07-20 posėdžio metu, apie tai, kad jis sedėjo netoli nukentėjusiojo-prokuroro, tai yra priekyje, pirmose eilėse, apie įžeidimus iki teismo posėdžio, jo metu bei po posėdžio atitinka nukentėjusiojo J. L. parodymus bei tuo pačiu sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog jis ( prokuroras ) tikrai turėjo realią galimybę įsidėmėti V. K. išvaizdos bruožus ir jo aprangą, pagal kuriuos vėliau tvirtai ir kategoriškai atpažino nuteistąjį, kaip asmenį išsakiusį įžeidimus bei grasinimus. Atkreiptinas dėmėsys į tai, jog liudytoja S. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad po posėdžio girdėjusi prokuroro atžvilgiu pasakytus žodžius „ bėk, bijok mūsų „, o liudytoja A. K. nurodė girdėjusi nukentėjusiajam adresuotus žodžius „ degsi pragare „. Apeliacinės instancijos vertinimu šie liudytojų parodymai patvirtina, jog nukentėjusiojo atžvilgiu viešai buvo išsakyti ir grasinantys žodžiai. Ta aplinkybė, jog byloje apklausti liudytojai negirdėjo nuteistojo pasakytų žodžių „ mes pagausim tavo dukrą....“, dar nereiškia, kad tokie žodžiai nebuvo pasakyti. Būtina pažymėti, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad iki teismo posėdžio, jo metu ir po posėdžio salėje esantys piliečiai buvo agresyviai nusiteikę prokuroro atžvilgiu, nuolat garsiai replikavo, triukšmavo, trukdė prokurorui pasisakyti posėdžio eigoje, įžeidinėjo jį, ką patvirtino jau paminėti liudytojai. Pastebėtina, jog ir posėdžio metu kartu su V. K. teismo salėje buvęs jo pažįstamas apeliacinėje instancijoje apklaustas liudytoju M. K. taip pat neatmetė galimybės, kad nuteistasis galėjo replikuoti prokuroro atžvilgiu, tačiau nurodė, neprisimena V. K. pasakytų žodžių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiu apie tai, kad būtent nuteistasis pasakė jam žodžius „ ką tu čia darai....“, „ mes pagausim tavo dukrą „ tai yra tuo, jog jis žodžiais grasino J. L. šeimos narei - mažametei dukrai tuomet, kai jis vykdė prokuroro funkcijas baudžiamojoje byloje. Dėl šių šūksnių ir aukščiau paminėtų įžeidžiančių žodžių nuteistajam V. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. už trukdymą prokurorui J. L. atlikti pareigas, susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinama E. K..

Apeliacinės instancijos manymu pirmosios instancijos teismo išvada išteisinti V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d., nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ( LR BPK 329 str. 2 p. ), kadangi yra nustatyta, jog V. K. trukdė prokuroro teisėtai veiklai nagrinėjant su baudžiamąja byla susijusius klausimus teismo posėdyje ir tai darė aktyviais veiksmais: ne tik įžeidimais, bet ir grasinimais, tai yra panaudodamas kitokią prievartą – psichinį smurtą, kas jau buvo aptarta. Kolegija sutinka su prokuratūros ir nukentėjusiojo skundo argumentais, jog įžeidinėjimai ir grasinimai trukdė prokurorui atlikti procesines prokuroro pareigas, nes V. K. ir kitų asmenų garsiai reiškiamos replikos, grasinimai buvo skirti tam, kad paveikti prokurorą siekiant nepratęsti suėmimo termino E. K.. Pažymėtina, BK 231 str. numatyto trukdymo prokuroro veiklai nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta atlikus veiką, o veikai kvalifikuoti neturi reikšmės, ar kaltininko atlikti veiksmai kaip nors sutrukdė prokuroro ir kitų pareigūnų veiklai, ar buvo pasiekti kaltininko tikslai. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia ir apeliacinės instancijos vertinimu šiuo atveju V. K. veikė būtent tiesiogine tyčia, nes dėl savo amžiaus, patirties ir išsilavinimo suvokė, kad atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais trukdė prokurorui atlikti jo profesines pareigas bei šiuos savo veiksmus galėjo tinkamai įvertinti. Ne tik nukentėjusiojo, bet ir apklaustų liudytojų parodymai suteikia pakankamą pagrindą teigti, jog nukentėjusiajam-prokurorui dėl teismo salėje buvusių piliečių, tame tarpe ir V. K., netinkamo elgesio, garsiai išsakomų įžeidimų, replikų, triukšmo buvo trukdoma atlikti jo profesines pareigas dėl daromo psichologinio poveikio ir tai suprato nuteistasis. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turi elgesio ar mastymo sutrikimų. Dėl išdėstytų argumentų apylinkės teismo sprendimas dėl V. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. naikintinas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2010-07-20 teismo posėdis įvyko Vilniaus apygardos teisme ne salėje Nr. 6, o Nr. 12. Be to, nustatyta, V. K. prokuroro atžvilgiu išsakė įžeidimus ne tik iki teismo posėdžio ir po jo, bet ir posėdžio metu. Nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, nuteistojo bei liudytojų parodymai. Tačiau kaltinime buvo pažymėta, jog šis teismo posėdis vyko salėje Nr. 6 ir nenurodyta, kad nuteistasis įžeidinėjo prokurorą ir posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas tokį neatitikimą vertina kaip suformuluoto kaltinimo netikslumą, kuris neturi reikšmės V. K. neteisėtų veiksmų kvalifikavimui.

Dėl V. K. skirtinos bausmės pagal LR BK 231 str. 2 d.

Padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praetyje jis teistas, kas charakterizuoja jo asmenybę, todėl kolegijos vertinimu jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kuri atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei asmenybę.

V. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu turi būti subendrinta su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžiu paskirta pagal BK 290 str. bausme – 30 parų arešto, kuri jau yra atlikta, todėl turi būti įskaityta.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 301 str., 303 str., 304-307 str.str., 328 str. 3 p., 329 str. 2 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo J. L. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendį dalyje dėl V. K. išteisinimo pagal LR BK 231 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. ir nuteisti jį 50 ( penkiasdešimties ) parų arešto bausme.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta 30 parų arešto bausme bei galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti 50 ( penkiasdešimties ) parų arešto.

Į atliktos bausmės laiką V. K. įskaityti 30 ( trisdešimt ) parų arešto, atliktų pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendį.

Kitoje dalyje palikti nuosprendį nepakeistą.