Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006-07-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 6 MGL dydžio, t. y. 750 litų bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 231 str. 2 d., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teismo salėje Nr. 6, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, žodžiu įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje atliekantį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L., viešai išvadindamas jį menkinančiais jo, kaip valstybės pareigūno autoritetą, garbę ir orumą žodžiais – „KGBistu“, „rusų pakaliku“ ir „budeliu“ bei tokiu būdu užgauliai šį valstybės tarnautoją dėl jo atliekamos veiklos pažemino.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-07-20, kartu su kitais asmenimis buvo vienoje iš Vilniaus apygardos teismo posėdžių salių, kurioje buvo sprendžiamas E. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimas. Jis vilkėjo violetinės spalvos marškinėlius su D. K. palaikančiu užrašu, sėdėjo antroje eilėje ir elgėsi ramiai. Jis netrukdė prokurorui J. L. vykdyti jam pavestų funkcijų, jo neįžeidinėjo. Pasibaigus teismo posėdžiui iš karto apleido salę, prie prokuroro J. L. priėjęs nebuvo ir jam nesakė, kad „mes pagausime tavo dukrą“.

Apklaustas teisme nukentėjusysis J. L. paaiškino, jog vykdydamas jam pavestas funkcijas, kaip Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras, dalyvavo 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme vykusiame posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas įtariamajai E. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimas. Į teismo posėdį atvedus suimtą įtariamąją E. K., tam tikrą laiko tarpą reikėjo laukti į salę ateinančios teisėjos. Salėje buvo susirinkę apie 30 žmonių, tarp kurių buvo ir kaltinamasis V. K.. Anksčiau šio asmens nepažinojo ir neturi bei neturėjo jokio suinteresuotumo jį apkalbėti. V. K. buvo trumpai apsikirpęs, dėvėjo kariškas kelnes, vilkėjo violetinius marškinėliais su užrašais bei ant galvos turėjo kepurę su snapeliu. Teismo salėje susirinkę asmenys kalbino E. K. ir klausė ar jis (J. L.) ją tardė, ar leido tardyti, ar mušė. Dalis salėje sėdėjusių asmenų jo atžvilgiu buvo nusiteikę negatyviai. Jo adresu buvo garsiai sakoma, kad jis yra „KGBistas“, „budelis“, „rusų pakalikas“, kad „pardavė Lietuvą“. Tokius žodžius pasakė ir V. K.. Šis asmuo sėdėjo antrame ar trečiame suole ir ant priekyje esančio suolo buvo susidėjęs kojas. Jis (J. L.), pasijuto ujamas ne dėl savo pavardės, o dėl to, kad vilki prokuroro mantiją ir prašo pratęsti įtariamajai E. K. kardomąją priemonę – suėmimą. V. K. šaukė, kad jis (prokuroras J. L.) yra „KGBistas“, „rusų pakalikas“. Jam buvo nemalonūs šie žodžiai ir tai buvo trukdymas jam, kaip prokurorui vykdyti pavestas pareigas. Jis davė priesaiką savo valstybei, todėl jo adresu išsakyti teiginiai, kad yra „KGBistas“, „pardavė Lietuvą rusams“, jį įžeidė. Į teismo salę atėjus teisėjai, matydamas, kad salėje yra agresyviai nusiteikę asmenys, paprašė, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas uždarame posėdyje. Teisėja išnagrinėjo prašymą ir nusprendė, kad teismo posėdis bus viešas. Jam pradėjus skaityti pranešimą, pajuto daromą spaudimą. Salėje sėdintys asmenys replikavo, kad jis (J. L.) kalba nesąmones. Posėdžiui pasibaigus susirinko savo daiktus ir iš salės ėjo tarp dviejų eilių esančiu praėjimu. Tuo metu jį apsupo žmonės, tarp kurių buvo ir V. K.. Nesulėtindamas žingsnio ir eidamas iš salės girdėjo, kaip kažkokia moteris garsiai klausė ar jis (J. L.) turi dukrą. Tuomet V. K. jam pasakė: „ką čia darai, pagausim tavo dukrą“. Išgirdęs šiuos žodžius suprato, kad jam, kaip prokurorui, kažkoks nepažįstamas žmogus, nes tada dar nežinojo šio asmens pavardės, grasina. Jis, (J. L.) turi mažametę dukterį, todėl V. K. išsakytą grasinimą pagauti jo dukrą įvertino kaip realų, nes šiuos žodžius pasakęs asmuo aiškiai parodė, kad yra judėjimo, garbinančio D. K. šalininkas ir pritaria smurtiniams veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. savo parodymus apie neteisėtus V. K. veiksmus patvirtino akistatos su šiuo asmeniu metu (t. 1, b. l. 96-98). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. atpažino kaltinamąjį V. K., kaip jį įžeidinėjusį bei su jo šeimos nariais susidoroti grasinusį asmenį (t.1, b. l. 85-95).

Apklausta teisme liudytoja S. L. – Lietuvos radijas ir televizija naujienų direkcijos redaktorė paaiškino, kad 2010-07-20 buvo atvykusi į Vilniaus apygardos teismą, kur buvo nagrinėjamas E. K. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo klausimas. Teismo posėdžio salėje buvo susirinkę daug asmenų – stebėtojų, tarp kurių buvo ir D. K. palaikančių asmenų grupė. Liudytoja girdėjo, kaip teismo salėje buvęs prokuroras buvo pavadintas „Kgbistu“, „pakaliku“, „rusų tarnu“, tačiau negali įvardinti šių žodžių pasakiusių asmenų. Užgauliojimai bei įžeidimai girdėjosi iš priekyje sėdėjusios asmenų, grupės, tačiau ji buvo salės gale ir nematė priekyje sėdėjusių asmenų veidų. Pasibaigus teismo posėdžiui priėjo prie prokuroro J. L. bei paėmė iš jo interviu. Tuo metu visą dėmesį buvo sukaupusi į šnekinamą asmenį, tačiau girdėjo kaip kažkas ant prokuroro rėkė, kad jis prakeiktas bei kažkokia moteris pasakė, jog prokuroro dukrai bus tas pats. Ji nematė, ar tuo metu prie prokuroro buvo priėjęs kaltinamais V. K. bei negali pasakyti, ar šis asmuo pagrasino J. L. susidoroti su jo šeimos nariais.

Apklausta teisme liudytoja M. K. – dienraščio „Lietuvos Rytas“ korespondentė paaiškino, kad atlikdama dienraščio užduotį dalyvavo 2010-07-20 Vilniaus apygardos teismo posėdyje. Liudytoja patvirtino, kad teismo posėdžio salėje susirinkę asmenys, tarp kurių buvo tariamosios E. K. giminės, D. K. judėjimo atstovai, nepagarbiai elgėsi prokuroro J. L. atžvilgiu, vadino jį „KGBistu“, „rusų pakaliku“ ir pan. Liudytoja nurodė, kad negali įvardinti šiuos žodžius pasakiusių asmenų.

Apklausta teisme liudytoja A. K. – dienraščio „Diena Media News“ korespondentė, paaiškino, kad atlikdama dienraščio užduotį dalyvavo 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme. Ji buvo teismo posėdžio salėje, kurioje vyko įtariamajai E. K. paskirtos karomosios priemonės – suėmimo pratęsimo svarstymas. Salėje sėdėjo trečioje eilėje, netoli nuo kaltinamojo V. K.. Liudytoja patvirtino, kad salėje buvęs prokuroras J. L. sulaukė savo adresu įžeidžiančių ir jo orumą menkinančių replikų, tačiau teigė, kad V. K. nevadino J. L. „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu“ ir pan. Liudytojo teigė, kad sėdėjo netoli kaltinamojo ir girdėjo tik vieną jo pasakytą frazę „ar tu pats tiki tuo ką kalbi“. Liudytojos nuomone „aktyviausia“ buvo salėje sėdėjusi N. S.. Pasibaigus posėdžiui ji (A. K.) iš karto išėjo iš salės ir negali pasakyti, kada iš jos išėjo V. K., ar jis buvo priėjęs prie prokuroro J. L..

Apklaustas teisme liudytojas D. K. – Vilniaus apygardos teismo posėdžių sekretorius paaiškino, kad 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas įtariamajai E. K. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo klausimas. Prokuroro J. L. prašymą pratęsti įtariamajai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėja T. K.. Teismo posėdyje dalyvavo prokuroras J. L., įtariamąją E. K. atstovaujančios advokatės. Į teismo posėdį buvo konvojuota ir įtariamoji E. K.. Liudytojas atsimena, kad teismo salėje susirinkę asmenys – elgėsi labai triukšmingai, garsiai kalbėjo. Liudytojas negirdėjo, kad prieš prasidedant teismo posėdžiui, salėje buvęs prokuroras J. L. būtų įžeidinėjamas ar jam būtų grasinama. Liudytojas negirdėjo, kad prokuroras būtų vadinamas „pakaliku“, „budeliu“ ir pan. Į teismo posėdžio salę atėjus teisėjai, buvo paskelbta apie posėdžio pradžią, posėdžio eiga fiksuojama diktofono įrašu bei rašomas posėdžio protokolas. Posėdžiui pasibaigus ir teisėjai pasišalinus iš teismo posėdžio salės, vėl kilo triukšmas. Buvo girdėti įvairūs pasisakymai, tačiau kam jie buvo adresuoti pasakyti negali. Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto D. K. parodymai. Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir pareiškė, kad teismas gali jais vadovautis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. paaiškino, kad 2010-07-20 buvo teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, sekretorius. Posėdžiui pirmininkavo teisėja T. K., dalyvavo prokuroras J. L. bei įtariamosios gynėjos. Į posėdį buvo atvežta suimta įtariamoji E. K.. Kadangi posėdis buvo viešas, teismo posėdžio metu dalyvavo ir su byla nesusiję asmenys – teismo publika bei žurnalistai. Salėje galėjo būti apie 40 žmonių. Liudytojas įsidėmėjo, kad bylos nagrinėjimo metu dalyvavo ir D. K. rėmėjai, nes jie buvo su išskirtine apranga, su specialiais užrašais, remiančiais D. K.. Prieš teismo posėdį buvo juntamas išankstinis nusistatymas prokuroro atžvilgiu. Viso posėdžio metu, teismo salėje buvusi publika šurmuliavo ir triukšmavo. Buvo sakomos replikos ir įvairūs pasisakymai tiek prokuroro, tiek teismo atžvilgiu. Teisėjai net kelis kartus teko susirinkusiųjų prašyti rimties ir drausmės. Konkrečių įžeidimų ir replikų bei juos pasakiusių asmenų negali nurodyti, nes buvo susikoncentravęs protokolo rašymui. Agresyviausiai buvo nusiteikę pirmose eilėse sėdėję asmenys, tačiau nei vieno iš jų neįsidėmėjo. Pasibaigus teismo posėdžiui teisėja išėjo iš posėdžių salės. Tuo metu jis tvarkė bylos nagrinėjimo dokumentus ir girdėjo, kaip toliau kažkas buvo sakoma prokuroro atžvilgiu, tačiau, kas ir ką konkrečiai sakė, neprisiminė. Vienu metu išgirdo, kad kažkas sakė prokurorui „žinau, kad ir jūs turite dukrą“, bet konkrečiai, kas buvo kalbama apie prokuroro dukrą, negalėjo pasakyti, nes dėl didelio triukšmo (kurį sukėlė iš salės išeinanti minia), visko tiksliai negirdėjo. Kuris iš asmenų kalbėjo apie prokuroro dukrą, negali pasakyti, nes jo neįsidėmėjo (t.1 b.l. 99-101).

Dėl V. K. inkriminuoto LR BK 231 str. 2 d.

V. K. buvo pateiktas kaltinimas, kad 2010-07-20, Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teismo salėje Nr. 6, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00115-10 E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, bei šiam teismo posėdžiui pasibaigus, veikdamas tiesiogine tyčia, įžeisdamas ir viešai išvadindamas teismo posėdyje dalyvavusį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą J. L. „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu“ bei prokuroro J. L. atžvilgiu panaudodamas psichologinį smurtą, kuris pasireiškė agresyviais šūksniais „ką tu čia darai“ ir „mes pagausim tavo dukrą“ ir taip grasindamas dėl atliekamų prokuroro funkcijų susidoroti su prokuroro J. L. šeimos nariais, trukdė ikiteisminį tyrimą byloje atliekančiam Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui J. L. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00115-10 tyrimu susijusias pareigas.

LR BK 231 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o minėto straipsnio 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė jei trukdymas susijęs su smurto ar kitokios prievartos panaudojimu.

Šio straipsnio dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu trukdymas atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan.), kliudant straipsnyje išvardytiems subjektams (tame tarpe ir prokurorui) jas atlikti. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo straipsnyje nurodytiems subjektams (prokurorui) atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus. Trukdymo veiksmai turėtų būti pavojingi, atkaklūs, piktybiški bei sistemingi. Trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys prokurorui atlikti su jo tiriamos baudžiamos bylos susijusias pareigas ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien kliūtis, su kuriomis susidūrė prokuroras bet ir įvykio kontekstą. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo prokurorui tirti baudžiamąją bylą ir norėtų taip veikti.

Analizuojant V. K. pateiktą kaltinimą, darytina išvada, kad jo atlikti trukdymo veiksmai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. Nr. 01-2-00115-10 pasireiškė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo posėdžio salėje, prieš prasidedant teismo posėdžiui ir jam pasibaigus, įžeidė ir viešai išvadino Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą J. L. „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu“ bei jo atžvilgiu panaudojo psichologinį smurtą, agresyviai pasakydamas „ką tu čia darai“ bei „mes pagausim tavo dukrą“.

V. K. kaltu neprisipažino, teigė, kad kaltinime nurodytų žodžių nesakė. Akivaizdu, kad esant jo pasirinktai gynybos pozicijai teismas neturi galimybės išsiaiškinti ar V. K. suprato, jog žodžiu įžeisdamas prokurorą J. L., trukdo jam tirti E. K. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir to tyčia siekė. Kita vertus, prokuroras J. L. nepaaiškino kaip V. K. jam išsakyti įžeidžiantys žodžiai bei grasinimas, trukdė jam atlikti pavestas pareigas ir tirti E. K. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą. Kaltinime nurodyta, kad V. K., žodžius „KGBistas“, „rusų pakalikas“, „budelis“ pasakė, prieš prasidedant teismo posėdžiui bei posėdžiui pasibaigus panaudojo prokuroro J. L. atžvilgiu psichologinį smurtą. Darytina išvada, kad vykstant teismo posėdžiui V. K. prokuroro netrukdė, nes tokios aplinkybės jam pateiktame kaltinime nepaminėtos.

Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo V. K. kaltę, įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, arba patvirtinančių, kad V. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėties elementai, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas. V. K. pagal jam pareikštą kaltinimą turi būti išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos LR BK 231 str. 2 d. sudėties (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl V. K. inkriminuoto LR BK 290 str.

Pagal LR BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. LR BK 290 str. numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kas būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.

LR BK 290 str. nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Kartu yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant pavestas pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant būtų pateisinamas šių asmenų įžeidinėjimas. Minėta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Vadinasi, apibūdinant kaltės, darant šį nusikaltimą, turinį, turi būti vadovaujamasi LR BK 15 str. 2 d. 1 p. Valstybės tarnautojo įžeidimo atveju turi būti nustatyta, kad kaltininkas suprato, jog savo elgesiu (nepadoriais žodžiais, gestais) įžeidžia asmenį, teisėtai atliekantį savo pareigas. Kartu turi būti nustatyta, kad minėtais atvejais kaltininkas, suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekia taip elgtis.

Akivaizdu, kad prašydamas įtariamajai E. K. pratęsti jai paskirtą kardomąją priemonę suėmimą ir tuo pagrindu atvykęs į Vilniaus apygardos teismą bei teismo posėdžio salėje laukęs teismo posėdžio pradžios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras J. L., kuris teismo nagrinėjamo byloje pripažintas nukentėjusiuoju, vykdė jam pavestas valstybės tarnautojo – prokuroro funkcijas. Tai matė ir suprato kaltinamasis V. K. ir siekdamas įžeisti prokurorą J. L. jo atžvilgiu garsiai išsakė jam inkriminuojame kaltinime nurodytus žodžius, pavadindamas jį „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu“. Teismas sutinka su J. L. teiginiais, kad šie žodžiai jį įžeidė. Akivaizdu, kad minėti žodžiai buvo siejami ne su J. L., kaip privačiu asmeniu, o su jo, kaip prokuroro vykdomoms funkcijomis. Teismas sutinka su J. L. nuomone, kad tuo metu susidariusioje situacijoje būtų įžeidinėjamas bei niekinamas bet koks prokuroras, kuris išdrįso kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti įtariamajai E. K. kardomąją priemonę – suėmimą. V. K. pasakyti įžeidžiantys žodžiai pademonstravo negatyvų nusiteikimą prokuroro atžvilgiu, siekimą jį įžeisti bei pažeminti. Teismas mano, kad V. K. pasakyti žodžiai įžeidė J. L. garbę bei orumą. Tai buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo patalpose, stebint ir girdint daugeliui asmenų, tarp kurių buvo ir žiniasklaidos atstovai. Teismas nemano, kad V. K., garsiai sakydamas prokurorą J. L. įžeidžiančius žodžius, naudojosi jam suteikta saviraiškos laisve bei nemano, kad prokuroras J. L., išgirdęs, kaip V. K. viešoje vietoje, girdint salėje susirinkusiems asmenims, jį vadina „KGBistu“, „budeliu“ ir pan., privalėjo nereaguoti į jam išsakytus įžeidimus. Teismas mano, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras J. L., atstovaudamas instituciją – LR Generalinę prokuratūrą, kurioje dirba ir eina jam pavestas pareigas, pasielgė principingai. Apie neteisėtus V. K. veiksmus jis informavo savo vadovybę bei siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pripažindamas V. K. kaltu, teismas vadovaujasi nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo J. L. parodymais. Iš karto, po 2010-07-20 įvykusio teismo posėdžio, J. L., tarnybiniu pranešimu informavo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 5). Tarnybiniame pranešime J. L. nurodė, kad jam, kaip prokurorui vykdant pavestas funkcijas, tam tikri asmenys jam grasino bei jį įžeidinėjo. Pranešime pažymėta, kad jis (J. L.) gali atpažinti asmenį, pagrasinusi pagauti jo dukrą. Vėliau, pradėjus pagal J. L. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ikiteisminį tyrimą, nukentėjusysis buvo nuoseklus savo parodymuose, jų nekeitė ir teisme. Iš jam pateiktų fotonuotraukų, J. L. atpažino V. K., kaip jį įžeidinėjusį bei grasinusį asmenį. Savo parodymus J. L. patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti J. L. parodymais dėl V. K. atliktų veiksmų, nes jis nurodė, kad šio asmens anksčiau nepažinojo. J. L. akcentavo, kad nereikalauja satisfakcijos, nepateikė civilinio ieškinio, tačiau yra mano, jog V. K. įžeidė jį kaip valstybės tarnautoją ir privalo už savo veiksmus atsakyti.

Apklausti teisme liudytojai D. K., M. K., negalėjo nei paneigti nei patvirtinti tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiojo parodymus. Šie liudytojai patvirtino, kad teismo salėje buvo kaltinamasis V. K., tačiau jie negirdėjo, ar minėtas asmuo pasakė nukentėjusįjį įžeidžiančius žodžius bei jam grasino. Tačiau liudytojos patvirtino, jog salėje susirinkę asmenys, įžeidinėjo prokurorą J. L. vadino jį „KGBistu“, „pakaliku“, „rusų tarnu“ ir pan.

Apklausta teisme liudytoja A. K. nurodė, kad buvo teismo posėdžio salėje ir sėdėjo netoli nuo kaltinamojo V. K.. Ji girdėjo, kaip prokuroras J. L. buvo įžeidinėjamas, tačiau, jos nuomone šiuos žodžius sakė kiti asmenys, o ne V. K.. Liudytoja patvirtino, kad pasibaigus posėdžiui išėjo iš teismo salės ir negali pasakyti ar V. K. buvo priėjęs prie J. L. bei jam grasino.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamojo gynyba teigė, kad nukentėjusysis J. L. ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, atsitiktinai pasirinko V. K. iš kitų tuo metu salėje buvusių asmenų ir jį apkaltino prokuroro įžeidimu, nes savo apranga šis asmuo išsiskyrė iš kitų salėje buvusių asmenų ir jį lengva buvo įsidėmėti. Sakydamas baigiamąją kalbą, V. K. pareiškė, kad jam iškelta byla tai viena iš susidorojimo priemonių, taikomų, jam kaip aktyviam D. K. judėjimo dalyviui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusysis J. L. nurodė, kad jį, kaip prokurorą įžeidžiančius žodžius sakė ne tik V. K. tačiau ir kiti asmenys. Byloje yra duomenys, jog ikiteisminis tyrimas šių asmenų atžvilgiu išskirtas į atskirą (t. 2, b. l. 69). Akivaizdu, kad asmuo, kuriam adresuojami įžeidžiantys žodžiai ar yra grasinama, į tai sureaguoja ir įsidėmi juos pasakiusius asmenis. Teismo nuomone, logiška ir suprantama, kad nukentėjusysis J. L., teismo posėdžio salėje girdėdamas jam sakomus įžeidžiančius žodžius, stebėjo šiuos asmenis ir įsiminė jų išvaizdą. Dalį salėje sėdėjusių asmenų, savo tarnybiniame pranešime J. L. įvardino pavardėmis, nes šie asmenys buvo žinomi visuomenei, tačiau V. K. jis nepažinojo, todėl šio asmens ir neįvardino pavarde. J. L. išsamiai apibudino salėje buvusio V. K. išvaizdą, rūbus bei kategoriškai paneigė apsirikimo ar sąžiningo suklydimo prielaidą.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

V. K. įvykdė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, anksčiau teistas (t. 2, b. l. 54), teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 57-58). Teismui nebuvo pateikta duomenų apie jo legalų pragyvenimo šaltinį bei santuokinius ryšius. Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Skirdamas V. K. bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 55 str. ir jam neskiria su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Atsižvelgus, į kaltinamojo asmenybe, įvykdytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, bei siekdamas užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas mano, kad už įvykdytą nusikalstamą veiką V. K. skirtina arešto bausmė.

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str. ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. V. K. pagal LR BK 231 str. 2 d. išteisinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 8 kompaktines plokšteles palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-236-369/11

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.