Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr.1-01-2-00148-2010-0

2011 m. rugpjūčio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo J. L., nuteistojo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 30 parų arešto bausme.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

V. K. nuteistas už tai, kad 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teismo salėje Nr. 6, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, žodžiu įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje atliekantį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L., viešai išvadindamas jį menkinančiais jo, kaip valstybės pareigūno autoritetą, garbę ir orumą žodžiais – „KGBistu“, „rusų pakaliku“ ir „budeliu“ bei tokiu būdu užgauliai šį valstybės tarnautoją dėl jo atliekamos veiklos pažemino.

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, teismo salėje Nr. 6, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00115-10 E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, bei šiam teismo posėdžiui pasibaigus, veikdamas tiesiogine tyčia, įžeisdamas ir viešai išvadindamas teismo posėdyje dalyvavusį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą J. L. „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu“ bei prokuroro J. L. atžvilgiu panaudodamas psichologinį smurtą, kuris pasireiškė agresyviais šūksniais „ką tu čia darai“ ir „mes pagausim tavo dukrą“ ir taip grasindamas dėl atliekamų prokuroro funkcijų susidoroti su prokuroro J. L. šeimos nariais, trukdė ikiteisminį tyrimą byloje atliekančiam Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui J. L. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00115-10 tyrimu susijusias pareigas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžio dalį, kuria V. K. dėl LR BK 231 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo išteisintas, pakeisti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti V. K. kaltu pagal LR BK 231 str. 2 d. ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BPK 63 str. l d., 2 d. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant V. K. subendrintą 50 parų arešto bausmę.

Apelianto nuomone, V. K. atžvilgiu pagal LR BK 231 str. 2 d. turi būti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 329 str. 2 d.). Nusikaltimų, numatytų LR BK 231 str., objektas yra prokuroro normali veikla, užtikrinanti jo nepriklausomumą, atliekant su baudžiamosios bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos), nes LR BK 231 str. minimais nusikaltimais ne tik trikdoma normali minėto pareigūno veikla, bet ir prokurorui sukuriamas psichologinis diskomfortas, kitaip tariant, netikrumas dėl savo šeimos narių ar artimųjų giminaičių sveikatos ir kitų vertybių saugumo. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bet kokios formos trukdymu. Šiuo atveju trukdymas buvos sustiprintas psichologiniu smurtu - tai yra žodiniu grasinimu susidoroti su J. L. šeimos nariais - t. y. mažamete jo dukra. Grasinimas buvo viešas ir betarpiškai susijęs su prokuroro atliekamomis pareigomis, tai yra jam buvo grasinama ir tokiu būdu trukdoma jo veiklai, siekiant paveikti jo sprendimus konkrečioje ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje prokuroras atlikinėjo ikiteisminį tyrimą ir siekė pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą. Dėl tokio grasinimo prokurorui J. L. buvo sukeltas psichologinis diskomfortas ir jis patyrė pergyvenimus dėl savo šeimos narių saugumo, ką jis patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kur nurodė, kad dėl kaltinamojo ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų jautė labai didelį psichologinį spaudimą, tiesiogiai trukdantį atlikti savo pareigas, tai yra tinkamai palaikyti savo prašymą Vilniaus apygardos teisme dėl E. K. suėmimo termino pratęsimo. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės teismo argumentas, kad nebuvo nustatyta, jog V. K. trukdė atlikti savo pareigas J. L. paties posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju trukdoma gali būti tiek prokuratūros tarnybinėje ar netarnybinėje aplinkoje, svarbu, kad ikiteisminis tyrimas, kurį atlikti buvo trukdoma, tuo metu nebūtų užbaigtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokurorui J. L. atliekant savo tarnybines pareigas, t. y. 2010-07-20 betarpiškai dalyvaujant Vilniaus apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje ir palaikant pateiktą prašymą pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą įtariamajai E. K., prieš viešą teismo posėdį ir po jo V. K. nesutikdamas su svarstomu klausimu, prokuroro atžvilgiu išsakė kaltinime nurodytus nekorektiško ir įžeidžiančio turinio žodžius ir teiginius, grasinančio ir bauginančio pobūdžio frazes ne tik jo bet ir jo šeimos narių atžvilgiu. Šias aplinkybes nuosprendyje nustatė teismas, nes jas patvirtino nukentėjusysis ir kiti byloje apklausti liudytojai. Tokia viešame teismo posėdyje išreikšta V. K. nuomonė aiškiai peržengė asmeniui įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimo ribas.

Kitas išteisinimo argumentas yra, kad, esant kaltinamojo pasirinktai gynybos pozicijai, teismas neturi galimybės išsiaiškinti ar V. K. suprato, jog žodžiu įžeisdamas prokurorą J. L., trukdo jam tirti E. K. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir to tyčia siekė. Toks argumentas praktiškai nieko nepasako, nes apie kaltės formą sprendžiama iš kaltininko veiksmų. Teigdamas, kad ir pats prokuroras J. L. nepaaiškino, kaip V. K. jam išsakyti įžeidžiantys žodžiai bei grasinimas trukdė jam atlikti pavestas pareigas ir tirti E. K. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą, ir kokių veiksmų negalėjo atlikti prokuroras, teismas neteisingai aiškina BK 231 str. 1 d. sudėtį, kuri yra ne materialioji, o formalioji. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka vien trukdymo atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, o tokio trukdymo padariniai į šio nusikaltimo sudėtį neįeina. Tokią poziciją formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2K-143/2010. Veikos kaltininkas neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo padarytos veikos subjektyvioji pusė yra visiškai įrodyta per objektyviąją pusę. Apklausos metu pats nuteistasis nurodė, kad 2010-07-20 šalia LR Generalinės prokuratūros pastato dalyvavo akcijoje, kuria jis siekė paveikti prokurorų sprendimus kitoje byloje. Prisiminė, kad kažkuriuo metu prie jo priėjo E. K. motina ir informavo, kad 2010-07-20 Vilniaus apygardos teisme vyks posėdis, kuriame bus svarstomas E. K. suėmimo pratęsimo klausimas. Jis kartu su M. K., moterimi, vardu Lidija (amžius apie 55 m), bei jo drauge R. G. nusprendė nuvykti į minėtą teismo posėdį. Į teismo posėdį vyko apsirengęs violetinės spalvos sportiniais marškinėliais su užrašu „Stop pedofilams, Drąsiaus kelias", taip pat buvo užsidėjęs tokios pačios spalvos kepurę su tokiu pačiu užrašu. Nors V. K. nurodė, kad važiuodamas į minėtą teismo posėdį jis neturėjo jokių tikslų, iš jo elgesio prieš teismo posėdį aiškiai matyti, kad vykimas į minėtą posėdį jam bus tik dar vienas būdas vienaip ar kitaip išreikšti nepasitenkinimą prokuratūros sistema ir vienaip ar kitaip paveikti savo pareigas atliekančius pareigūnus. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad trukdymas pasireiškė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo posėdžio salėje, prieš prasidedant teismo posėdžiui ir jam pasibaigus, V. K. įžeidė, viešai išvadindamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą J. L. „KGBistu" „rusų pakaliku", „budeliu" bei jo atžvilgiu panaudojo psichologinį smurtą, agresyviai pasakydamas „ką tu čia darai" bei „mes pagausim tavo dukrą". Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buvo sprendžiamas ypač daug visuomenės dėmesio sulaukęs E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, kurį posėdžio metu prašė pratęsti prokuroras J. L., visi V. K. išsakyti žodžiai buvo nukreipti į vieną tikslą, tai yra paveikti prokurorą, kad jis neprašytų pratęsti kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo byloje Nr. Nr. 01-2-00115-10 įtariamai E. K.. Nors jis ir neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. ir kitų nenustatytų asmenų veiksmai teismo posėdžių salėje buvo nukreipti tiesiogiai prieš prokurorą, siekiant visokiais būdais prokurorui ir teismui sutrukdyti pratęsti E. K. suėmimo pratęsimo terminą. Vertinant V. K. veiksmų turinį, darytina išvada, kad jo veika visiškai atitiko LR BK 231 str. 2 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, V. K. turi būti pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 231 str. 2 d.

Nukentėjusysis J. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendį dalyje, kurioje V. K. išteisintas pagal LR BK 231 str. 2 d. ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pripažinti kaltu pagal LR BK 231 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir nuteisti 50 ( penkiasdešimties) parų arešto bausme. Šia bausmę LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. numatytu bausmių apėmimo būdu subendrinti su neskundžiama Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendžio dalimi dėl V. K. pagal LR BK 290 str. paskirtos 30 parų arešto bausmės ir V. K. paskirti subendrintą bausmę : 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas , išteisindamas V. K. pagal LR BK 231 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvados dėl LR BK 231 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties nebuvimo V. K. veiksmuose neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nuosprendyje neatsižvelgta į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas bei dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

LR BK 231 str. dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu daromas trukdymas prokurorui atlikti tam tikras pareigas paima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan.), kliudantį šiam subjektui jas atlikti. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo prokurorui atlikti apibrėžtas jo pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, tarp jų ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminiam tyrimui ar bylos teisingam nagrinėjimui teisme. Kaltininko atsakomybei nėra būtinas jo veika siekiamų tikslų realus įgyvendinamas (2005 m. kovo 17 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo konsultacija teisėjams). Teismų praktikoje LR BK 231 str. 2 d. numatytas „kitokios prievartos" požymis suprantamas kaip kaltininko veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems ar turtui, (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996-06-21 nutarimas Nr. 43, „Teismų praktika" Nr. 3-4, p.91;). Byloje nustatyta, kad V. K. veiksmų atlikimo metu - 2010-07-20 jis- prokuroras J. L., kuris šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, pats atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-00115-10, kurioje kaltinamąja buvo patraukta E. K. ir 2010-07-20 vykusiame teismo posėdyje vykdė procesines prokuroro funkcijas, numatytas LR BPK 127 str.6 d. Tad 2010-07-20 V. K. atliktų veiksmų metu prokuroras J. L. atlikinėjo LR BK 231 str. dispozicijoje numatytas su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas.

Teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota esant įrodyta, jog V. K. 2010-07-20 prieš pat prasidedant teismo posėdžiui, kuriame buvo sprendžiamas įtariamosios ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00115-10 E. K. suėmimo termino pratęsimo klausimas, įžeidinėjo šiame posėdyje LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas atlikusį prokurorą J. L.. Taip pat nuosprendyje pripažinta esant įrodyta, kad po teismo posėdžio V. K. prokurorui J. L. nurodė, kad „mes pagausim tavo dukrą" bei nurodė tokio veiksmo priežastį - „už tai, ką tu čia darai", t.y. nurodė, kad tokius veiksmus ketina padaryti už LR BPK 127 str. 6 d. numatytų prokuroro funkcijų atlikimą ir prokuroro pareiškimo dėl įtariamosios E. K. suėmimo termino pratęsimo motyvų teismo posėdyje palaikymą. Jis kaip nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad toks V. K. elgesys - tiek jo įžeidinėjimas prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame jis atlikinėjo prokuroro funkcijas, tiek po teismo posėdžio išsakytas aiškus ir nedviprasmiškas grasinimas dėl prokuroro atliktų funkcijų jo artimiesiems, jį sutrikdė. Grasinimai ir įžeidinėjimas trukdė jam atlikti procesines prokuroro funkcijas tiek teisme sprendžiant suėmimo termino E. K. pratęsimo klausimą, tik iš viso atliekant pareigas, susijusias su E. K. bylos tyrimu. Dėl 2010-07-20 teismo posėdyje dalyvavusio agresyviai nusiteikusio V. K. ir kitos teismo publikos, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, spaudimo ir V. K. grasinimų nukentėjusysis jautėsi ne tik žeminamas ir niekinamas, bet ir buvo priverstas nuogąstauti, kad V. K., grasinimai „pasigauti" jo mažametę dukrą realiai gali būti įvykdyti. Tad šiuos V. K. grasinimus jis- nukentėjusysis suprato kaip realius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas pagrįstai nustatė, kad tokius veiksmus V. K. prokuroro J. L. atžvilgiu atliko ne dėl asmeninių antipatijų ar blogų santykių, nes nei iki posėdžio nei po jo nukentėjusysis su kaltinamuoju nebuvo pažįstami ir jokių santykių nepalaikė ir nepalaiko. Atvirkščiai - pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad visus šiuos veiksmus V. K. atliko dėl šio atliekamo prokuroro funkcijų E. K. byloje. Visi šie V. K. veiksmai sudaro „ panaudotos kitokios prievartos" turinį ir pilnai atitinka LR BPK 231 str. 2 d. numatytos nusikaltimo dispozicijos turinį.

Byloje nėra duomenų, kad V. K. turi elgesio ar mastymo sutrikimų, arba serga ligomis, dėl kurių negalėjo suprasti šių savo veiksmų esmės ar juos vertinti ribotai. Todėl išvadas dėl kaltinamojo V. K. subjektyvinės pusės nebuvimo šiais veiksmais padarant LR BK 231 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas grindė duomenis, kurių byloje nėra ir be pagrindo šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. nepadarė, kadangi prokuroro J. L. nevadino „KGBistu“, nei „rusų pakaliku“ ar „budeliu“. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Niekas iš byloje apklaustų asmenų išskyrus patį J. L. nenurodė, kad jis pasakė šiuos žodžius. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jis teistas, kadangi teistumas jau išnykęs. Neteisingai nurodyta ir, kad jis nedirba. Neteisingai jam paskirta ir bausmė. Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas jam neskiria su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad neskiria su laisvė atėmimu susijusios bausmės. Mano, kad su juo buvo susidorota, nes jis buvo apsirengęs rūbus remiančius D. K..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras , nukentėjusysis J. L. prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, o nuteistojo V. K. skundą atmesti, nuteistasis V. K. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą , kitus skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo J. L., nuteistojo V. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas V. K. atžvilgiu iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas , teismo išvados dėl nuteistojo V. K. veiksmų teisinio įvertinimo yra pagrįstos faktinėmis bylos aplinkybėmis, atitinka įstatymų reikalavimus .

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 290 str. :

Nuteistasis V. K. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., bet jo kaltę dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu išsamiai ištirtų, patikrintų, išanalizuotų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.

Pagal LR BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Ši nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais, tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad tokiu elgesiu žemina savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, ir nori taip elgtis.

Iš byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, to neginčija nei vienas iš apeliantų, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. L., dalyvaudamas 2010-07-20 Vilniaus apygardos teismo posėdyje, kur buvo nagrinėjamas jo, kaip prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės- suėmimo termino pratęsimo įtariamajai E. K., vykdė savo kaip valstybės tarnautojo pareigas. Apylinkės teismas, tą nustatęs, taip pat pagrįstai pripažino , kad V. K., vykdant nukentėjusiajam J. L. aukščiau nurodytas prokuroro funkcijas, prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuriame ir buvo sprendžiamas įtariamosios E. K. suėmimo pratęsimo klausimas, žodžiu įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje atliekantį ir LR BPK 127 str. 6 d. numatytas prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L., viešai išvadindamas jį menkinančiais jo, kaip valstybės pareigūno autoritetą, garbę ir orumą žodžiais – „KGBistu“, „rusų pakaliku“ ir „budeliu“ bei tokiu būdu užgauliai šį valstybės tarnautoją dėl jo atliekamos veiklos pažemino.

Tą savo detaliais ir nuosekliais parodymais patvirtino nukentėjusysis J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodęs , kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jį įžeidinėjo nuteistasis V. K. , išvadinęs aukščiau nurodytais jo kaip valstybės pareigūno autoritetą , garbę ir orumą įžeidžiančiais žodžiais ( 1 t., b.l., 2 t.,b.l.106) .Tą nukentėjusysis J. L. patvirtino akistatos su šiuo asmeniu metu (1t., b. l. 96-98). Kolegija mano, kad apylinkės teismas, iš esmės apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas nukentėjusiojo J. L. parodymais, padarė pagrįstą išvadą dėl jo parodymų teisingumo ir tinkamai įvertino juos kaip tinkamą ir teisėtą įrodymų šaltinį. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis J. L. dėl kokių tai priežasčių būtų siekęs apkalbėti nuteistąjį V. K. ir neteisingai jį apkaltinti ar sąžiningai klystų , duodamas jį kaltinančius parodymus. Iš bylos duomenų, kurių niekas neneigia , yra žinoma, kad iki aptariamo įvykio nuteistasis V. K. ir nukentėjusysis J. L. nebuvo pažįstami, pastarasis nuteistąjį atpažino iš fotonuotraukos, po to atpažinimo metu, pateikus jį tarp kitų asmenų (t. 1 b.l. 85-88, 89-95). Nuteistasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė įžeidinėjęs prokurorą- nukentėjusįjį J. L., nurodydamas, kad jam inkriminuotus įžeidžiančius žodžius galėjo pasakyti kiti tuo metu buvę salėje asmenys. Bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad teismo salėje prieš prasidedant teismo posėdžiui, tiek pačio posėdžio metu bei po jo, salėje buvo ir daugiau asmenų, kurie buvo priešiškai nusiteikę prieš nukentėjusįjį ir taip pat jį įžeidinėjo ( tų asmenų nustatymui yra atskirtas ikiteisminis tyrimas) , tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis J. L. tiek savo pareiškime Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tiek visose apklausose konkrečiai nurodė, kurie asmenys ką konkrečiai išsakė jo atžvilgiu, tame tarpe konkrečiai nurodydamas nuteistojo V. K. jo atžvilgiu išsakytus įžeidžiančius žodžius. Nukentėjusysis J. L., apibūdindamas nuteistąjį V. K. kaip itin agresyviai jo atžvilgiu nusiteikusį ir jį įžeidinėjusį asmenį, apibūdino jo išvaizdos požymius , pagal kuriuos jis galėtų jį atpažinti ir jo nurodyti požymiai dėl apsirengimo, sudėjimo, amžiaus , trumpai kirptų plaukų šukuosenos , veido bruožų tiksliai atitiko nuteistojo išvaizdą bei jo apsirengimą. Pažymėtina, kad nuteistasis V. K., būdamas teismo salėje , kur vyko posėdis, viso posėdžio metu , įžeidinėjo prokuroro pareigas atliekantį nukentėjusįjį J. L. tiek prieš teismo posėdį, tiek po jo, todėl pastarasis turėjo gerą galimybę įsižiūrėti jį įžeidinėjančius asmenis bei atskirti , kas ką jam konkrečiai sakė, juolab, kad teismo salė Nr. 6 yra nedidelė patalpa, joje esančius asmenis įsižiūrėti nėra jokių kliūčių. Nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo apkaltintas ir nubaustas vien už tai, kad aptariamo teismo posėdžio metu buvo apsirengęs rūbais, kurie patvirtina, kad jis yra judėjimo, garbinančio D. K. kaip kovotoją su pedofilija, šalininkas, tačiau tokie šio apelianto argumentai yra tik niekuo nepagrįsti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. :

Bylos įrodymais, aptartais aukščiau yra nustatyta, kad nuteistasis V. K. toje pat vietoje tuo pat metu be aukščiau nurodytų įžeidžiančių žodžių , išsakytų prokuroro J. L., dalyvavusio teismo posėdyje, atžvilgiu, ir agresyviai šūkavo prieš jį „ Ką tu čia darai..“, „ mes pagausim tavo dukrą „. Dėl šių šūksnių ir aukščiau paminėtų įžeidžiančių žodžių nuteistajam V. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. už trukdymą prokurorui J. L. atlikti pareigas, susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinama E. K..

Kolegija, vertindama tokius nuteistojo V. K. veiksmus, mano, kad jo veiksmai, susiję su įžeidžiančių žodžių išsakymu prokuroro J. L., atliekančio savo profesines pareigas, atžvilgiu, negali būti vertinami kaip du nusikaltimai, nes įstatymo leidėjas kiekvienoje konkrečioje nusikalstamą veiką apibūdinančioje sudėtyje numatė tik tos pačios rūšies veiksmus , užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę už tokių veiksmų, priešingų teisei, padarymą , jų nedubliuodamas kitoje nusikalstamos veikos sudėtyje. Dėl šių motyvų teismui nustačius, kad nuteistojo V. K. prieš teismo posėdį ir po jo išsakyti prokurorą įžeidžiantys žodžiai yra vertintini pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., kaip jo įžeidimas, jis nebeturi atsakyti dėl tų pačių žodžių išsakymo pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d.

Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą išteisinti V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d., nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius, vertino tiek nuteistojo V. K. išsakytus įžeidžiančius žodžius, tiek jo agresyvius šūksnius . Priimdamas tokį sprendimą, teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad nenustatė nuteistojo subjektyviosios pusės elemento- jo tyčios trukdyti prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą jau aukščiau paminėtoje baudžiamojoje byloje. Kolegija dėl aukščiau išdėstytų motyvų nagrinėjamoje situacijoje vertindama tik nuteistojo V. K. šūksnius prieš prokurorą, mano , kad tie veiksmai nėra baudžiamoji veika, tačiau jie nėra nekalti. Nuteistasis V. K. , suprantantis , kad dalyvauja teismo posėdyje, kur buvo nagrinėjamas nukentėjusiojo, atliekančio prokurorinę pareigą , J. L., pareiškimas dėl suėmimo termino pratęsimo įtariamajam E. K., savo agresyviais šūksniais aiškiai išreiškė priešišką nuostatą prokuroro atžvilgiu, viešai jam grasino užuominomis dėl susidorojimo su jo šeimos nariais- dukra , tuo sukeldamas prokurorui psichologinį diskomfortą , tam tikrus išgyvenimus, taip keldamas trukdžius tinkamai atlikti savo profesines pareigas konkrečioje baudžiamojoje byloje. Kolegija, tą įvertinusi, mano, kad nuteistasis V. K. tokiais savo veiksmais siekė trukdyti prokurorui įgyvendinti įstatymo jam suteiktas teises, tačiau toks jo trukdymas vertintinas kaip gana minimalaus pobūdžio, pagal savo pavojingumą nesiekiantis baudžiamosios veikos , todėl tai vertintina kaip administracinis pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 187 (1) str..

Dėl išdėstytų argumentų, nežiūrint kitokių kolegijos teisinių motyvų, apylinkės teismo sprendimas dėl V. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2 d. jo nurodytu pagrindu paliktinas, nes kolegijos argumentai nesudaro teisinio pagrindo aptariamos nuosprendžio dalies korekcijai.

Priešingai, nei teigia nuteistasis V. K., pirmos instancijos teismas jam paskyrė bausmę, kuri tiek savo rūšimi, tiek trukme, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatas. Nuteistajam V. K. paskirtoji bausmė- areštas atitinka jo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę. Įstatyme, už kurio pažeidimą, jis yra nuteistas, be arešto yra numatyta ir kita švelnesnė alternatyvi bausmė – bauda, tačiau sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės buvimas neįpareigoja teismą skirti būtent tą švelnesnę bausmę. Kolegija nemato teisinio pagrindo švelninti paskirtą nuteistajam V. K. bausmę areštą į baudą, nes paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme nėra aiškiai per griežta.

Apeliantas nepagrįstai kritikuoja skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl laisvės atėmimo bausmės nepaskyrimo, motyvuodamas, kad teismas pats sau prieštarauja, nes jam paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu.

Terminuota laisvės atėmimo bausmė savo teisine prigimtimi , teisinėmis pasekmėmis, jos vykdymu yra visiškai skirtinga ir žymiai griežtesnė bausmė nei areštas, todėl teismas, neskirdamas nuteistajam V. K. laisvės atėmimo bausmės, kuri irgi yra numatyta kaip alternatyvi bausmė sankcijoje už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą , tinkamai taikė įstatymo reikalavimus, nuosprendyje išdestydamas motyvus, kodėl tokios bausmės nepaskyrė nuteistajam.

Nuteistasis V. K. skunde nepagrįstai nurodė, kad teismas padarė klaidą jį apkaltinančiame nuosprendyje įrašęs, kad jis yra teistas, nes jo teistumas yra išnykęs. Iš nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad teismas yra nustatęs , jog jo teistumas yra išnykęs (t.2 b.l. 120), o tai, kad teismas paminėjo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jog jis buvo teistas ir teistumas yra išnykęs, atitinka faktines bylos aplinkybes.

Tiek ikiteisminio tyrimno metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu , nustatant nuteistojo V. K. anketinius duomenis, nuteistasis V. K. nurodė niekur nedirbąs, apeliacinio proceso metu taip pat jis nepateikė duomenų, kad jis dirba. Sodros pateiktais duomenimis nuteistasis V. K. dirbo iki 2010-05-06 (t.2 b.l. 56), todėl jo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nurodė nuosprėendyje, kad jis niekur nedirba, yra nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. , nutarė :

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo J. L. , nuteistojo V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.