Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu institucijos, Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25268144877 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- tyrėjas nurodė, kad peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą ir pamatė, kad automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuoja dviratininkui iš paskos, artėdamas prie dviratininko traukiasi link siauros brūkšninės linijos. Automobilis, prieš lenkdamas dviratininką, pasitraukia iki pat brūkšninės linijos, neišvažiuodamas į priešingos krypties eismo juosta, kadangi ja atvažiuoja automobiliai, ir dviratininką aplenkia. Po aplenkimo dviratininkas nuvažiuoja į žvyro dangos kelkraštį ir juo važiuoja toliau, nemažindamas greičio ar balansuodamas.

Aprašydamas dviratininko veiksmus tyrėjas akivaizdžiai perteikia asmeninę nuomonę dėl pavojaus dviratininkui nebuvimo: dviratininkas nuvažiuoja į kelkraštį ir važiuoja nieko nekeisdamas- nemažina greičio, nebalansuoja. Reiktų suprasti, kad tyrėjo manymu tai yra visiškas natūralus ir normalus važiavimas dviračiu, niekuo nesietinas su automobilio lenkimu.

Vaizdo įrašas yra su garsu ir tyrėjas, būdamas dėmesingas ir objektyvus, gali girdėti, kad po lenkimo keičiasi dviratininko važiavimo ritmas- nebeminu pedalų, aiškiai girdima galinio rato terkšlė, staigiai suku į kelkraštį, kuris yra žemiau asfalto, trenkiuosi galiniu ratu- sudreba vaizdas, per 2 sekundes (vaizdo įrašo laikas 17:30:55 - 57) greitis nuo 28 nukrenta iki 27 km/h, o dviračio padėtis, lyginant su važiavimo trajektorija iki lenkimo, pasislenka į kelkraštį daugiau nei 1,20 m. Objektyviai tai yra esminiai ir drastiški pokyčiai važiavimo ritme ir kryptyje. Nesuprantama, kokių vaizdo įrašo elementų dėka tyrėjas nustatė, kad dviratininkas nelėtina greičio, kai duomenys ekrane rodo, kad greitis krenta nuo 28 iki 27 km/h ir pedalai nebeminami? Kokių požymių dėka nustatė, kad dviratininkas „nebalansuoja“? Akivaizdu, kad vaizdo įrašą tinkamai įvertinti sutrukdė tyrėjo išankstinės nuostatos.

- tyrėjas atliko analizę ir šoninio atstumo apskaičiavimus: minėtoje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis iki siauros brūkšninės linijos, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, yra 3.2 m., asfaltuotas važiuojamosios dalies kraštas, kuris yra atskirtas siaura brūkšnine linija, yra 0,50 cm. Automobilio plotis, remiantis viešais duomenimis, yra apie 1.9 m. Atsižvelgiant į tai ir jei dviratininkas važiavo kelkraščiu, kaip nurodyta KET 57 p., tuomet nuo automobilio iki dviratininko buvo 1,5 m. šoninis atstumas.

Pastebėtina, kad tyrėjas automobilio plotį naudoja be veidrodėlių. Dažniausiai dviratininkai yra kliudomi būtent veidrodėliai ir tai sukelia mirtinas pasekmes, todėl būtina vertinti visą automobilio plotį, kuris yra 2,20. Remiantis tyrėjo skaičiavimais: 3,20 m - 1,9 m lygu 1,30 m., reiškia, kad dviratininkas kelyje yra 0 cm storio plokštuma (o ne kaip teisės aktuose numatytas 1,0 m gabaritas) ir privalo važiuoti žvyruotu kelkraščiu.

Tyrėjas arba nežino KET 57 punkto reikalavimų (dviratininkas važiuoja kelkraščiu, jeigu jis su asfalto ar betono danga, o tokios dangos nesant - dešinės eismo juostos dešiniu kraštu), arba tyčia juos iškraipo.

Tyrėjas demonstruoja, kad jis net nesusipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais kelio dalis, nežino elementarių sąvokų, kraštinę saugos juostą vadina savo susikurtais terminais - „asfaltuotas važiuojamosios dalies kraštas, kuris yra atskirtas siaura brūkšnine linija, yra 0,50 cm.“

Tyrėjas naudoja sąlyginę konstrukciją ,jei dviratininkas važiavo kelkraščiu, kaip nurodyta KET 57 p., tuomet nuo automobilio iki dviratininko buvo 1,5 m šoninis atstumas“. Vadinasi,

1) tyrėjas fantazuoja ir nustatinėja hipotetinę dviratininko padėti kelyje, nors prieš akis turi objektyvius duomenis: vaizdo įraše matyti, kad dviratis važiuoja asfaltu, eismo juostos kraštu);

2) daro dviprasmiškas užuominas, atsakomybę perkelia dviratininkui, kuris galimai pažeidė KET 57 p. reikalavimus ir yra atsakingas, jeigu vairuotojas nesilaikė KET 126 p. numatyto 1,5 m šoninio atstumo.

3) tyrėjas, vietoj to, kad tirtų ir aiškintųsi įvykio metu buvusią objektyvią padėtį, fantazuoja ir kuria alternatyvią realybę, kurioje vairuotojas KET pažeidimo neįvykdė.

- tyrėjas nutarime pateikia vairuotojo paaiškinimą: 2025 m. kovo 7 d. važiavo keliu Pilviškiai-Sakiai- Jurbarkas neatsimena, bet susipažinęs su vaizdo įrašu nurodė, kad automobilis „KIA“ priklauso jam ir kad minėtu keliu dažnai važinėja. Važiuojant nurodytu keliu, tikrai nepamena, kad būtų sutikęs kokį nors dviratininką, arba jo neįsidėmėjo. Tačiau nurodė, kad visada, aplenkęs dviratininką ar mopedą, pasižiūri per šoninį galimo vaizdo veidrodėlį. Sis įprotis likęs nuo tų laikų, kai vairuodavo sunkvežimį, tad šiuo atveju, jei būtų pamatęs, kad dviratininkui kas nors atsitiko tikrai būtų įsidėmėjęs ir sustojęs. Tyčia nevažiavo arčiau dviratininko, tuo ignoruodamas kito eismo dalyvio saugumo poreikius, kadangi pats nuo gimimo yra neįgalus 60 procentų, visada važiuoja gana atsargiai, saugodamas save ir kitus eismo dalyvius.

Akivaizdu, kad vaizdo įrašo tyrimą ir analizę tyrėjas atliko kartu su galimu pažeidėjo. Tyrėjas šiam veiksmui nekviesdamas nukentėjusiojo akivaizdžiai demonstruoja šališkumą. Tyrėjui nekilo jokių klausimų ar vairuotojas bent žino kokiu atstumu reikia lenkti dviratininką, ar pravažiuoti pro pat dviratininką 90 km/h greičiu yra saugu. Akivaizdu, kad tyrėjui eismo saugumas, o ypač dviratininko, nerūpėjo.

- tyrėjas nurodo, kad dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, turi nelikti jokios protingos abejonė.

Tyrėjas neįvardino, kas tiriamame įvykyje sukėlė jo protingas abejones. Abejonės, konstruojamos prieštaraujant logikai, iškraipant teisės aktų reikalavimus, ignoruojant ir iškraipant objektyvius duomenis, negali būti laikomos „protingomis“.

- tyrėjas perrašo ANK 420 straipsnio1 dalies dispoziciją ir be jokių motyvų konstatuoja: tikslinga administracinę teiseną nutraukti, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kokio pažeidimo sudėties elemento tyrėjui trūksta, taip ir neaišku. Tai yra, nutarime tyrėjas nurodo 1) taikytiną teisės aktą; 2) aprašo įstatymo uždraustą elgesį ir reikalaujamas pasekmes - dviratininkas suko į kelkraštį, 3) ar buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs minėtas pasekmes- iš esmės nustato dviratininko padarytą KET pažeidimą ; 4) konstatuoja, kad veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Tyrėjo išvados ne tik nelogiškos, tačiau ir prieštaraujančios ANK 567 straipsnyje įtvirtintai pareigai visapusiškai ir objektyviai ištirti pažeidimo aplinkybes bei KET reikalavimams.

Tyrėjas dviprasmiškai pasisakė apie dviratininko tariamus KET pažeidimus - dviratininkas važiavo ne toje vietoje, kuri jam numatyta KET 57 p.- dviratininkas privalėjo važiuoti žvyruotu kelkraščiu. Dviratininko padarytas pažeidimas turėjo įtaką galutiniam proceso sprendimui netaikyti atsakomybės vairuotojui pagal ANK 420 straipsnio1 dalį. Su tyrėjo pozicija nesutiktina, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Dviračiu važiavo šviesiu paros metu, dėvėdamas ryškios spalvos (oranžinės) dviratininko švarkelį, dviračio gale veikė raudonos spalvos, mirksintis žibintas, dėvėjau dviratininko šalmą. Apranga ir ekipiruotė, saugumo sumetimais, viršijo KET 56 punkto reikalavimus.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o km jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Kelyje, kuriame fiksuotas šis įvykis, kelkraščio, dengto asfalto ar betono danga nėra, todėl dviratininkas privalo važiuoti dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. KET nenumato kiek centimetrų nuo eismo juostos krašto atitinka reikalavimą kuo arčiau. Numatyta išlyga- kai reikia apvažiuoti kliūtį, galima važiuoti ir ne kuo arčiau dešinės eismo juostos krašto. Kelias šioje vietoje yra provėžuotas, asfalto dangos krašto lygis ženkliai skiriasi nuo žvyruoto kelkraščio. Atsižvelgiant į konkrečių kelių kokybę, protingumo principą, jo pasirinktas 20-30 cm atstumas atitinka KET reikalavimus.

KET nenumato tikslių kelio dalių apibrėžimų. Kelio dalys ir konstrukcija aiškiai ir schematiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2002 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 Kelių techniniame reglamente

KTR 1.01:2008 IX skirsnyje, 7 lentelė: krašto keliai, III kategorija: dvi eismo juostos po 3,50 m, kraštuose po 0,50 m pločio kraštines saugos juostas, už jų- 1,50 m kelkraščiai. KET 3 priedas bei Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo 2012 m. sausio 31 d. Nr. 3-82 Dėl kelio horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo 12 punkto. Išilginio ženklinimo linijų tipai: siaura brūkšninė linija 1.7; žymima 3) važiuojamosios dalies kraštai keliuose, nepriskiriamuose magistralėms, greitkeliams.

Teisės aktai yra vieši, todėl nepateikiami.

Atitinkamai minėtiems reikalavimams, važiavo dviračiu apie 20-30 cm atstumu iki siauros linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Eismas vyksta eismo juostose. Saugos juosta eismas nevyksta - nei dviračių, nei automobilių.

KET nenumato kiek važiuojamosios dalies eismo metu gali užimti dviratininkas. Tai numato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-93 3 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punktas: projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, 2 paveikslėlis: 1,00 m.

Atlikęs matavimus ir nustatęs, kad važiuodamas dviračiu plačiausioje vietoje yra apie 0,8 m. pločio. Kadangi važiavo apie 20-30 cm nuo eismo juostos krašto, atitinkamai kelyje užėmė apie 0,70 m, tai yra, net 0,30 m mažiau, nei teisės aktais suteiktas gabaritas.

Taigi, jo dalyvavimas eisme buvo teisėtas, atitinkantis KET reikalavimus, rūpinantis savo bei kitų eismo dalyvių saugumu. Buvo dėmesingas ir paslaugus automobilių vairuotojams, savo interesų sąskaita, kelyje užimdamas mažesnį gabaritą, nei man suteikia LR teisės aktai.

Tiriamo įvykio kontekste, administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą taikoma tuo atveju, kai vairuotojas įvykdo vieną iš alternatyvių veikų, tai yra, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipnsio 1 dalį būtina nustatyti: I) ar vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus; II) ar bent vienas iš įvykdytų KET pažeidimų sukėlė pavojingą situaciją; III) ar yra vairuotojo kaltė dėl pavojingos situacijos sukėlimo.

I) automobilio KIA v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus:

1) atliko dviratininko lenkimą, nesilaikydamas KET 136 reikalavimų - prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės - dviračio (136.5. p.) ir važiuodamas didesniu nei 50 km/h greičiu (apie 90 km/h) dviratininką lenkė mažesniu nei kaip 1,5 m šoniniu atstumu (126 p.). Vairuotojas savo veiksmais (KET 9 p.) nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių.

Pastebėtina, kad KET 126. punktas numato imperatyvius reikalavimus vairuotojui lenkiant dviratininką: tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Įstatymas numato minimalų šoninį atstumą, kuris minimaliai atitinka lenkiamo dviratininko eismo saugumo poreikius. Vairuotojui nesuteikiamos jokios išlygos ar dispozicija šio reikalavimo nepaisyti ar jį mažinti savo nuožiūra.

II) ar įvykis sukėlė pavojingą situaciją.

Pavojinga situacija aiškiai apibrėžta ANK 420 straipsnio 1 dalyje: tai toks KET pažeidimas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš vaizdo įrašo, matyti, kad aš dėl automobilio vairuotojo veiksmų buvau priverstas imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti - staiga keisti važiavimo ritmą, balansuoti, sukti į kelkraštį, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Vairuotojo įvykdyti pažeidimai neabejotinai buvo pavojingi dviratininko sveikatai ar gyvybei: automobiliui važiuojant 90 km/h greičiu ir dviratininką lenkiant 0,45 m šoniniu atstumu, įvykus kontaktui, pasekmės dviratininkui neabejotinai būtų sunkios.

III) Vairuotojo kaltės forma.

Motyvuojamoji dalis

ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Akivaizdu, kad vairuotojas buvo abejingas smulkesnės transporto priemonių saugumui. Jis apklausos metu net neatsiminė įvykio, teisė visada, kaip ir šį kartą, saugiai lenkiantis dviratininkus. Vairuotojo paaiškinimai rodo, kad jis savo elgesiui nesavikritiškas, galimai net nežino KET reikalavimų lenkiant dviratininką. Atkreiptinas dėmesys į faktines aplinkybes- dviratininką lenkė matydamas iš priekio atvažiuojančias mašinas, nebeturėdamas laisvės manevrui atsitraukti nuo dviratininko. Adekvatus vairuotojas turėtų suvokti, kad neįmanoma aplenkti saugiai dviratininko, neišvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nes tam fiziškai nėra pakankamai vietos kelyje. Vairuotojas arba nesuvokia eismo saugumo arba negeba vertinti situacijos kelyje. Nenustatyta, kad vairuotojas tyčia važiavo arti dviratininko norėdamas jį parblokšti, priešingu atveju reikėtų kalbėti apie pasikėsinimą nužudyti arba bent jau chuliganišką vairavimą (ANK 420 str. 2 d.).

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.

Šiuo atveju tyrėjas matydamas, kad objektyvūs duomenys aiškiai pagrindžia pažeidimo egzistavimą, imasi sąlyginių konstrukcijų ir kuria alternatyvią realybę, kurioje vairuotojas jau nėra padaręs KET pažeidimo.

Tyrėjo atliktas šoninio atstumo skaičiavimas neatitinka realios padėties: naudojamas automobilio plotis, be veidrodėlių; dviratininkas važiuoja žvyruotu kelkraščiu, nors akivaizdu, kad jis eismo juostoje. Šoninis atstumas apskaičiuotinas sekančiai: eismo juostos plotis 3,20 m (jeigu tyrėjas teisingai išmatavo kelią) - automobilio plotis su veidrodėliais 2,20m (-0,15 m, nes kairys ratas prie pat linijos) - dviratininko plotis 0,70 m lygu 0,45 m. Pareiškime buvo pateikęs atstumą vertinant subjektyviai, bet tikslesnio skaičiavimo. Neabejotinai, šoninis atstumas lenkimo metu buvo ženkliai mažesnis, nei KET 126 punkto reikalaujamas 1,5 m.

Neabejoja, kad jo matavimai ir skaičiavimai neturi įrodomosios galios, tačiau jie gali būti patikrinti, patvirtinti arba paneigti policijos tyrėjo matavimais. Tyrėjui negebant ar nenorint, šiuos veiksmus kvalifikuotai ir patikimai gali atlikti autotechninio tyrimo specialistai.?

Taigi, remdamasis aplinkybėmis kurias jis betarpiškai stebėjo, bei kurias patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, jis teigia, kad vairuotojas įvykdė grubų KET pažeidimą: neleistinai ir pavojingai jį lenkė sukeldamas realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, už ką jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucija procesinį sprendimą nutraukti administracinį tyrimą priėmė akivaizdžiai vengdama vykdyti ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Priešingai, tyrėjas netgi iškraipė objektyvius duomenis, ignoravo įstatymų bei KET reikalavimus, todėl nutarimas nutraukti tyrimą yra neteisėtas ir naikintinas.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad policija jo pareiškimą išnagrinėjo netinkamai. Jis važiavo dviračiu, o automobilis jį lenkė ne saugiai, dėl ko sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Dėl to jis prašė policijos nubausti pažeidėją pagal ANK 40 straipsnio 1 dalį t.y. už pavojingą vairavimą. Tačiau policija priėmė sprendimą nebausti, nes nematė absoliučiai jokio pažeidimo. Atsilepime į jo skunde policija nurodo, kad vis dėl to pripažįstama, kad buvo padarytas pažeidimas t.y. nesilaikyta KET 126 punkto reikalavimų (nesilaikyta atstumo). Nesant ginčo dėl faktinių aplinkybių prašo priimti vieną iš numatytų sprendimų ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte – panaikinti nutarimą administracinės teisenos byloje ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes tam pagrindai yra. Pažeidimo aplinkybės yra fiksuotos vaizdo įraše, neginčijamos institucijos.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. A. skundu nesutinka. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 sudėtį pavojinga situacija laikytina, kai eismo dalyviai siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko, o gerų vairavimo įgūdžių neturėjimas (nuvažiavimas į kelkraštį) ar natūralus vėjo gūsis nėra sukeltos pasekmės ir nekvalifikuoja administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Sutiktina A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės 3 vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir grąžinant bylą tyrimui atlikti. Institucijos nuomone, 2025 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 91-ANR_N-35-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, prašo 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-35-2025 palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad kadangi pasikeitė pareiškėjo prašymas ir prašo bylą negrąžint, o patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį tai administracija prašo taip pat bylos negrąžint, o asmenį patraukt administracinėn atsakomybėn pagal 417 straipsnio 3 dalį, kadangi faktinės aplinkybės yra aiškios, vaizdo įrašas yra pats puikiausias įrodymas, dėl aplinkybių ginčo nėra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad susidūrimas negrėsė. Kyla klausimas tik dėl veikos kvalifikavimo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal A. A. skunde aprašytas aplinkybes bei jo teisme duotus paaiškinimus, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės atsiliepime į skundą aprašytas aplinkybes, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovo teisme duotus paaiškinimus, nustatyta, kad 2025 m. kovo 10 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent: 2025 m. kovo 7 d. apie 17.30 val. važiuojant dviračiu keliu Pilviškiai- Šakiai, jį lenkė automobilis KIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apie 86 km/h greičiu. Automobilis jį lenkė itin nesaugiai- pravažiavo pro pat jį, apie 80 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį- suko į kelkraštį ir balansavo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus, dviračio gale degė žibintas. Vertinant atstumą tarp kontaktinių paviršių vairavimas neabejotinai buvo pavojingas jo sveikatai. Keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 20-30 cm atstumu (kelias yra provėžuotas) iki siauros brūkšninės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia (duomenys neskelbtini) kinio vaizdo įrašą pateikiu. Vertinant vaizdo įrašą prašo atkreipti dėmesį, kad kamera yra su stabilizatoriumi ir filmuoja plačiu kampu. 2025 m. kovo 25 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK nutarimu A. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2025 m. balandžio 8 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (itoliau Institucija) nutarimu nutraukta (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK: 25268144877. Su 2025 m. balandžio 8 d. Institucijos nutarimu nutraukti administracinę teiseną nesutinka, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes; ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai. A. A. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, skundą paduodamas per Vilkaviškio policijos komisariatą. Teismo posėdžio metu A. A. prašė teismą panaikinti nutarimą administracinės teisenos byloje ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės atsiliepime į skundą yra nurodžiusi, bei teismo posėdžio metu policijos atstovas patvirtino, kad sutiktina su A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko, o gerų vairavimo įgūdžių neturėjimas (nuvažiavimas į kelkraštį) ar natūralus vėjo gūsis nėra sukeltos pasekmės ir nekvalifikuoja administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Teismo posėdžio metu policijos atstovas prašė teismo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal 417 straipsnio 3 dalį.

Ginčo dėl to, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų nėra, ginčas kyla dėl veikos kvalifikavimo t.y. ar šis KET 126 punkto nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ar pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs Institucijos atstovo bei skundą padavusio asmens paaiškinimų, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis. Šiuo atveju reikia vertinti ne konkrečius atstumus, o faktiškai dviratininkui sukeltą pavojų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklių 126 punkto, bet ir į Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. O tam, kad daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl to, ar K. Š. veiksmuose yra, ar nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad pareiškėjo matavimai ir skaičiavimai neturi įrodomosios galios, tačiau jie gali būti patikrinti, patvirtinti ar paneigti policijos tyrėjo matavimais arba autotechninio tyrimo specialistų. Teismo vertinimu, byloje tikslinga atlikti A. A., o galimai ir K. Š. parodymų patikrinimą vietoje. Jo metu gautus duomenis sugretinti su vaizdo įraše užfiksuotais duomenis, atlikti matavimus, atsižvelgiant į dviratininko ir automobilio išsidėstymą kelyje, patvirtinti arba paneigti paties A. A. į bylą pateiktus skaičiavimus ir tik tuomet vertinti dėl galimai sukelto realaus pavojaus jam.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti administracinio nusižengimo sudėtį pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba pagal ANK 417 straipsnio dalį, teismas neturi galimybės spręsti bylos iš esmės, todėl daro išvadą, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 8 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25268144877, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ši administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes ir įvertinti galimą administracinę atsakomybę pagal kitas ANK nuostatas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25268144877 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.