Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1821-467/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
e2S-1821-467/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31320-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Advokatai
Monika Šereikienė
Kategorijos
  • 3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1821-467/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31320-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.; 3.3.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (pareiškėjo) E.J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sauso 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1825-1019/2018 iš dalies tenkino ieškovės M.J. ieškinį ir pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui N.J. dydžio ir priteisė iš atsakovo E.J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N.J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirta ieškovė M.J., taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

2. 2020 m. rugsėjo 23 d. teisme buvo gautas atsakovo E.J. atstovės advokato padėjėjos Monikos Šereikienės prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti. Prašyme nurodoma, kad E.J. apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo tik tada, kai (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas nuolat gyvena, antstolių tarnyba pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus ir nuo to momento veikė aktyviai, sąžiningai ir atsakingai.

Atsiliepimas

3. Atsakovo teigimu, procesinio termino praleidimą lėmė ne atsakovo netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis ar aplaidus ir nerūpestingas elgesys, bet ne nuo jo iš esmės priklausančios aplinkybės, t. y. atitinkamų institucijų ir advokatų veiksmai bei tam tikrų procedūrų veikimo sistema. Mano, kad nurodytos procesinio termino praleidimo priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, atitinka teismų formuojamą praktiką ir pateisina termino praleidimo laikotarpį. Teisėtumo ir teisingumo principų įgyvendinimas šioje konkrečioje situacijoje, yra svarbesnis, nei formalus procesinių terminų stabilumo išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, nustatęs, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašymo netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad teisinių paslaugų sutartis tarp E.J. ir advokato padėjėjos Monikos Šereikienės buvo sudaryta 2020 m. vasario 19 d. Prašymas suteikti advokato padėjėjai prieigą prie elektroninės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teismui pateiktas 2020 m. vasario 28 d. Prieiga prie elektroninės bylos kortelės advokato padėjėjai suteikta tą pačią dieną. Prašymas dėl termino atnaujinimo dėl prašymo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2020 m. rugsėjo 23 d.

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašyme nenurodyta konkreti data, kada atsakovui E.J. tapo žinoma, jog (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas nuolat gyvena, antstolių tarnyba pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus, bei nepateikti jokie šį faktą patvirtinantys dokumentai. Be to, nenurodytos jokios aplinkybės, dėl kurių advokato padėjėja Monika Šereikienė, gavusi prieigą prie elektroninės bylos kortelės 2020 m. vasario 28 d., prašymą dėl termino atnaujinimo dėl prašymo atnaujinti procesą parengė ir per EPP sistemą įkėlė tik 2020 m. rugsėjo 23 d.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovas (pareiškėjas) E.J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo.

8. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus jo nurodytas aplinkybes, todėl yra neteisėta ir naikintina. Teismas nepagrįstai formaliai įvykdė teisingumą. Teismas neįvertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti nustatytus trūkumus, nelaikė trūkumu aplinkybės, jog pareiškėjo prašyme nenurodyta konkreti data, kada atsakovui E.J. tapo žinoma, jog (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas nuolat gyvena, antstolių tarnyba pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus, bei nepateikti jokie šį faktą patvirtinantys dokumentai. Tuo tarpu, išnagrinėjęs prašymą, teismas šią aplinkybę nurodo kaip argumentą, kuriuo atsisako tenkinti prašymą. Be to, apelianto nuomone, tokios datos nurodymas ar nenurodymas nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes argumentus dėl tokio termino atnaujinimo pareiškėjas nurodė išsamiai savo prašyme.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas gyvena užsienyje, ten dirba, todėl bet koks susisiekimas ir susižinojimas su Lietuvoje esančiomis institucijomis bei subjektais ar savo atstovu yra sudėtingas. Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, svarstant termino atnaujinimo klausimą.

10. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad per nurodytą laikotarpį, kuomet pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, iki 2020 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo, tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste ar atskirose Europos valstybėse dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės buvo paskelbti mažiausiai du karantino etapai, per kuriuos buvo ribojamas daugelio paslaugų teikimas. Nacionalinė teismų administracija ir teisminės institucijos teismams yra rekomendavę nevertinti formaliai atvejų dėl procesinių terminų atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, ištyręs bylos medžiagą, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstąją teismo nutartį panaikinti arba pakeisti. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuotina.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežasčių svarbumą. Nors apeliantas su tokiu vertinimu nesutinka, tačiau jo atskirojo skundo argumentai ir motyvai yra labiau deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Asmens, kuris siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu be svarbios priežasties praleidęs įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą, prašymas negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūros procedūra ir šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, paragrafas 51–52).

16. Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, paragrafas 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, paragrafas 18).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Taigi, pagal įstatymą ir teismų praktiką visais atvejais būtina nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo arba objektyviai turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą jis sužinojo tada, kai (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas nuolat gyvena, antstolių tarnyba pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. Tačiau, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kada tiksliai buvo pradėti minėti veiksmai. Šių aplinkybių apeliantas nenurodė prašyme, jų nenurodo ir atskirajame skunde. Tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, kad Europos vykdomasis raštas dėl 2018 m. sausio 5 d. sprendimo ieškovei M.J. išduotas dar 2018 m. kovo 26 d., nors byloje ir nėra duomenų, kada jis pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) antstolių tarnybai ir kada konkrečiai pradėtas vykdyti apelianto atžvilgiu. Nesant šių duomenų, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai laikė, kad apeliantas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2020 m. vasario 28 d., kuomet jo atstovei, advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą ir vėlgi nenurodęs tokio pakankamai ilgo delsimo priežasčių.

19. Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju nėra (apeliantas neįrodė) svarbių priežasčių atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą.

20. Tiek prašyme, tiek atskirajame skunde atsakovas iš esmės nurodo vienintelę aplinkybę, dėl kurios įstatyme nustatytas terminas buvo praleistas, tai yra, kad atsakovas nuolat gyvena ir dirba užsienyje, kas apsunkina jo bendravimą su Lietuvoje esančiais advokatais, taip pat pažymi, jog atitinkamais laikotarpiais dėl pandemijos tiek Lietuvoje, tiek daugelyje Europos valstybių net du kartus buvo paskelbtas karantinas. Tačiau nurodytos aplinkybės pačios savaime nei patvirtina, nei sudaro pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti.

21. Pažymėtina, kad nuo tikėtino atsakovo sužinojimo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą (2020 m. vasario 28 d.) iki prašymo padavimo (2020 m. rugsėjo 23 d.) praėjo mažiausiai 7 mėnesiai. Be to, dėl šalyje įvesto karantino advokatų veikla nebuvo sustabdyta, pasikeitė tik klientų aptarnavimo forma, o karantinas Lietuvoje baigėsi 2020 m. birželio 16 d. ir vėl paskelbtas tik spalio mėnesį. Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės (karantinas dėl pandemijos) neturėjo tiesioginės įtakos apelianto veiksmų atlikimui, juo labiau, kad prašymas teismui buvo pateiktas per EPP sistemą, t. y. be tiesioginio kontakto su teismu.

22. Aplinkybė, kad apeliantas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat neturi tiesioginės įtakos tam, kad per įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą teismui Lietuvoje. Šiuo atveju bylos duomenys tvirtina, kad 2020 m. vasario 19 d. tarp atsakovo E.J. ir advokato padėjėjos Monikos Šereikienės buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Nuo to laiko visus procesinius veiksmus pareiškėjo vardu byloje atliko advokato padėjėja, įskaitant ir prašymo bei atskirojo skundo padavimą. Atsakovui nenurodžius kitų aplinkybių, kurios galimai patvirtintų, kad jo susisiekimas su Lietuvoje esančiais advokatais buvo apsunkintas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra svarbių priežasčių praleisto termino atnaujinimui.

23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

24. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad apeliantas apie savo tariamai pažeistas teises sužinojo vėliausiai 2020 m. vasario 28 d., jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, tačiau be svarbių priežasčių nesikreipė į teismą dar septynis mėnesius, be to, tikėtina, kad apie galimą savo teisių pažeidimą apeliantas sužinojo dar anksčiau (Europos vykdomasis raštas ieškovei išduotas dar 2018 m. kovo 26 d.), darytina vienareikšmiška išvada, kad termino praleidimą šiuo atveju lėmė netinkamas apelianto ir jo atstovo naudojimasis procesinėmis teisėmis, o ne objektyvios priežastys, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir pagrįstai netenkino atsakovo (pareiškėjo) prašymo dėl termino atnaujinimo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

26. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė