Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

išnagrinėjusi pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas.

4. Lietuva ir (duomenys neskelbtini) ratifikavo 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija). Šios Konvencijos tikslai: 1) nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą; 2) nustatyti, kokią teisę turi taikyti tokios institucijos vykdydamos savo jurisdikciją; 3) nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę; 4) užtikrinti tokių apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą visose susitariančiosiose valstybėse; 5) suformuoti tokį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų valstybių institucijų, kurio gali prireikti šios Konvencijos tikslams pasiekti (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Šioje Konvencijoje sąvoka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžią ar bet kokį analogišką valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12² straipsniu, tokie prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, jeigu kitaip nėra nustatyta Konvencijoje ir Įstatyme.

6. Konvencijos 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą (Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies b punktas).

7. Priemonės, kurias taiko vienos susitariančiosios valstybės institucijos, pripažįstamos pagal teisę visose kitose susitariančiosiose valstybėse (Konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima atsisakyti pripažinti: a) jei priemonę taikė institucija, kurios jurisdikcija nebuvo pagrįsta kuriuo nors vienu II skyriuje nurodytu pagrindu; b) jei, išskyrus skubos atvejus, priemonė buvo taikyta teisminio ar administracinio bylos nagrinėjimo metu, nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam ir pažeidžiant prašomosios valstybės pagrindinius bylos nagrinėjimo principus; c) bet kurio asmens, teigiančio, kad priemonė pažeidžia jo kaip tėvo pareigas, prašymu, jei, išskyrus skubos atvejus, tokia priemonė buvo taikyta nesuteikus tokiam asmeniui galimybės būti išklausytam; d) jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai; e) jei priemonė yra nesuderinama su vėlesne priemone, kurios imamasi ne susitariančiojoje valstybėje, kurioje vaikas nuolatos gyvena, kai vėlesnė priemonė atitinka prašomosios valstybės pripažinimo reikalavimus; f) jei nebuvo laikomasi 33 straipsnyje nustatytos procedūros (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

8. Nepažeidžiant Konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti vienos susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų, kad jos nuspręstų dėl priemonės, taikytos kitoje susitariančiojoje valstybėje, pripažinimo ar nepripažinimo. Procedūrą reglamentuoja prašomosios valstybės teisė (Konvencijos 24 straipsnis). Prašomosios valstybės institucija privalo atsižvelgti į valstybės, kurioje taikoma priemonė, institucijos nustatytus faktus, kuriais paremta jos jurisdikcija (Konvencijos 25 straipsnis). Atsisakyti priemones skelbti vykdytinomis ar registruoti galima tik dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje (Konvencijos 26 straipsnio 3 dalis).

9. Nepažeidžiant peržiūrėjimo, būtino taikant ankstesnius straipsnius, priemonės, kurių imamasi, neperžiūrimos iš esmės (Konvencijos 27 straipsnis).

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašomu pripažinti (duomenys neskelbtini)teismo specialiosios globos įsakymu pareiškėja paskirta nepilnamečio (duomenys neskelbtini)specialiąja globėja. Kol galioja specialiosios globos įsakymas, vaikui negali būti suteikta nauja pavardė, vaikas negali būti išsivežtas iš (duomenys neskelbtini)be raštiško kiekvieno už vaiką atsakingo asmens sutikimo arba teismo leidimo, tačiau tai netrukdo specialiam globėjui išvežti vaiką trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Specialioji globėja taip pat įspėta pagal 1984 metų vaiko grobimo įstatymą (angl. (duomenys neskelbtini)1984), kad vaiko išvežimas iš (duomenys neskelbtini)be teismo leidimo gali būti laikomas baudžiamuoju nusikaltimu. Nurodytas įsakymas patvirtintas teismo spaudu.

11. Pareiškėja pateikė į bylą (duomenys neskelbtini)2022 m. lapkričio 11 d. d. sprendimą. Nepilnametis (duomenys neskelbtini) gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini)turi jurisdikciją vaiko atžvilgiu pagal nuolatinę gyvenamąją vietą (Konvencijos II skyriaus 5 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo posėdyje, kuriame spręstas specialaus globėjo paskyrimo klausimas, dalyvavo pareiškėja. Nepilnamečio vaiko, kuriam teismas paskyrė specialų globėją, interesus atstovavo vaiko globėja (pareiškėja), jos advokatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)tarybos advokatė (duomenys neskelbtini) su studentu – socialiniu darbuotoju (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje nedalyvavo vaiko motina D. G., kuriai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta, tačiau į posėdį ji neatvyko. Be kita ko, kaip nurodo pareiškėja, vaiko motina su vaiku nebendrauja, jo neprižiūri, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vykusiame procese taip pat nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjamą jai buvo pranešta tinkamai.

13. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad užsienio teismo sprendimas pažeistų viešąją tvarką. (duomenys neskelbtini)2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas dėl specialiosios globos atitinka nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini)interesus.

14. Teismas nenustatė Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje. Dėl to (duomenys neskelbtini)2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas dėl specialiosios globos pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

15. Įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikomos ir tuo atveju, kai užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautines sutartis, jeigu jose nustatyta galimybė du kartus patikrinti teismo sprendimo dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje priimama nedelsiant, apie tai neinformuojant suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytina Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostata, kad suinteresuotas asmuo turi teisę per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, o jeigu suinteresuoto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per 60 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti. Ši nutartis įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, 318 straipsnio 1 dalis).

16. CPK 281 straipsnis numato, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Kai yra CPK 282 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, bet skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas ją įvykdyti gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba gali tapti negalima ar labai sunku ją įvykdyti.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

18. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-838/2002). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylas turi pareigą užtikrinti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nebūtų nagrinėjamos formaliai, o būtų nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, įskaitant tokio pobūdžio bylose kylančių procesinių teisinių klausimų išnagrinėjimą. Taigi, visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas po tėvo mirties gyvena su pareiškėja, kuri, kaip teisėta jo atstovė, siekia pradėti mirusio vaiko tėvo palikimo priėmimo procesą, o tokių veiksmų pareiškėjo atstovė galėtų imtis tik po šios nutarties įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai bei į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, taip pat nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) poreikius, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nutartis reikalauja skubaus vykdymo.

20. Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria paskelbtas pripažintu ir vykdytinu Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)teismo procesinis sprendimas, skubus vykdymas nepažeis suinteresuoto asmens – vaiko biologinės mamos – teisių ir teisėtų interesų, nes kaip minėta, ji turi teisę pasinaudoti teise kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašyti peržiūrėti šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 810, 813 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta nepilnamečio (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), specialiąja globėja.

Ši nutartis vykdoma skubiai.

Prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties gali būti pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties Lietuvos apeliaciniam teismui gali būti pateiktas per 60 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.