Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

išnagrinėjęs pareiškėjos R. M. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Medvėjaus teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja prašo pripažinti Jungtinės Karalystės Medvėjaus teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja paskirta M. K. specialiąją globėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas.

3. Lietuva ir Jungtinė Karalystė ratifikavo 1996 m. spalio 19 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija). Šios Konvencijos tikslai: 1) nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą; 2) nustatyti, kokią teisę turi taikyti tokios institucijos vykdydamos savo jurisdikciją; 3) nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę; 4) užtikrinti tokių apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą visose susitariančiosiose valstybėse; 5) suformuoti tokį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų valstybių institucijų, kurio gali prireikti šios Konvencijos tikslams pasiekti (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Šioje Konvencijoje sąvoka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžią ar bet kokį analogišką valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis).

4. Konvencijos 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą (Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies b punktas).

5. Priemonės, kurias taiko vienos susitariančiosios valstybės institucijos, pripažįstamos pagal teisę visose kitose susitariančiosiose valstybėse (Konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima atsisakyti pripažinti: a) jei priemonę taikė institucija, kurios jurisdikcija nebuvo pagrįsta kuriuo nors vienu II skyriuje nurodytu pagrindu; b) jei, išskyrus skubos atvejus, priemonė buvo taikyta teisminio ar administracinio bylos nagrinėjimo metu, nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam ir pažeidžiant prašomosios valstybės pagrindinius bylos nagrinėjimo principus; c) bet kurio asmens, teigiančio, kad priemonė pažeidžia jo kaip tėvo pareigas, prašymu, jei, išskyrus skubos atvejus, tokia priemonė buvo taikyta nesuteikus tokiam asmeniui galimybės būti išklausytam; d) jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai; e) jei priemonė yra nesuderinama su vėlesne priemone, kurios imamasi ne susitariančiojoje valstybėje, kurioje vaikas nuolatos gyvena, kai vėlesnė priemonė atitinka prašomosios valstybės pripažinimo reikalavimus; f) jei nebuvo laikomasi 33 straipsnyje nustatytos procedūros (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

6. Nepažeidžiant Konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti vienos susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų, kad jos nuspręstų dėl priemonės, taikytos kitoje susitariančiojoje valstybėje, pripažinimo ar nepripažinimo. Procedūrą reglamentuoja prašomosios valstybės teisė (Konvencijos 24 straipsnis). Prašomosios valstybės institucija privalo atsižvelgti į valstybės, kurioje taikoma priemonė, institucijos nustatytus faktus, kuriais paremta jos jurisdikcija (Konvencijos 25 straipsnis). Atsisakyti priemones skelbti vykdytinomis ar registruoti galima tik dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje (Konvencijos 26 straipsnio 3 dalis).

7. Nepažeidžiant peržiūrėjimo, būtino taikant ankstesnius straipsnius, priemonės, kurių imamasi, neperžiūrimos iš esmės (Konvencijos 27 straipsnis).

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašomu pripažinti Jungtinės Karalystės Medvėjaus teismo specialiosios globos įsakymu pareiškėja paskirta nepilnametės M. K. specialiąja globėja. Pareiškėjai tenka atsakomybė už vaiką, ji turi vykdyti tėvų pareigas, neatsižvelgdama į kitą asmenį, turintį tėvų atsakomybę už vaiką, išskyrus kitą specialųjį globėją. Kol globoja specialiosios globos įsakymas, vaikui negali būti suteikta nauja pavardė, išsivežti vaiko iš Jungtinės Karalystės be raštiško kiekvieno už vaiką atsakingo asmens sutikimo arba teismo leidimo. Tačiau tai netrukdo specialiam globėjui išvežti vaiką trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Specialioji globėja taip pat įspėta pagal 1984 metų vaiko grobimo įstatymą (angl. Child Abduction Act 1984), kad vaiko išvežimas iš Jungtinės Karalystės be teismo leidimo gali būti laikomas baudžiamuoju nusikaltimu. Nurodytas įsakymas patvirtintas teismo spaudu.

9. Teismas nenustatė Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. Pareiškėja pateikė į bylą Jungtinės Karalystės Medvėjaus šeimos teismo 2022 m. vasario 4 d. galutinį įsakymą (toliau – galutinis įsakymas). Galutinio įsakymo 2 punkte teismas nurodė, kad turi jurisdikciją vaiko atžvilgiu pagal nuolatinę gyvenamąją vietą (Konvencijos II skyriaus 5 straipsnio 1 dalis).

10. Teismo posėdyje, kuriame spręstas specialaus globėjo paskyrimo klausimas, dalyvavo visos šalys. Nepilnamečio vaiko, kuriam teismas paskyrė specialų globėją, interesus atstovavo vaikų globėjas R. N. (R. N.) ir jo advokatas R. B. (R. B.). Teismo posėdyje taip pat dalyvavo nepilnamečio vaiko tėvai: motina M. M., atstovaujama advokatės E. T., ir tėvas Ž. K., atstovaujamas advokatės D. B.. Teismas išklausė vietinės valdžios institucijos, vaiko motinos, tėvo advokatus, taip pat R. M. (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad užsienio teismo sprendimas pažeistų viešąją tvarką. Jungtinės Karalystės Medvėjaus šeimos teismo 2022 m. vasario 4 d. specialiosios globos įsakymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad buvo pažeista Konvencijos 33 straipsnyje nustatyta procedūra. Medvėjaus teismas priėmė įsakymą po to, kai buvo informuotas, kad Lietuvos valdžios institucijos lankysis (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos) namuose.

12. Teismas nenustatė Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. Dėl to Jungtinės Karalystės Medvėjaus teismo 2022 m. vasario 4 d. specialiosios globos įsakymas pripažintinas ir jį leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 810, 813 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Jungtinės Karalystės Medvėjaus teismo 2022 m. vasario 4 d. specialiosios globos įsakymą, kuriuo pareiškėja R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta nepilnametės M. K. (gim. 2020 m. lapkričio 16 d.) specialiąja globėja.