Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPISI) ieškinį atsakovei L. B. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – KNNPD), Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama:Įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013 m. birželio 11 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150611-00020, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jo kopiją pateikti Inspekcijai. Per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per vieną mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – likviduoti iš esamo vandentiekio šulinio į poilsio pastatą paklotą 14 m ilgio, 40 mm diametro vandentiekio įvadą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti ieškovei pačiai likviduoti iš esamo vandentiekio šulinio į poilsio pastatą paklotą 14 m ilgio, 40 mm diametro vandentiekio įvadą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, išieškoti visas patirtas išlaidas iš atsakovės.

Nurodė, kad 2013 m. gegužės 21 d. buvo surašytas Statybos patikrinimo aktas Nr. SPA-754, kuriame buvo užfiksuota, jog valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo objekto teritorijoje – Nidos gyvenvietėje, pastatytas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas inžinerinis statinys – vandentiekio įvadas, kuris nuo esamo vandentiekio šulinio nuvestas į poilsio pastatą. 2013 m. birželio 11 d. statytojai – atsakovei surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150611-00020, kuriame konstatuota, kad nurodytas inžinerinis statinys pastatytas savavališkai. 2013 m. liepos 11 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovė įpareigota ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 10 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus Savavališkos statybos akte, – likviduoti iš esamo vandentiekio šulinio į poilsio pastato vestibiulį paklotą vandentiekio įvadą ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovės prašymu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pratęstas ir galutinis terminas nustatytas iki 2015 m. spalio 10 d. Atlikus 2015 m. spalio 29 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, statybą leidžiantis dokumentas statytojai neišduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino.Nurodė, kad atsakovė pastatė naują I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtą inžinerinį statinį – vandentiekio įvadą, neturėdama įgalioto valstybės tarnautojo rašytinio pritarimo statinio projektui. Nustačius tokius neteisėtus atsakovės veiksmus, kurių atsakovė niekada neginčijo, pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodyta, kaip tokius pažeidimus pašalinti. Teismas nustatė, kad atsakovės atlikti statybos darbai yra galimi, o nustatyti pažeidimai gali būti pašalinami ne tik nugriaunant statinį, bet ir jį įteisinant, todėl įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013 m. birželio 11 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150611-00020.Teismas nurodė, kad ieškovės prašomas nustatyti šešių mėnesių terminas savavališkų statybų padariniams pašalinti yra protingas ir pakankamas. Nors atsakovė nurodė, kad šis terminas per trumpas, tačiau teismas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, t. y. savavališka statyba užfiksuota 2013 metais, terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti buvo pratęstas du kartus, galutinis terminas nustatytas iki 2015 m. spalio 10 d., tačiau statybos įteisinimo darbai neatlikti. Pati atsakovė neįdėjo pastangų gauti bendraturčio K. J. S. sutikimą savavališkos statybos įteisinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė L. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo, prašė pakeisti jo dalį, kuria atsakovė L. B. įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013 m. birželio 11 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150611-00020, nustatant 12 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius.Nurodė, kad teismas savo sprendime visiškai nepasisakė ir neanalizavo ypatingai reikšmingų šiai bylai išspręsti aplinkybių. Atsakovė negali įteisinti savavališkos statybos dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Ji dėjo pastangas, kad būtų įteisinta savavališka statyba, t. y. parengė statybos projektą, dėjo pastangas gauti kitų nuomininkų sutikimus, vyko teisminiai procesai, kuriais buvo panaikinti sandoriai, o šiuo metu pagrindine kliūtimi įteisinti savavališką statybą yra Australijoje gyvenančio K. J. S. sutikimo gavimas.Teismas visiškai neatsižvelgė į teritorijos pobūdį, kad Nidos miestelis yra ypatingai saugotina teritorija, įrašyta į UNESCO paveldo objektų sąrašą, todėl projektinė dokumentacija rengiama, derinama ir tikrinama daug ilgiau nei kitose Lietuvos Respublikos vietose. Esant tokioms aplinkybėms Inspekcijos nurodytas 6 mėnesių terminas yra aiškiai per trumpas ir jis turėtų būti numatytas bent 12 mėnesių.Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į 2016 m. gegužės 26 d. L. B. su lydraščiu pateiktus dokumentus apie pakankamai sudėtingą jos sveikatos būklę, dėl kurios ji šiuo metu priversta intensyviai gydytis, o tai turėjo būti traktuojama kaip papildomas pagrindas pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.Trečiasis asmuo KNNPD pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad teismas, tinkamai nustatęs ir įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad prašomas nustatyti šešių mėnesių terminas savavališkų statybų padariniams pašalinti yra protingas ir pakankamas.Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, teisingai ir pagrįstai sprendė, kad Inspekcijos prašomas nustatyti šešių mėnesių terminas savavališkų statybų padariniams pašalinti yra protingas ir pakankamas. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių naujos statybos įteisinimo procedūra galėtų užsitęsti ilgiau nei šešis mėnesius, ir kad atsakovei papildomai reikia suteikti dar šešis mėnesius siekiant įteisinti savavališką statybą.Trečiasis asmuo VTPISI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas turi būti nustatomas atsižvelgus į objektyviai egzistuojančias faktines aplinkybėmis ir negali priklausyti nuo subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISVPĮ) 14 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir kt.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, esančios ant valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. 2013 m. gegužės 21 d. ieškovė surašė Statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-754(16.2), kuriame užfiksavo, jog valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo objekto teritorijoje – Nidos gyvenvietėje, pastatytas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas inžinerinis statinys – vandentiekio įvadas (diametras – 40 mm, ilgis 14 m), kuris nuo esamo vandentiekio šulinio nuvestas į poilsio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. 2013 m. birželio 11 d. atsakovei surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150611-00020, kuriame konstatuota, kad nurodytas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas inžinerinis statinys pastatytas savavališkai. 2013 m. liepos 11 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130711-00029 atsakovė įpareigota ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 10 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus Savavališkos statybos akte, – likviduoti iš esamo vandentiekio šulinio į poilsio pastato vestibiulį paklotą vandentiekio įvadą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė 2014 m. sausio 17 d. priėmė Sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-44, kuriuo atsakovės prašymu pratęsė terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pratęsė atsakovei 2013 m. liepos 11 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-130711-00029 įvykdymo terminą iki 2015 m. spalio 10 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo 2015 m. spalio 29 d. patikrinimo aktu Nr. NPA-30-151029-00063 ieškovė nustatė, kad atsakovė neįvykdė 2013 m. liepos 11 d. Privalomojo nurodymo Nr. REI-30-130711-00029, vandentiekio įvadas, nutiestas iš esamo vandentiekio šulinio į poilsio pastato vestibiulį, nepašalintas. Byloje ginčo nėra, kad šie padariniai iki šiol nėra pašalinti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013 m. birželio 11 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150611-00020, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jo kopiją pateikti Inspekcijai. Apeliantė L. B. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ji yra įpareigota savo lėšomis per šešis mėnesius įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, jog turi būti nagrinėjamas tik nurodytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kitos sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 28 straipsnio 7 dalies redakciją, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį leisti savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nustatė 6 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013 m. birželio 11 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-150611-00020. Apeliantė nesutinka ir nurodė, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl termino nustatymo, savo sprendime visiškai nepasisakė ir neanalizavo ypatingai reikšmingų šiai bylai išspręsti aplinkybių. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.Apeliantė nurodė, kad jos aktyvius veiksmus, siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, patvirtina faktai, kad ji jau gavo žemės sklypo bendranuomių UAB „Auster“, UAB „Pašiūrė“ sutikimus, gavo ir naujojo savininko pagal teismo sprendimą A. V. S. sutikimą dėl dalies pastato prijungimo prie UAB „Neringos vandenys“ vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų. Sprendimo ji negali įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. bendranuomis S. S. nepagrįstai atsisako išduoti sutikimą dėl dalies pastato prijungimo prie UAB „Neringos vandenys“ vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų ir trukdo įgyvendinti jos teisę įteisinti šią statybą. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimas yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar savavališkos statybos įteisinimu, t. y. bendraturčių, sutikimą (SĮ 23 straipsnio 10 dalies 4, 5 punktai). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą dėl statinio statybos arba savavališkos statybos įteisinimo suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl šio statinio ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo. Tačiau apeliantės nurodytą argumentą, kad ji negalėjo kreiptis dėl bendraturčio sutikimo, nes vyko teisminis ginčas, – ieškovas K. J. S. ginčijo atsakovų A. V. S. ir S. S. sudarytus sandorius: 2009 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7226, bei 2009 m. rugsėjo 2 d. priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 7227, atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija sutinka, kad Klaipėdos apygardos teismui 2015 m. vasario 20 d. sprendimu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-148-163/2015 paaiškėjo asmuo, kurio sutikimo L. B. reikėjo norint įteisinti savavališką statybą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su ieškiniu dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 4 d., vadinasi, apeliantė keturis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų sutikimui gauti. Nors ji nurodė, kad jei reikia dar 6 mėnesių termino, kad galėtų nuvykti į Australiją ir gauti K. J. S. sutikimą, tačiau matyti, jog realią galimybę įgyvendinti šią pareigą ji turėjo 2015 m. gruodžio mėnesį būdama Australijoje. Tačiau ji nedėjo pastangų sutikimui gauti. Išvardytos aplinkybės patvirtina, kad dėl subjektyvių priežasčių L. B. iki šiol nėra gavusi bendraturčio sutikimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo, atsakovė teismo sprendimo neįvykdė, iš esmės turėjo papildomus beveik 6 mėnesius priimtam teismo sprendimui įvykdyti. Savavališka statyba užfiksuota 2013 metais. Terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti jau buvo pratęstas du kartus ir galutinis terminas nustatytas 2015 m. spalio 10 d. Apeliantė nurodė, kad jau yra parengusi projektinę dokumentaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. B. kartu su apeliaciniu skundu teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas jos aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, būdama pakankamai rūpestingas, atidus ir sąžiningas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų priemonių teismo sprendimui laiku ir tinkamai įvykdyti. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė, vykdydama teismo sprendimą, elgėsi kaip atidi ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė. Pažymėtina, kad atsakovė ne tik kad ėmėsi neteisėtų veiksmų atlikdama savavališką statybą, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu jai jau buvo žinoma, kaip ir kokiu būdu ji turės įvykdyti teismo sprendimą, kad teismo sprendimo įvykdymas nepriklauso vien tik nuo jos veiksmų, tačiau atsakovė nesiėmė priemonių, kad kitų asmenų veiksmai sudarytų sąlygas laiku įvykdyti teismo sprendimą.Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į teritorijos pobūdį, kad Nidos miestelis yra ypatingai saugotina teritorija, įrašyta į UNESCO paveldo objektų sąrašą, todėl projektinė dokumentacija rengiama, derinama ir tikrinama daug ilgiau nei kitose Lietuvos Respublikos vietose. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. 2013 m. birželio 11 d. Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-150611-00020 užfiksuota statyba Kuršių nerijoje, adresas (duomenys neskelbtini), Neringa, patenka į kompleksinę saugomą teritoriją, kurios apsauga užtikrinama ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais. Bet kokia savavališkų statinių statyba menkina Kuršių nerijos vizualinę, estetinę, istorinę vertę ir prieštarauja UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos apsaugos konvencijos nuostatoms, bet kokios statybos Kuršių nerijos teritorijoje turėtų neprieštarauti tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams bei teisės aktų nustatyta tvarka turi būti suderintos su atsakingomis institucijomis. Todėl bet kokie neteisėti – savavališkos statybos padariniai Kuršių nerijoje turėtų būti kuo skubiau pašalinti, kad būtų užtikrinta šioje teritorijoje esančių kultūros vertybių apsauga.Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją, sumokėjus SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.