- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-390-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03624-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2023 m. rugpjūčio 23 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2023 m. rugpjūčio 26 d.) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2023 m. rugsėjo 10 d.) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. R. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendis buvo priimtas ir O. O., tačiau dėl šio nuteistojo apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. R. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 23 d., nuo 00.02 val. iki 00.59 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, išdaužus nukentėjusiajam M. P. priklausančio automobilio „AUDI A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo pusės šoninį stiklą, kurio vertė 170 Eur, įsibrovė į minėto automobilio vidų, ir pagrobė nukentėjusiajam M. P. priklausančius daiktus: kompiuterį „Apple MacBook Pro 13“, versija: macOS 10.14.6, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1800 Eur, 2 oranžinės spalvos kietuosius diskus, vieno vertė 150 Eur, bendra vertė 300 Eur, juodos spalvos odinę piniginę, neturinčią vertės, oranžinės spalvos kabelį, kurio vertė 150 Eur, 2 atminties korteles „XQD“, vienos vertė 150 Eur, bendra vertė 300 Eur, tokiu būdu pagrobė turtą, kurio bendra vertė 2550 Eur. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su O. O. ir turėdamas vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 26 d., nuo 23.02 val. iki 23.06 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, iš užrakinto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajai D. T. priklausančius namų apyvokos daiktus, nupirktus parduotuvėje „Pepco“: 5 medines pakabas vienoje pakuotėje, kurių vertė 3 Eur, pilkos spalvos plastikinę šiukšlinę, kurios vertė 5 Eur, 4 lėkštes, vienos vertė 1,20 Eur, bendra vertė 4,80 Eur, baltos spalvos užklotą, kurio vertė 25 Eur, šlapio asfalto spalvos puodą, kurio vertė 11 Eur, 3 baltos spalvos indelius, vieno vertė 1 Eur, bendra vertė 3 Eur, ir parduotuvėje „OZAS“, sportinius batus „Converse“, kurių vertė 90 Eur, iš automobilio bagažinės gesintuvą, kurio vertė 10 Eur, 2 vaistinėles, vienos vertė 10 Eur, o kitos vertė 20 Eur, automobilio užvedimo laidus, kurių vertė 25 Eur, tokiu būdu kartu su O. O. pagrobė turtą, kurio bendra vertė 206,80 Eur. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su O. O. ir turėdamas vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 00.08-00.11 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus nukentėjusiajai R. B. priklausančio automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių kairės pusės šoninį stiklą, kurio vertė 80 Eur, įsibrovė į minėto automobilio vidų, iš kur pavogė nukentėjusiajai R. B. priklausančius daiktus: juodos spalvos sportinę kuprinę „Reserved“, kurios vertė 50 Eur, kurioje buvo juodos spalvos megztinis, kurio vertė 30 Eur, pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, kurių vertė 20 Eur, juodos spalvos sportinės kelnės, kurių vertė 15 Eur, tokiu būdu kartu su O. O. pagrobė turtą, kurio bendra vertė 115 Eur. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde A. R. prašo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis 2023 m. rugsėjo 10 d. nusikalto veikdamas kartu su O. O., vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą ir įpareigoti per nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, mokytis arba dirbti, taip pat nustatyti kitas pareigas.
5. A. R. nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Pažymi, kad iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų negalima nustatyti, kokie asmenys šiuose įrašuose yra užfiksuoti. Nuteistajam neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis bei O. O., kuris tvirtino, jog įvykio dieną jo apskritai nebuvo Vilniuje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi priemonių tam, kad būtų patikrintas O. O. teiginys apie jo buvimo vietą.
6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo svarstyti galimybę atidėti bausmės vykdymą A. R.. Aiškinama, kad nuteistasis buvo pasiruošęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, tačiau to padaryti negalėjo, nes nukentėjusieji teisiamajame posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, padarė reikiamas išvadas, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti.
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde.
9. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 00.08-00.11 val., iš nukentėjusiosios R. B. automobilio, kuris buvo paliktas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išdaužus galinių durelių kairės pusės šoninį stiklą, buvo įsibrauta į paminėto automobilio vidų ir pagrobtas nukentėjusiajai priklausantis turtas. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde kaip ir pirmosios instancijos teisme bei iš esmės ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 187-188) tvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., grobdamas turtą iš automobilio, jis buvo vienas, kitas nuteistasis, t. y. O. O., kartu neveikė ir į įvykio vietą apelianto neatvežė. Su tokia nuteistojo pozicija apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, nes ją paneigia baudžiamojoje byloje užfiksuoti, pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti duomenys, kurie laikytini įrodymais.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. R. teiginį, jog 2023 m. rugsėjo 10 d. jis svetimą turtą pagrobė veikdamas vienas, paneigia baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo NVR_ch4_main_20230910000800_20230910001230, kuriame yra užfiksuotas turto iš automobilio, stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobimo faktas, turinys. Šiame vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 00:10:24 val., prie automobilio kairės galinės dalies prieina ir sustoja vyras (šis vyras dėvi kepurę su snapeliu), apie 00:10:43 val., prie šio vyro prieina kitas vyras (ant šio vyro kelnių yra šviesą atspindinčių elementų). Pirmasis vyras, naudodamas dirbtinį šviesos šaltinį, apie 00:10:50 val., šiek tiek pasilenkęs žiūri į automobilio salono vidų. Tuo metu kitas vyras stovi šalia. Nuo 00:11:00 val. iki 00:11:01 pirmasis vyras daro fizinį poveikį automobiliui. Apie 00:11:02 val. pirmasis vyras kažką perduoda antrajam vyrui ir toliau daro fizinį poveikį automobiliui. Apie 00:11:20 val. matyti, kaip pirmasis vyras įkiša kairę ranką į automobilio salono vidų ir ją iš salono vidaus ištraukia apie 00:11:48 val. Šio vyro rankose matomas kažkoks objektas, kurio šis vyras prieš įsibraudamas į nukentėjusiosios automobilį neturėjo. Apie 00:11:49 val. antrasis vyras dar labiau priartėja prie pirmojo vyro, jo veidas yra nukreiptas į pirmojo vyro laikomą objektą. Apie 00:11:55 val. abu vyrai ta pačia kryptimi pasišalina iš įvykio vietos. Taigi nekyla jokių abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuoti faktai visiškai patvirtina, jog, grobiant turtą iš nukentėjusiajai priklausančio automobilio, veikė du asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tie patys du vyrai, besidairantys į stovinčius automobilius, įvykio vietoje buvo užfiksuoti ir 2023 m. rugsėjo 9 d., apie 22.44-22.45 val. Šis faktas yra užfiksuotas vaizdo įraše NVR_ch4_main_20230909224400_20230909224559. Taip pat pastebėtina, kad šiame vaizdo įraše užfiksuoti vyrai matosi geriau, nes jie prie vaizdo kameros buvo priėję arčiau. Vyras, dėvintis kelnes su šviesą atspindinčiais elementais, yra praplikęs ties viršugalviu ir kaktos šonuose, jis vizualiai yra panašus O. O..
11. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad baudžiamojoje byloje esančiame vaizdo įraše NVR_ch4_main_20230910000800_20230910001230 yra užfiksuotas turto pagrobimo būtent iš R. B. priklausančio automobilio faktas. Iš šios nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji 2023 m. rugsėjo 9 d. maždaug apie vidurnaktį kartu su draugu praėjo pro aikštelėje stovintį automobilį, iš automobilio paėmė reikiamus daiktus ir jį užrakino. Tuo metu automobilis dar buvo be apgadinimų (t. 3, b. l. 120-121). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina jau minėtame vaizdo įraše užfiksuoti faktai, t. y. vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 00:08:23-29 val. prie automobilio prieina moteris ir vyras (moteris automobilį atrakina apie 00:08:23 val.), moteris atidaro automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, įlipa į automobilį, kažką jame daro, vyras tuo metu laukia lauke, moteris išlipa iš automobilio, jį užrakina ir kartu su vyru nueina. Prie to paties automobilio vyko ir faktai, aptarti šio procesinio sprendimo 10 pastraipoje.
12. Iš A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant ir jo gynėjui, matyti, kad jis teigė, jog 2023 m. rugsėjo 10 d., tamsiu paros metu netoli įvykio vietos atvyko automobiliu kartu su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo padarė nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. O. O.. O. O. kažkur nuėjo, o apeliantas, priėjęs prie automobilio „Toyota Yaris“, išdaužė durelių kairės pusės šoninį stiklą ir iš automobilio paėmė juodos spalvos kuprinę, tuomet nuėjo link automobilio, su kuriuo buvo atvykta į įvykio vietą. Prie automobilio atėjo ir O. O., su kuriuo dar apie 15 minučių pavaikščiojo ir tuomet išvažiavo (t. 4, b. l. 189-190). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie nuteistojo parodymai, juos vertinant su anksčiau aptartuose vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, leidžia teigti, jog iš tikrųjų R. B. priklausantį turtą 2023 m. rugsėjo 10 d. pagrobė abu nuteistieji, tuo pačiu paneigia O. O., kuris apeliacine tvarka net neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, poziciją, jog jis apskritai įvykio vietoje nebuvo, svetimo turto negrobė ir su A. R. susitiko tik 2023 m. rugsėjo 11 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia be jokių pagrįstų abejonių daryti išvadą, jog 2023 m. rugsėjo 10 d. vagystė iš automobilio „Toyota Yaris“ buvo padaryta abiem nuteistiesiems veikiant bendrai.
14. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu nusprendžiama, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam už trijų apysunkių nusikaltimų padarymą buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Taigi A. R. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kai asmeniui galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pastebėtina, kad apie asmens galimus pokyčius ateityje, jo elgesio perspektyvas galima spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio. A. R. apibūdinančių duomenų visuma neleidžia teigti, jog efektyviai bausmės tikslų kompleksinį įgyvendinimą būtų galima užtikrinti nuteistajam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.
15. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teigtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką kaip aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamoji dalis įprastai vertinamas tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos, kurią jis padarė, faktines aplinkybes (taip pat nurodo ir bendrininkus, jeigu nusikalstama veika buvo padaryta bendrai su kitais asmenimis) ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad A. R. aiškino, jog nusikalstamas veikas 2023 m. rugpjūčio 26 d. ir 2023 m. rugsėjo 9 d. padarė vienas, neigė, kad veikė bendrai su kitu nuteistuoju, nors baudžiamojoje byloje yra įrodyta priešingai. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. R. atsakomybę dviejų nusikalstamų veikų padarymo atveju lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vis tik nuteistojo padėtis negali būti bloginama nesant dėl to apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis), tuo pačiu teigtina, kad nuteistojo teisinė padėtis, esant nustatytoms aplinkybėms, negali būti ir gerinama, nes šiuo atveju ji ir taip yra geresnė nei turėtų būti. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad dvi nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. A. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris apysunkius nusikaltimus nuosavybei, jis anksčiau yra ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Nuteistajam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, jis yra nusikaltęs ir bausmės vykdymo atidėjimo metu. Apeliantas nedirba, o paskutinį kartą oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (t. 5, b. l. 154). Taigi yra visiškai akivaizdu, kad anksčiau A. R. taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, iš esmės nepakeitė nuteistojo elgesio. Nuteistojo pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia daryti išvadą, kad jo teiginiai, jog jis padarė reikiamas išvadas ir yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, yra deklaratyvaus pobūdžio. Aptartų faktų visuma leidžia teigti, kad, siekiant realaus BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, A. R. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nebėra galimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad A. R. nei bausmės, paskirtos už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, nei subendrinta bausmė nėra vertintinos kaip aiškiai per griežtos ar neteisingos. Nuteistajam už visų trijų nusikaltimų padarymą paskirtų bausmių dydžiai yra artimesni minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai nei šios bausmės vidurkiui, kuris yra numatytas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Be to, A. R. paskirtos bausmės buvo subendrintos jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
18. Aplinkybės, kad A. R. ketino atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, tačiau to padaryti neturėjo galimybės, nes jie teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, telefonu su juo nebendravo ir pan., jis atsiprašė nukentėjusiųjų dėl savo nusikalstamų veiksmų, įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 15-17 pastraipose, nėra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes ar atidėti jam paskirtos subendrintos bausmės vykdymą.
19. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. R. pagrobė nukentėjusiajam M. P. priklausantį turtą (veika, padaryta 2023 m. rugpjūčio 23 d.), taip pat ir juodos spalvos odinę piniginę, kuri neturi vertės. BK 178 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra svetimas turtas. Turtas pagal BK 178 straipsnio nuostatas yra daiktai, kurie turi vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį). Šiuo atveju, juodos spalvos odinė piniginė, neturinti vertės, nelaikytina vagystės dalyku, nes neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl šio daikto pagrobimas šalintinas iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies. Tuo pačiu pažymėtina, kad toks nuosprendžio patikslinimas neturi reikšmės vertinant nuteistojo teisinę padėtį.
20. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. rugsėjo 9 d., Nr. APD-2024-08721). Pažymoje nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 110,42 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
21. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. A. R. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, kuris nedirba ir privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, valios, konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neišieškotina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendį patikslinti ir iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. R. pagrobė nukentėjusiojo M. P. juodos spalvos odinę piniginę, kuri neturi vertės.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos 110,42 Eur sumos už A. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šio nuteistojo neišieškoti.