- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- II-79-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00027-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK aministracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs N. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (toliau – Skundžiamas nutarimas). Skundžiame nutarime nurodoma, kad buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštas dėl skundo dėl savavališkų nupjautų pušies šakų sklype adresu (duomenys neskelbtini). Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes ir dirbant su administracinio nusižengimo medžiaga buvo gautas N. V., (duomenys neskelbtini) savininkės paaiškinimas, buvo nuvykta į įvyko vietą, bendrauta su šalia pranešėjos namų iš apgenėtos pušies pusės, kur vyksta statybos, dirbančiu vidaus apdailos darbuotoju P. V., (duomenys neskelbtini) gyvenančiu asmeniu N. V., (duomenys neskelbtini) sklypo savininke E. B.. E. B. paaiškino, kad nematė kas nupjovė pušies šakas ir nežino kas galėjo tai padaryti, taip pat paminėjo, kad jos sklype statybas vykdo (duomenys neskelbtini) statybos vadovas P. P. ir galimai jis žino kas nupjovė kaimynei priklausančios pušies šakas. Susisiekus su P. P. jis paaiškino, kad jo nurodymu darbuotojai apgenėjo šakas, kadangi jos buvo (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje ir trukdė vykdyti gerbūvio tvarkymo darbus, taip pat minėjo, kad kaimynės pušies spygliai byrėjo i (duomenys neskelbtini) sklypą. Tai padarė remdamasis Vilniaus r. savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių bendrųjų tvarkymo ir švaros reikalavimų 7 punktu. Įvertinus pareiškimo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kuomet ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi P. P. veikoje nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, administracinių nusižengimų teisena P. P. atžvilgiu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi nutraukiama.
Šalies argumentai
N. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, paskirti administracinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovui P. P. ir įpareigoti P. P. gera valia atlyginti jai (Pareiškėjai) už padarytą žalą aplinkai sužalojus želdinį 975 (devynis šimtus septyniasdešimt penkis) eurus. Skunde nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl savavališkai nupjautų pušies, esančios Pareiškėjos sklype adresu (duomenys neskelbtini), šakų. Pušies šakos buvo pašalintos be Pareiškėjai nesant namuose. Su Pareiškėja nei raštu nei žodžiu nebuvo susisiekta, informuota ar kitaip pateiktas prašymas apgenėti pušies šakas. Apie įvykį Pareiškėja sužinojo tik grįžusi į namus ir pamačiusi rezultatą. Tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovas P. P., nebūdamas (duomenys neskelbtini) sklypo savininku, savavališkai, be minėto sklypo savininkės E. B. bei Pareiškėjos žinios, davė nurodymus darbininkams apgenėti gretimame, Pareiškėjos sklype, augančios pušies šakas. Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, nevisapusiškai ištyrė veikos aplinkybes, nenustatė padarytos žala aplinkai ir Pareiškėjos želdiniui, neįvertino P. P. savavališko nesilaikymo įstatymų nustatytai tvarkai. Tyrimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkei Pareiškėjos sklype auganti pušis trukdė naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį, pati minėto sklypo savininkė, o ir jos vardu P. P. nesikreipė CK nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad P. P. veiksmai buvo savavališki. Kartu skunde N. V. nurodė, kad prieš pradedant želdinių tvarkymo darbus būtina įsitikinti ar reikalingas leidimas. Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia kreiptis į savivaldybę. Be to P. P. davė nurodymus darbuotojams, kurie nėra specialistai ir kuriems akivaizdžiai trūko profesionalių žinių pjaustant šakas. Kadangi P. P. realizavo (duomenys neskelbtini) sklypo savininkės E. B. teisę be jos žinios ir nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas Pareiškėjos teises, todėl jo veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį ir turi būti kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad naikinti Skundžiamą nutarimą ir tenkinti N. V. skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
N. V. teismo posėdžio metu palaikė savo skunde išdėstytą poziciją ir prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą, nustatyti atsakingus asmenis ir patraukti juos administracinėn atsakomybėn, bei palaikė prašymą dėl administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Papildomai parodė, kad medžiai, tame tarpe ir apgenėta pušis yra sodinti jos prieš 16 metų, kada dar nebuvo reikalavimo laikytis atstumo nuo tvoros. Sklypas buvo žemės ūkio paskirties. Pušį sodino pati. Institucija tyrimą atliko paviršutiniškai, nesiaiškinant visų aplinkybių. Skųsdama faktines aplinkybes dėl P. P. veiksmų, rėmėsi išimtinai tik Institucijų nurodyta informacija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-456-209/2018). Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Administraciniam nusižengimui, tame tarpe ir nusižengimui, numatytam ANK 518 straipsnyje, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Taigi, nagrinėjamu atveju be kitų administracinio nusižengimo sudėties elementų, būtina nustatyti administracinio nusižengimo subjektą, t. y. asmenį, kurio veikimu/neveikimu atlikti teisei priešingi veiksmai.
Pareiškėja N. V. savo teisių pažeidimą tapatina su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.42 straipsniu, kuris reglamentuoja teisę į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Nagrinėjamu atveju Institucija administracinio nusižengimo tyrimo metu, tirdama N. V. pareiškime nurodytas aplinkybes, apsiribojo tik (duomenys neskelbtini) vadovo P. P. veiksmų vertinimu, neišsireikalavo sutarties, sudarytos tarp žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini)) savininkės E. B. ir P. P., atstovaujamos (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu liko neįvertinti gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininko veiksmai/neveikimas, kaip tai numatyta CK 4.42 straipsnyje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo teisme ištaisyti (atlikti ir/ar nustatyti papildomas bylos aplinkybes) nėra galimybių, kadangi identifikuoti asmenį, galimai padariusį administracinį nusižengimą, yra Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, pareigą. Apylinkės teisme net ir nustačius administracinėn atsakomybėn trauktiną subjektą, teismui nėra suteikta teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau ir nutarimą naujai nustatyto asmens atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus (ANK 569 straipsnio 2 dalis), negali savo pareigos perkelti kitiems (nei nukentėjusiajam, nei skundą nagrinėjančiam apylinkės teismui). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir byla gražintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 27 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje.
Administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.