- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-629-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01552-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- O. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, laikino sutuoktinio turtinių teisių apribojimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. K. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, laikino sutuoktinio turtinių teisių apribojimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Iš dalies patenkinus ieškovės prašymą, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 6 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki teismo sprendimo priėmimo.
3. 2020 m. sausio 13 d. Alytaus apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašyme teigė, kad ieškovė melagingai nurodė, jog atsakovas nebegyvena šeimos namuose, neprisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas niekada nebuvo išsikraustęs iš šeimos namų, nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovei 2018 m. gegužės 4 d. yra pervesta 10 000 Eur suma. Taigi išlaikymas vaikui yra sumokėtas iki 2021 m. rugsėjo 4 d. Ieškovė klaidina teismą ieškinyje nurodydama, kad 10 000 Eur buvo pervesta ne vaiko išlaikymui, o kaip išankstinės lėšos už šalims priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, baudos ieškovei skyrimo.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomas rašytinis dokumentas dėl 10 000 Eur pervedimo kaip išlaikymas sūnui šalių yra traktuojamas labai skirtingai. Banko pavedime nėra nurodyta, kad tai yra išlaikymas M. K. Sprendžiant šį ginčą iš esmės, teismas turės, įvertinęs byloje esančius įrodymus, spręsti, ar 10 000 Eur suma yra pervesta kaip išlaikymas vaikui, ar kaip avansinis mokėjimas už parduotą nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo jis negali pasisakyti dėl 10 000 Eur, nes tai galėtų būti vertinama kaip išankstinės teismo pozicijos išsakymas. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog laikino išlaikymo priteisimas jo nepilnamečiam vaikui iš esmės pažeidžia atsakovo teises. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui kitokių argumentų, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Teismas, netenkindamas atsakovo prašymo, padarė išvadą, kad laikino išlaikymo priteisimas šiuo atveju ne tik užtikrina kasdienius vaiko poreikius, tačiau ir laikinai teisiškai sureguliuoja situaciją tarp šalių, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas net preliminariai neįvertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų ir argumentų, kurie prieštarauja ieškovės pateiktoms objektyviai tiesai neatitinkančioms aplinkybėms.
1.2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakovą atlikti neteisėtus veiksmus ir dar kartą mokėti pinigus (po 250 Eur/mėn.), kurie jau yra sumokėti bankiniu pavedimu už šalių nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymą iki 2021 m. rugsėjo 4 d.
1.3. Teismas turėjo patenkinti atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, jog ieškovė neįrodė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, atsakovas pateikė 10 000 Eur mokėjimo nurodymą patvirtinantį kvitą, kad už nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymą yra sumokėta už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d., ieškovė disponavo atsakovo banko sąskaita, naudojosi atsakovo elektronine bankininkyste, todėl atsakovas neturėjo priėjimo prie savo banko sąskaitos iki 2018 m. liepos 30 d., ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad 10 000 Eur buvo pervesti į jos banko sąskaitą kaip išankstinė išmoka už nekilnojamojo turto pardavimą, 2018 m. gegužės 2 d. ieškovė išsikraustė iš miegamojo antrame aukšte į pirmą aukštą, o 2018 m. gegužės 4 d. buvo atliktas pavedimas iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą už M. K. išlaikymą, 2018 m. gegužės 4 d. bankinio pavedimo paskirtyje nėra nurodyta „vaiko išlaikymui“, kadangi pati ieškovė 10 000 Eur sumą persivedė iš atsakovo banko sąskaitos.
1.4. Nutartis iš esmės yra grindžiama ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nutarties argumentai yra nukreipti į būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.5. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą ir pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.
1.6. Teismas, būdamas objektyvus, privalėjo įpareigoti ieškovę pateikti duomenis iš jos sąskaitos, iš kurių būtų nustatyta, kokiems tikslams buvo panaudoti 10 000 Eur, kurie buvo skirti sūnaus išlaikymui.
1.7. Teisėja yra šališka, nes ji padarė išankstinę išvadą, kad 10 000 Eur nėra išlaikymas, skirtas nepilnamečiam vaikui.
1.8. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vadovaudamasis išimtinai tik ieškovės prašymu, tačiau jis neteisėtas ir pagrįstas melagingomis aplinkybėmis. Atsakovas, pateikdamas prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kartu pateikė ieškovės melagingus argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
1.9. Teismas nevertino fakto, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti, kalbėtis ir palaikyti artimą ryšį su sūnumi.
1.10. Nutartyje išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, jog teismas, remdamasis vien ieškovės ieškinyje dėstomais argumentais, nurodė būsimą preliminarų ieškovei palankų teismo sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nepasitvirtino ieškovės pateikti paaiškinimai dėl 10 000 Eur sumos pervedimo.
1.11. Teismas, neturėdamas neginčijamų įrodymų dėl ieškinio pagrįstumo, neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl laikino išlaikymo priteisimo.
1.12. Ieškovė, siekdama pasipelnyti atsakovo sąskaita, pateikė teismui ieškinį, taip piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, todėl ieškovei turi būti skirta 5 000 Eur bauda.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Skundo argumentai yra susiję iš esmės tik su atsakovo atsiliepime i ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis atsakovas įrodinėja ieškinio nepagrįstumą. Tai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir atsakovo argumentų teisėtumas gali būti įvertintas tik bylą nagrinėjant iš esmės, sistemiškai įvertinant byloje pateiktus įrodymus.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, o atsakovas preliminariai nepagrindė savo prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą galėtų būti priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Ieškovė ieškinyje preliminariai įrodė ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.
8.3. Atsakovas iš esmės neneigia fakto dėl jo sutikimo mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Eur, tik kvestionuoja 10 000 Eur pervedimo aplinkybes ir įsiskolinimo dydį. Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus, kokiu pagrindu buvo atliktas šis pavedimas, o atsakovas net preliminariai nepagrindė argumentų, kad 10 000 Eur pavedimas buvo skirtas nepilnamečio sūnaus išlaikymui.
Atsiliepimas
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
12. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo jis negali pasisakyti dėl 10 000 Eur, nes tai galėtų būti vertinama kaip išankstinės teismo pozicijos išsakymas, atsakovas nepateikė teismui kitokių argumentų, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
13. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, jog atsakovas išlaikymą nepilnamečiam sūnui yra sumokėjęs iki 2021 m. rugsėjo 4 d., ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, teisėja yra šališka, laikinosios apsaugos priemonės taikytos vadovaujantis išimtinai tik ieškovės prašymu.
14. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
15. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ir tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Atsakovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo iš esmės susiję su ieškovės pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo), negali būti nagrinėjama.
16. Vertinant grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti šalių nepilnametį sūnų, pirmosios instancijos teismas jam priteisė iš atsakovo 250 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas atskirajame skunde neneigia savo pareigos išlaikyti šalių nepilnametį sūnų, sutinka su 250 Eur per mėnesį išlaikymo dydžiu, tačiau teigia, kad tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui yra sumokėjęs iki 2021 m. rugsėjo 4 d., kadangi 2018 m. gegužės 4 d. buvo atliktas 10 000 Eur pavedimas iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą už M. K. išlaikymą. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu atsakovas neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis, tačiau, atsakovo teigimu, šią pareigą jis yra įvykdęs iki 2021 m. rugsėjo 4 d. ir ieškovė neįrodė priešingai.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog 10 000 Eur suma buvo pervesta ne vaiko išlaikymui, o kaip išankstinės lėšos už šalims priklausiusio turto pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo), teismas negali pasisakyti dėl 10 000 Eur paskirties, kadangi šalys ją nurodo skirtingą, ši aplinkybė išsamiai bus išnagrinėta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas neneigia neteikiantis šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymo periodinėmis išmokomis, dėl 10 000 Eur pavedimo tarp šalių yra kilęs ginčas, nėra pagrindo spręsti apie priežasčių panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis yra siekiama apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus teisę iki teismo sprendimo priėmimo gauti jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, buvimą. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su 10 000 Eur sumos pervedimu, bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių atskirojo skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atsakovo atskirojo skundą argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šis argumentas yra abstraktaus pobūdžio, atsakovas nenurodo faktų ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti tokią išvadą. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Atsakovas atskirajame skunde prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo panaikinti jo atžvilgiu ieškovės prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo. Taigi ieškovės kreipimosi į teismą ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo negalima laikyti procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.