Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išnagrinėję ieškovo A. D. ir atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-04-05 pranešimo dėl nuolatinio antrinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 23 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 23 (toliau – Sutartis) nutraukimą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 5 d. pranešimu Nr. (3.3.) SD-1664-13 ir įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį; pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento jos 2.2.1 punkto dalį, kuria ribojama ieškovo profesinė veikla laisvu nuo Sutarties vykdymo laiku; Sutarties nutraukimą pripažinti neadekvačia ir neproporcinga sankcija; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pagal 2007 m. liepos 9 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 23 ieškovo ir atsakovė kuria ieškovas įsipareigojo pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės teisės srityje; 2007 m. liepos 9 d. susitarimu Sutartį papildė, sutarė, kad, esant būtinumui ir advokatui sutikus, jis teiks antrinę teisinę pagalbą ir administracinės teisės srityje.Atsakovė 2013 m. balandžio 5 d. pranešimu informavo ieškovą, kad nuo 2013 m. balandžio 22 d. nutraukia Sutartį, nes buvo pažeistas Sutarties 2.2.1 punktas – ieškovas teikė teisinę pagalbą pagal privačius susitarimus su trečiaisiais asmenimis laisvu nuo Sutarties vykdymo metu (galiojant Sutarčiai buvo sudaręs 17 privačių susitarimų).Ieškovas teigia, kad jis Sutarties nuostatų nepažeidė, tinkamai ją vykdė, pagal atsakovės pavedimus teikė visas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės jam nebuvo pareikšta; tiek atsakovės, tiek asmenų, kuriems buvo teiktos paslaugos, interesai buvo patenkinti, jie nepatyrė jokių netekčių. Sutarties sąlygos dėl profesinės veiklos ribojimo laisvu nuo Sutarties vykdymo laiku nedaro įtakos tinkamam Sutarties vykdymui; šis ribojimas formalus.Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Ieškovas nei po Sutarties sudarymo, nei vėliau iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, Sutarties ar jos sąlygų neginčijo, o Sutarties 2.2.1. p. teisėtumo klausimą iškėlė tik šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. Sutartį ieškovas pradėjo ginčyti tik po to, kai atsakovas dėl to, kad ieškovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį. Pažymėjo, kad Sutarties 2.2.1 p. įtvirtintu draudimu, siekiama efektyviai ir racionaliai naudoti ribotus valstybės finansinius išteklius, skiriamus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemai. Vienas iš pagrindinių „nuolatinio“ advokato paskirties aspektų yra tai, kad valstybė, suteikdama advokatui, nuolat teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, privilegijas, perka iš advokato visą laiką, tikėdamasi, kad advokatas teiks paslaugas išimtinai tik asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą ir valstybės turtą naudos tik tam tikslui. Trečiasis asmuo Lietuvos advokatūra sutiko su ieškiniu ir teigė, jog jei Sutarties 2.2.1. punkto sąlyga būtų aiškinama kaip ribojanti ieškovo galimybę laisvu nuo Sutarties vykdymo metu užsiimti profesine veikla, ši sąlyga turėtų būti pripažinta negaliojančia, nes ji prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), t. y. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, kad advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra aiškiai ir konkrečiai numatyto draudimo advokatams, teikiantiems nuolatinę antrinę teisinę pagalbą užsiimti profesine veikla laisvu nuo Sutarties vykdymo metu, toks draudimas yra neteisėtas. Teigė, kad net ir nepripažinus Sutarties 2.2.1 punkto iš dalies negaliojančiu, vienašališkas Sutarties nutraukimas nebūtų nei proporcinga, nei adekvati sankcija už ieškovo padarytą Sutarties pažeidimą. Pažymėjo, jog per visą ieškovo buvimo Lietuvos advokatūros nariu laikotarpį Lietuvos advokatūros Advokatų taryba nebuvo iškėlusi nei vienos drausmės bylos dėl ieškovo kaip advokato profesinės veiklos.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, kuriam turėjo būti puikiai žinomos Sutarties sąlygos bei nustatytos pareigos dėl apribojimų neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturtinėms teisės į antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai teigė, jog jam nebuvo atskleista (netikėta) sąlyga dėl draudimo teikti teisines paslaugas asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, o įpareigojimas teikti antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę darbo dienomis nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas gali savo laisvą laiką teikti teisines paslaugas asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas su Sutarties sąlygomis sutiko, jų teismine tvarka neginčijo. Pažymėjo, kad ieškovas 2011-03-03 neatvyko į teismo posėdį atstovauti asmenį, kuriam buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes tuo metu dalyvavo privačioje byloje, o už antrinės teisinės pagalbos teikimą jam buvo sumokėta. Tokie Sutarties pažeidimai yra esminiai.