- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-317-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04226-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Skolininkas
- UAB „Brestata“
- Kreditorius
- Marijampolės savivaldybės administracijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Brestata“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4972-570/2016 pagal kreditorės Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškimą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininkės UAB „Brestata“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Brestata“ kreditorei Marijampolės savivaldybės administracijai 3 162,42 Eur skolą ir 257,05 Eur delspinigius.
Šalies argumentai
2016 m. rugsėjo 12 d. skolininkė pateikė prašymą dėl sunkios įmonės finansinės padėties nustatyti protingą terminą skolai grąžinti, t. y. atidėti ar išdėstyti skolos grąžinimą.
Kreditorė nesutiko su skolininkės prašymu. Nurodė, kad skolininkei jau buvo nustatytas terminas skolai padengti, tačiau skolininkė jį vykdo nereguliariai, be to, nuo 2016 m. spalio mėn. vėl bus paskaičiuotas naujas žemės nuomos mokestis, kuris skolą padidins 2 800 Eur.
II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi skolininkės UAB „Brestata“ prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, bet neįvykdytas, skolininkė UAB „Brestata“ skolos dydžio neginčijo.
Teismas sprendė, kad nesant kreditorės sutikimo ir skolininkei nepateikus realių paskaičiavimų, per kiek laiko galės sumokėti skolą, skolos grąžinimo atidėjimas (išdėstymas) tik apsunkintų skolininkės veiklą ir neprisidėtų prie išieškotojo interesų apsaugos.
III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Brestata“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį pakeisti, nustatant skolos grąžinimo terminą iki 2017-03-31 pagal mokėjimo grafiką: iki 2017-01-31 sumokėti 1 000 Eur, iki 2017-02-28 sumokėti 1 000 Eur, iki 2017-03-31 sumokėti likusią skolos dalį – 1 419,42 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neįvertino, kad nors įmonės finansinė padėtis yra sunki, tačiau pagal galimybes įmonė dengė susidariusį įsiskolinimą. Netenkinus prašymo, bus visiškai sužlugdyta įmonės veikla, nes viso įsiskolinimo įmonė negali sumokėti iškarto.
7.2. Įmonė pagal balanso duomenis turi tiek kilnojamojo tiek nekilnojamojo turto, turimo turto vertė ženkliai viršija esamą įmonės įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Skolininkė 2016-07-15 raštu kreditorei įsipareigojo įsiskolinimą padengti iki 2016-12-31, tačiau mokėjo mažomis sumomis ir nereguliariai. Skolininkė rašydama prašymus stengiasi atitolinti mokėjimus – atskirajame skunde vėl nurodo naujus mokėjimo terminus.
8.2. Skolos grąžinimo atidėjimas neapsaugos kreditoriaus interesų, be to, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, turintis vykdomojo rašto galią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, atskirajame skunde nurodyti nauji reikalavimai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo terminų nenagrinėtini.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo (skolininkas), dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Pažymėtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolininkės pateiktus duomenis, sprendė, jog nėra pateikta realūs paskaičiavimai per kiek laiko gali atsiskaityti su kreditore, ir esant kreditorės prieštaravimams, skolininkės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmetė.
Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar, pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt.
Skolininkė savo prašyme nurodė, kad lėšomis banko sąskaitoje 2016 m. nedisponuoja, įmonei trūksta apyvartinių lėšų, veikla nuostolinga, įmonė 2016-04-07 ir 2016-07-15 raštais kreditorei įsipareigojo sumokėti žemės nuomos mokestį iki 2016 m. pabaigos, ir geranoriškai vykdė savo įsipareigojimus. Pagal kreditorės pateiktus duomenis, UAB „Brestata“ žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas yra ne tik už 2015 metus, bet ir už 2014 metus, skolininkė mokestį mokėjo, tačiau nereguliariai ir mažomis sumomis. Dėl skolininkės įsipareigojimų netinkamo nevykdymo kreditorė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės. Kreditorės nuomone, tenkinus prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, būtų pažeisti jos kaip kreditorės interesai, nes skolininkė jau nurodė sprendimo įvykdymo terminą – 2017-03-31, be to, 2016 m. spalio mėn. skola padidės nauju mokesčiu už 2016 m. – 2 800 Eur.
Pažymėtina, kad skolininkė ne tik turi įrodyti savo sunkią turtinę padėtį prašymo padavimo metu, bet ir realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą per nurodytą terminą. Priešingu atveju, t. y. neįrodžius savo turtinės padėties pagerėjimo iki nustatyto termino, prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad skolininkei nepateikus duomenų, per kokį terminą įmonė turės realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, ir kreditorei nesutinkant, kad sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas, skolininkės prašymo tenkinimas pažeistų kreditorės interesus.
Atskirajame skunde skolininkės nurodyti argumentai susiję su jos turtinės padėties prašymo padavimo metu vertinimu, tačiau argumentų ir įrodymų, patvirtinančių turtinės padėties pasikeitimą, konkrečiai, pagerėjimą iki 2017 m., kaip ji nurodė, taptų pajėgi vykdyti teismo sprendimą, nepateikė. Vien tai yra pagrindas prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą atmesti kaip nepagrįstą, plačiau nepasisakant dėl argumentų, susijusių su jos turtine padėtimi prašymo padavimo (nagrinėjimo) metu. Kaip minėta, net pripažinus apeliantės sunkią turtinę padėtį, bet nenustačius jos pagerėjimo perspektyvų, apeliantės prašymas negalėtų būti tenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.