- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-3167-818/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02392-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- M. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Linai Leščiovai, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. 2015-01-15 apie 08.40 val. Vilniuje, Justiniškių g. 16, vairuodamas troleibusą „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir sujungimo su aukštos įtampos laidais įrenginiu užkabino gretima eismo juosta važiavusį krovininį automobilį „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu šis automobilis apgadintas. Iš eismo įvykio vietos M. V. išvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
M. V. teismo posėdyje nurodė, kad su padarytais pažeidimais sutinka, gailisi. Eismo įvykio metu jo vairuojamo troleibuso aukštos įtampos perdavimo lazdos krisdamos lietė krovininį automobilį. Išlipęs iš troleibuso jis sutvarkė lazdas ir kreipėsi į vilkiko vairuotoją dėl galimai padarytos žalos. Vilkiko vairuotojas apsisukęs nuėjo, todėl nieko neįtaręs M. V. išvažiavo, bijodamas, kad nebūtų prastovos.
Pažeidėjo M. V. kaltė, įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-26036143-15, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio A. V. tarnybiniu pranešimu, įvykio ataskaita, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, fotolentele bei kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
M. V. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėtis, pažeidėjas baustinas.
Pažeidėjo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).
Kelių eismo taisyklių 234 p. įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
M. V. teismo posėdyje nurodė, kad 2015-01-15 apie 08.40 val. Vilniuje, Justiniškių g. 16, vairuodamas troleibusą „Škoda“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir sujungimo su aukštos įtampos laidais įrenginiu užkabino gretima eismo juosta važiavusį krovininį automobilį „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) Išlipęs iš troleibuso jis sutvarkė aukšos įtampos perdavimo lazdas ir kreipėsi į vilkiko vairuotoją dėl galimai padarytos žalos. Vilkiko vairuotojas apsisukęs nuėjo, todėl nieko neįtaręs M. V. išvažiavo, bijodamas, kad nebūtų prastovos.
Anksčiau paminėti M. V. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis suprato, jog vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimą krovininį automobilį. Akivaizdu, kad pažeidėjo buvimas įvykio vietoje, žodinis kreipimąsis į apgadinto krovininio automobilio vairuotoją byloja apie tai, jog M. V. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pranešė apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad M. V. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai, kad jis tiek Kelių policijos valdyboje, tiek teisme pripažino savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, nepaneigia jo tyčios padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
M. V. padarė teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tačiau dėl eismo įvykio krovininiam automobiliui „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) atsiradusi žala nelaikytina itin žymia, pats pasitraukimas nesukėlė sunkių padarinių. Be to, troleibuso vairavimas yra vienintelis M. V. pragyvenimo šaltinis, jis netrukdė išaiškinti įvykio aplinkybių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti M. V. paskyrus minimalią ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią ATPK 130 str. 1 d. nurodytą nuobaudą bei neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-
nutarė:
padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą - 28 eurų baudą;
padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam nuobaudą - 868 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.