Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2013-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-588/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-07-15Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-10-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
1A-588/2013
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00182-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys (pran.), Regina Gaudutienė, Elena Vainienė
Nuteistasis
G. V.
Advokatai
Darius Staškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-588/2013Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00182-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo G. V. priteista 77 359 Lt Lietuvos Respublikos valstybei padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d. pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.1. ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 9 758 vnt. pakelių cigarečių „M“, 1 377 vnt. pakelių cigarečių „F“, 1 470 vnt. pakelių cigarečių „F“, 30 vnt. pakelių cigarečių „M“, 10 vnt. pakelių cigarečių „NZ“, 12 vnt. pakelių cigarečių „N“, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 97 732, 85 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą. G. V. dalį akcizais apmokestinamų prekių, t. y. 70 vnt. pakelių cigarečių „F“, 250 vnt. pakelių cigarečių „M“, 30 vnt. pakelių cigarečių „M“, 10 vnt. pakelių „N“, iki 2013 m. gegužės 16 d. 18 val. 10 min., laikė automobilyje „V“, valst. Nr. XXX; dalį akcizais apmokestinamų prekių, t. y. 1 400 vnt. pakelių cigarečių „F“, 1 360 vnt. pakelių cigarečių „F“, 9 500 vnt. pakelių cigarečių „M“, iki 2013 m. gegužės 16 d. 19 val. 45 min., laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve ((duomenys neskelbtini); o kitą dalį akcizais apmokestinamų prekių, t. y. 17 vnt. pakelių cigarečių „F“, 12 vnt. pakelių cigarečių „N“, 8 vnt. pakelių cigarečių „M“, iki 2013 m. gegužės 16 d. 20 val. 20 min., laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajonas, kol kratos metu akcizais apmokestinamas prekes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti bauda, jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę nepakankamai atsižvelgė į BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio nuostatas, teismų praktiką, bausmės taikymo efektyvumo, proporcingumo ir tikslingumo principus bei neįvertino tai, jog už praeityje padarytą nusikalstamą veiką atliko paskirtą bausmę.

Pažymi, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, remiasi teismų praktika ir atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus reikalavimus ir nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (Kasacinės nutartys Nr. 2K-444/2007; N. 2K-748/2007; 2K-547/2010 ir kt.). Apelianto nuomone, skiriant bausmę būtina tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumą.

Nuteistasis G. V. atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai dėl padarytų nusikalstamų veikų ar kaltininko asmenybės ypatingo pavojingumo jokiomis kitomis švelnesnių rūšių bausmėmis nebūtų pasiekti nei baudžiamajam procesui, nei pačiai bausmės paskirčiai keliami reikalavimai.

Pažymi, kad nors jam inkriminuotas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau mažiau pavojingas nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, nurodo, kad reali žala įstatymo saugomoms vertybėms (ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai) nekilo, nes nelegaliai įgytos bei laikytos cigaretės buvo surastos.

Šalies argumentai

Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turi šeimą, tris mažamečius vaikus, kurie turi rimtų sveikatos problemų, išlaiko nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, registruotas darbo biržoje, turi galimybę įsidarbinti ūkyje ir tokiu būdu atlyginti padarytą žalą. Atkreipia dėmesį į tai, kad suprato savo netinkamo elgesio padarinius ir pažada ateityje nepažeidinėti įstatymų. Pažymi, kad turi sveikatos sutrikimo, t. y. serga lėtinėmis kraujotakos ligomis bei ūmine galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo liga.

Be to, apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad padarytą žalą iš dalies atlygino ir šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl per griežtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo G. V. kaltė padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais. Panevėžio apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl įrodymų gavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei veikos kvalifikacijos, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. V. netinkamai taikė BK 41 straipsnio nuostatas bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendrųjų bausmių skyrimo pagrindus. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama ekonomikos ir verslo tvarkai bei priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). G. V. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (pagal BK 199² straipsnio 1 dalį), jam buvo paskirta bauda, tačiau nuteistasis jos nesumokėjo, todėl buvo pakeista viešaisiais darbais (2 t., 121-131 b. l.). Tai, kad G. V. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą įrodo, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o yra jo ankstesnio elgesio išraiška. Tai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog G. V. iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė, yra linkęs nusikalsti, todėl jam teisingai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas teisingai nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas G. V. paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenys patvirtina, kad prokuroras pareiškė 86 759 Lt civilinį ieškinį (1 t., 95-96 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu iš G. V. priteista 77 359 Lt Lietuvos Respublikos valstybei padarytai žalai atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, kad G. V. artimieji atlygino 9 400 Lt žalą (2 t., 110-112 b. l.). Apeliacinio proceso metu pateiktas kvitas patvirtina, kad papildomai buvo atlyginta dar 500 Lt žala, t. y. iš viso 9 900 Lt.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį, t. y. daugiau kaip pusę (Kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms G. V. pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra pagrindo, nes nuteistojo artimieji atlygino 9 900 Lt žalą, kuri nelaikoma žymia lyginant su visa nusikalstama veika padaryta žala. Tačiau teisėjų kolegija teigiamai vertina G. V. ir jo artimųjų pastangas atlyginti žalą valstybei ir į tai atkreipia ypatingą dėmesį nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. charakterizuojamas patenkinamai, yra socialiai remtinas, bedarbis, registruotas darbo biržoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vedęs, su žmona augina tris nepilnamečius vaikus, taip pat padeda išlaikyti nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, turi sveikatos problemų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. V. pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, aktyvios pastangos atlyginti valstybei žalą ir dalį jos atlyginus, asmenybės charakteristika duoda pagrįstą manymą, jog jam gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė arčiau baudžiamojo įstatymo laisvės atėmimo bausmės minimumo. Priešingu atveju bus iškreipiama prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko pastangos atlyginti žalą esmė. Būtent tokia bausmė būtų proporcinga padarytai veikai ir nuteistojo asmenybei, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 dienos nuosprendį pakeisti:

G. V. pripažintam kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams paskirtą bausmę sumažinti iki šešių mėnesių. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gegužės 16 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 9 dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjos Regina GaudutienėElena Vainienė