Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. R. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. R. 2017 m. vasario 22 d Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistas už svetimo, jam nepriklausančio turto pasisavinimą apgaule pagal 1867 m. birželio 8 d. baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1 ir 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 482 straipsnį, 483 straipsnį. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 2 d. Ž. R. buvo suimtas ir pradėjo atlikinėti jam skirtą 3 285 dienų bausmę 2020 m. sausio 15 d.

2. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės persiųstas Belgijos Karalystės Federalinės viešojo teisingumo tarnybos prašymas dėl Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio Ž. R. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį Ž. R. atžvilgiu ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam Ž. R. Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę už 2013 m. liepos 31 d. nusikalstamą veiką pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1 ir 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 482 straipsnį, 483 straipsnį suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi ir nustatė Ž. R. 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo nuteistojo Ž. R. perėmimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant visą Belgijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir sulaikymo Belgijos Karalystėje laiką nuo 2015 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. R. nepriteisė.

Motyvuojamoji dalis

5. Ž. R. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo skundas atmetamas.

6. Medžiagoje esančiais duomenimis Ž. R. 2017 m. vasario 22 d Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistas už svetimo, jam nepriklausančio turto pasisavinimą apgaule pagal 1867 m. birželio 8 d. baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1 ir 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 482 straipsnį, 483 straipsnį . Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 2 d. Ž. R. buvo suimtas ir pradėjo atlikinėti jam skirtą 3 285 dienų bausmę ( laisvės atėmimą) nuo 2020 m. sausio 15 d..

7. Kauno apylinkės teismas gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės persiųstą Belgijos Karalystės Federalinės viešojo teisingumo tarnybos prašymą dėl Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio Ž. R. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažino Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį Ž. R. atžvilgiu ir nusprendė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

10. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Belgijos Karalystės prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatė Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo nuosprendį ir vykdyti Ž. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusią dalį. Grįsdamas tokią išvadą, žemesnės instancijos teismas nurodė, jog Ž. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Belgijos Karalystėje yra priimtas įsakymas Ž. R. išvykti iš Belgijos Karalystės, kuris papildytas sprendimu uždrausti Ž. R. atvykti į Belgijos Karalystę.

12. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju jokios konsultacijos numatytos, Įstatymo 6 straipsnyje dėl palankesnių sąlygų sudarymo nuteistojo socialinei reabilitacijai Lietuvos Respublikoje išduodančiosios valstybės nebuvo vykdomos, kaip ir nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl Ž. R. gyvenamosios vietos, išskyrus nuorodą į Gento apeliacinio teismo nuosprendį bei liudijimą nuosprendžio pripažinimui. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pritardamas apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo nuosprendį bei yra Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos, pažymi, kad konsultacijos dėl bausmės perdavimo yra privalomos tik pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2008/909/TVR (toliau – Pamatinis sprendimas) 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariamu atveju taikomos Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir atitinkamai Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias konsultacijos dėl bausmės vykdymo perdavimo nėra privalomos. Pabrėžiant, kad iš pateiktos medžiagos matyti, jog Ž. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat čia gyvena jo tėvai bei draugė, tuo tarpu Belgijos Karalystėje nuteistasis artimųjų neturi. Nors nuteistąjį lanko partneris, tačiau kaip nurodo Belgijos Karalystės institucijos, duomenų, jog Ž. R. partneris turėtų teisę gyventi Belgijos Karalystėje taip pat nėra, nuteistasis taip pat nėra pateikęs prašymo leisti jam, kaip Europos Sąjungos piliečiui, gyventi Belgijos Karalystėje ilgiau nei 3 mėnesius, be to, Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos yra priėmusios sprendimą dėl Ž. R. išsiuntimo (deportavimo) iš šalies, uždraudžiant jam 15 metų atvykti į Belgijos Karalystę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir skundo autorius skunde ir pirmos apylinkės teisme nenurodė jokios kitos Ž. R. gyvenamosios vietos, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Ž. R. paskutinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl aukštesniojo teismo vertinimu skundžiamas procesinis sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl skundo argumentais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

13. Ž. R. gynėjas advokatas nurodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gautas ir paties nuteistojo sutikimas atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo Ž. R. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Belgijos Karalystėje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.

14. Pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir sprendimo atsisakyti patenkinti Belgijos Karalystės pateiktą prašymą priėmimui nesudaro ir nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodomi argumentai susiję su aplinkybėmis, jog nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo atveju Ž. R. netektų jam suteikto leidimo išvykti iš įkalinimo įstaigos bei teisės į lygtinį paleidimą nuo 2022 m. gruodžio 5 d. bei kitų galimybių susijusių su ribotu kalinimu ir pan. bei nurodo suformuotą praktiką Vilniaus apygardos teismo nutartį byloje Nr. 1S-241-574/2018, Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. 1S-163-966/2021. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad skundo autoriaus pateiktos teismų nutartys yra dėl visiškai skirtingų situacijų: pirmu atveju nuteistasis Jungtinės karalystės teisės aktų nustatyta tvarka buvo lygtinai atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, paleistas iš bausmės vykdymo vietos ir deportuotas, o antru atveju apeliaciniame teisme buvo gautas išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pranešimas apie išduoto liudijimo panaikinimą. Ž. R. tiek sprendžiant klausimus Kauno apylinkės teisme, tiek nagrinėjant skundą apygardos teisme realiai atlieka bausmę, Belgijos karalystės kompetentingos institucijos yra pateikusios prašymą ir jo neatšaukusios, todėl apylinkės teismas pagrįstai išsprendė Belgijos Karalystės prašymą dėl Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės (galimas ankstesnis lygtinio paleidimo taikymas nei Lietuvoje, kitos nuteistojo padėtį galinčios lengvinti aplinkybės) nepatenka į Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje ar Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų sąrašą, kuomet būtų galima atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos nuosprendį ir vykdyti bausmę.

15. Nors skunde nuteistojo gynėjas advokatas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Ž. R. išduoto EAO panaikinimo, todėl šiuo atveju gali būti pažeistas non bis in idem principas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 2 d. rašto matyti, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje baigta Europos arešto orderio, išduoto 2019 m. sausio 21 d. Belgijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos, vykdymo byla, Ž. R. 2020 m. sausio 20 d. savanoriškai išvykus į Belgijos Karalystę Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimui. Naujų Belgijos Karalystės kompetentingų teisminių institucijų išduotų Ž. R. atžvilgiu Europos arešto orderių Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nėra gavusi, todėl šis gynėjo advokato skundo argumentas taip pat nepagrįstas.

16. Skunde taip pat keliamas Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bei procesinių išlaidų pripažinimo ir vykdymo klausimas Ž. R. atžvilgiu, kadangi tai nebuvo išspręsta skundžiama nutartimi. Pabrėžtina, kad Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją tik dėl Ž. R. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, neprašydamos pripažinti bei vykdyti Ž. R. paskirtos baudos bei proceso išlaidų, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai šių klausimų nesprendė, kadangi priešingu atveju būtų teismo iniciatyva pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis.

17. Įvertinęs visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų nuostatų, nuteistojo procesinių teisių, todėl naikinti ją ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti pripažinti Belgijos Karalystės prašymą dėl Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje - nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. R. gyvėjo advokato Ruslano Mazurovo (Rusan Mazurov) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.