- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-163-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-09-3-00004-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- L. M.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi pripažino Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. L. M. atžvilgiu priimtą nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam L. M. Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Jungtinės Karalystės 1968 m. Vagysčių įstatymo 1 (1) skyrių (4 veikos) ir 9 (1) (b) skyrių (5 veikos) paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalimi (9 veikos) ir palikta L. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Į bausmės laiką įskaitytas visas L. M. Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki nuteistojo perėmimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo L. M. perėmimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) sąlygos, pagrindų, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, nėra, todėl šis nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas taip pat nurodė, kad pagrobto turto vertės nenustatymas esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui, skirtingas lygtinio paleidimo taikymo reglamentavimas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, bausmės atlikimo sąlygų skirtumai, nėra kliūtis pripažinti ir vykdyti Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo priimtą nuosprendį.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas (toliau – nuteistojo gynėjas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti sprendimą atmesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio L. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė pripažinti nuosprendį ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Buvo ignoruoti Įstatymo, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar sulaisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas) reikalavimai, pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą. Bausmė suderinta nenustačius tikrųjų bylos aplinkybių, iš esmės nenustačius atitikimo BK 178 straipsnio 2 daliai. Nepagrįstai pripažinus nuosprendį buvo pabloginta nuteistojo padėtis, sumenkintos galimybės pasiekti tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu siekiamo asmens resocializacijos tikslo.
3.2. Nuteistojo gynėjo manymu, egzistuoja Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, kadangi liudijimas yra neišsamus ir jis nebuvo ištaisytas per vykdančiosios institucijos nustatytą pagrįstą terminą. BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) kvalifikuojantis požymis yra daikto vertė. Norint veiką kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimą ar didelės vertės svetimo turto pagrobimą, nustatyti pagrobto turto vertę yra būtina. Teismas kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją dėl liudijimo trūkumų ištaisymo, tačiau net ir gavus pataisytą variantą duomenys apie pavogto turto vertę, nurodant kiekvieno daikto vertę atskirai, nebuvo gauti. Pagrobto turto vertė minima tik nukentėjusių asmenų pareiškimuose, tačiau tai nėra pagrindas teisingai turto vertei nustatyti. Turto vertė yra kriterijus, pagal kurį atribojama nusikalstama veika, turto vertė lemia veikos kvalifikavimą pagal atitinkamą BK straipsnio dalį. Nenustačius pagrobto turto vertės nėra galimybės nei teisingai kvalifikuoti padarytą veiką, nei parinkti tinkamą bausmę. Esant šioms aplinkybėms nebuvo pagrindo suderinti bausmę su BK nustatytomis bausmėmis, kaip to reikalauja Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis. Teismo nurodyti kvalifikuojantys požymiai – automobilio vagystė ir vagystė įsibrovus į patalpą – nepagrindžia galimybės pripažinti nuosprendį ir jį vykdyti. L. M. bausmė paskirta bendrai už visus nusikaltimus, nenurodant bausmės dydžio už kiekvieną nusikaltimą, nenurodant bausmių bendrinimui taikytinų taisyklių. Tai, kad automobilis laikytinas vagystę kvalifikuojančiu požymiu, nereiškia, kad pagal Jungtinės Karalystės teisę yra taip pat. Netinkamas veikos kvalifikavimas lėmė ir netinkamą bausmės paskyrimą. L. M. veika galimai atitinka ne BK 178 straipsnio 2 dalį, o BK 178 straipsnio 1 dalį, už kurią numatyta maksimali bausmė – treji metai laisvės atėmimo.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš esmės analogiška situacija buvo nagrinėjant teikimą Nr. E1-1729-506/2019. Šioje medžiagoje teismų priimti sprendimai buvo apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip pagrindą nurodant aiškiai netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino įrodymų tyrimą nurodydamas, kad yra akivaizdūs netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo požymiai. Po šio sprendimo teikimas buvo atmestas.
3.4. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendžio pripažinimas ir jo vykdymas nepagrįstai pasunkins nuteistojo teisinę padėtį. Pamatinio sprendimo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės. Liudijime ir nuosprendyje nurodoma, kad L. M. bus paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos atlikus puse bausmės. Lygtinio paleidimo reglamentavimas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje yra skirtingas ir tie skirtumai yra tokio pobūdžio, kad suderinus nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, L. M. teisinė padėtis bus akivaizdžiai pabloginta. Atlikdamas bausmę Jungtinėje Karalystėje L. M. lygtinai būtų paleistas 2022 m. gegužės 31 d. O pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą lygtinis paleidimas nėra privalomas. Be to, nuteistasis, norėdamas kreiptis su prašymu dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti tam tikras papildomas sąlygas. Nuteistojo gynėjo nuomone, L. M. perkėlimas likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymui į Lietuvą yra ne tik netikslingas, neekonomiškas, bet ir nepagrįstai pablogina jo teisinę padėtį. Pripažinus nuosprendį jis neabejotinai turės ilgiau atlikti bausmę.
Šalies argumentai
3.5. Skunde nurodoma ir tai, kad vykdant bausmę Lietuvos Respublikoje nebus sudarytos palankesnės sąlygos resocializacijai. Pamatinio sprendimo tikslas yra nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas socialinei nuteistojo reabilitacijai, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę. Nutartyje teismas nuteistojo poziciją dėl likusios bausmės dalies atlikimo Lietuvoje iš esmės vertino tik kaip jo komfortiškesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo siekį. Tačiau su tokiu vertinimu nuteistojo gynėjas nesutinka. Šiuo atveju yra pateikti akivaizdūs argumentai, kad Jungtinėje Karalystėje nuteistojo L. M. resocializacijos tikslui pasiekti yra palankesnės sąlygos. Be to, (duomenys neskelbtini) kalėjimų tarnybos pateiktoje ataskaitoje dėl L. M. elgesio matyti teigiama dinamika, jis elgiasi tinkamai, toliau lanko ugdomuosius užsiėmimus. Lietuvoje siekiant valdyti viruso plitimą yra įvesti įvairūs ribojimai, susiję su kvalifikacijos tobulinimu, ugdymu ir t. t., neorganizuojami pasimatymai, todėl nuteistasis neturės galimybės įvairiomis priemonėmis siekti resocializacijos, o visa Jungtinėje Karalystėje matoma pažanga, teigiami elgesio pokyčiai ir užimtumo siekis realiai bus nutraukti ar nuslopinti, visi turimi įgūdžiai bausmės atlikimo laikotarpiu nyks. L. M. perkėlimas nesudarys palankesnių sąlygų jo resocializacijai. Be to, perkėlimas jam sukeltų ir kitas neigiamas pasekmes bei išgyvenimus, kadangi jam iš naujo tektų pratintis prie visiškai kitokios aplinkos, kitokios vidinės tvarkos, iš naujo mokytis įkalinimo taisyklių, vidinės tvarkos. Nuteistojo perkėlimas iš vienos įkalinimo įstaigos, kurioje jis apsiprato, į kitą svetimą erdvę, įvertinus, kad iki lygtinio paleidimo Jungtinėje karalystėje liko nedaug laiko, yra neproporcingas, neabejotinai kelia stresą, baimę ir nerimą nuteistajam. Šios aplinkybės nutartyje nebuvo tinkamai įvertintos. Nuteistojo perkėlimas į Lietuvos Respubliką ne tik prieštarautų bausmių vykdymo paskirčiai bei pamatiniam sprendimui, bet ir Įstatymo 3 straipsniui. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju nėra įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų visumos, nes egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, pats nuosprendžio pripažinimas ir jo vykdymas Lietuvos Respublikoje nesudarys palankesnių sąlygų nuteistojo resocializacijai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 12 d., papildomai 2021 m. kovo 15 d. iš Alytaus apylinkės teismo gauta informacija, kad Didžiosios Britanijos institucijos panaikino 2020 m. liepos 2 d. išduotą liudijimą. Jokie tolesni veiksmai vykdomi nebus. Didžiosios Britanijos institucijos bylą uždarė. Netrukus L. M. sulaikymas Jungtinėje Karalystėje bus nutrauktas, jis bus paleistas iš pataisos įstaigos, deportuotas į Lietuvą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismas neturėjo pagrindo pripažinti Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. L. M. atžvilgiu priimto nuosprendžio ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat nenustatyta, kad užsienio valstybės teisminės institucijos priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra būtų pažeista.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsniu Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės <...> Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Pamatinio sprendimo 8 straipsnyje nurodyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje tik esant kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos kreipimuisi.
8. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pateiktą prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir vykdyti juo paskirtą bausmę. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo nuosprendį, o kitos aplinkybės (nuteistojo pilietybė, gyvenamoji vieta) atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytas sąlygas, todėl skundžiamas procesinis sprendimas pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą nuosprendį yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikė Pamatinio sprendimo nuostatas, kadangi Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos kreipimąsi dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo vykdančiosios valstybės (Lietuvos Respublikos) kompetentinga institucija gavo iki pereinamojo laikotarpio Didžiajai Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos pabaigos (Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 144I/01) 62 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktis).
9. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu pripažinti ir vykdyti nuosprendį, skunde ginčija liudijimo išsamumą, nurodo argumentus dėl pagrobto turto vertės įtakos teisingam padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK 178 straipsnio dalį, atkreipia dėmesį į nuteistojo L. M. teisinės padėties pasunkinimą lygtinio paleidimo instituto taikymo Jungtinėje karalystėje ir Lietuvos Respublikoje aspektu, taip pat nurodo argumentus dėl palankesnių sąlygų nuteistojo resocializacijai buvimo Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvos Respublikoje. Tačiau esant šios nutarties 4 punkte nurodytoms aplinkybėms minėtų nuteistojo gynėjo skundo argumentų atskiras vertinimas nebėra aktualus. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 10 dalį, jeigu gaunamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimas, kuriuo panaikinamas liudijimas, arba bet koks kitas Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas, dėl kurio sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės tampa nevykdytinas, nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmęs teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, priima nutartį nutraukti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir išsiunčia nutartį bausmę vykdančiai institucijai. Galimybė panaikinti išduotą liudijimą ir tokio liudijimo panaikinimo pasekmės reglamentuoti Pamatinio sprendimo 13 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kol bausmė nepradėta vykdyti vykdančiojoje valstybėje, išduodančioji valstybė gali panaikinti joje išduotą liudijimą, nurodydama panaikinimo priežastis; panaikinus liudijimą, vykdančioji valstybė nebevykdo bausmės. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą išduodančiosios valstybės, šiuo atveju Didžiosios Britanijos, išduoto liudijimo panaikinimas yra absoliutus pagrindas nutraukti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors pagal Įstatymo 14 straipsnio 10 dalį nutartį nutraukti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą priima nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmęs teismas (šiuo atveju Alytaus apylinkės teismas), įvertinus tai, kad išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos pranešimas apie išduoto liudijimo panaikinimą gautas užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą apylinkės teisme iš esmės jau išnagrinėjus, apeliacinio proceso metu, taip pat atsižvelgiant į proceso operatyvumo kriterijų, šis klausimas išspręstinas apeliacinėje instancijoje.
10. Skunde nuteistojo gynėjas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį prašė panaikinti tuo pagrindu, kad nenustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje sąlygos, egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, o pats nuosprendžio pripažinimas nesudarys palankesnių sąlygų nuteistojo resocializacijai, bus pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Tačiau apeliacinėje instancijoje pasikeitus faktinei situacijai – Didžiosios Britanijos kompetentingai institucijai panaikinus išduotą liudijimą dėl L. M. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, skundžiama nutartis negali būti paliekama galioti, kadangi, kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, išduodančiosios valstybės išduoto liudijimo panaikinimas yra absoliutus pagrindas nutraukti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nutartis, nors ir kitu, negu nurodoma skunde, pagrindu, naikinama, nuteistojo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nutraukti Jungtinės Karalystės Maidstone Karališkojo teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. atžvilgiu, pripažinto Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartimi, vykdymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.