- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- N1-228-849/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Nukentėjusysis
- K. Č.
- Kaltinamasis
- V. M., A. V.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nukentėjusiajam K. Č., kaltinamųjų gynėjams D. V., Reginai Šeperienei, V. J., Georgijui Gromovui, Alytaus miesto VTAS atstovui J. J., Alytaus rajono VTAT atstovei D. Š., D. Ž., kaltinamosios V. M. įstatyminiams atstovams A. M. ir V. M., kaltinamosios A. V. įstatyminei atstovei A. V., viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. atliekantis laisvės atėmimo bausmę, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:
2008-03-15 pagal LR BK 135 str. 1 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmę atliko 2009-11-23, 2011-04-22 pagal LR BK 165 str. 1d., 187 str. 2d., 233 str. 1d., 63 str. 9d. laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams,
K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) darbininkas, neteistas,
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, Alytaus Profesinio rengimo centro Paslaugų ir verslo sk. I k. moksleivė, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2011-09-14 pagal LR BK 235 str.1d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 9 kl. išsilavinimo, Alytaus rajono Venciūnų pagrindinės m-klos 10 kl. mokinė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B., K. D., nepilnametės A. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. sausio 7 d. – 2011 m. vasario 4 d. laikotarpiu tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), išlaužus pakabinamą durų spyną, įsibrovė į K. Č. priklausantį ūkinį pastatą – kluoną, per nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau 10 kartų – slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam K. Č. priklausančius: 400 l dyzelino kuro, kurio 1 l vertė 3,90 Lt, bendra vertė 1560 Lt., 4 vnt. kuro bakų, kurių vieno vertė 20 Lt, bendra vertė 80 Lt, akumuliatorių, kurio vertė 270 Lt, nukentėjusiajam K. Č. padarydami 1.910,00 Lt. turtinę žalą.
Taip pat M. B., K. D., nepilnametės A. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. naktį iš vasario 5-osios į 6-ąją, tiksliau nenustatytu laiku Alytuje, Geležinkelio g., privačių garažų masyve, išlaužę pakabinamą durų spyną, įsibrovė į K. Č. priklausantį garažą ir iš jo slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam K. Č. priklausančius daiktus: pusiau automatinį suvirinimo aparatą, kurio vertė 2500 Lt, įrankių dėžę su varžtų atsuktuvų galvučių komplektu, kurio vertė 400 Lt, dėžutę su sriegpjovių komplektu, kurio vertė 160 Lt, nukentėjusiajam K. Č. padarydamas 3.060 Lt turtinę žalą.
Be to, M. B., K. D., nepilnametės A. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, durų spyną atrakindami vietoje slepiamu raktu, apie kurio buvimą žinojo V. M., įsibrovė į K. Č. priklausantį sodo namelį ir iš jo slapta pagrobė svetimą turtą – 2 pakuotes mineralinės vatos “Rockwool”, kurių 1 pakuotės vertė 60 Lt, bendra vertė 120 Lt, nukentėjusiajam K. Č. padarydamas 120 Lt turtinę žalą.
M. B. 2011 m. naktį iš vasario 3-osios į 4-ąją, tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo dėl vykdytos vagystės iš K. Č. kluono, tyčia paties vairuojamu automobiliu Mazda 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ant užstojusio kelią K. Č., šį kliudė ir nubloškė ant žemės, nukentėjusiajam K. Č. dėl kraujosruvų odoje ir odos nubrozdinimų dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. B. su jam pareikštais kaltinimais sutiko iš dalies.
Dėl vagystės iš ūkinio pastato prisipažino iš dalies: nepripažino savo kaltės dėl padangų vagystės, dėl viso jiems inkriminuojamo kiekio dyzelinio kuro ir kuro bakų vagystės. Paaiškino, kad žiemą buvo nuvažiavęs su K. A. ir V. į K. Č. kluoną ir, V. žinant, kur yra padėtas raktas nuo kluono, atsirakinę duris, pavogė per 9- 10 kartų 400 litrų dyzelinio kuro, 3-4 bakus, akumuliatorių, tačiau mini motociklo neėmė – matė jį vėliau pas V. namuose, padangų nevogė, nes jų kluone nebuvo.
Dėl vagystės iš garažo parodė, kad prisipažįsta iš dalies – paėmė įrankių dėžę, suvirinimo aparatą, dėžutę su sriegpjpovėmis, tačiau neėmė valties variklio, nes jo ten nebuvo.
Dėl vagystės iš sodo namelio prisipažino pilnai, parodė, kad buvo keturiese, V., žinodama, kur raktas, atrakino namelio duris ir iš ten pavogė mineralinės vatos pakuotes.
Dėl K. Č. sužalojimo savo kaltės nepripažino, parodė, kad su mašina važiavo keturiese iš kiemo, o nukentėjusysis, norėdamas juos sulaikyti, pats šoko ant mašinos.
Šalies argumentai
Su civiliu ieškiniu sutiko iš dalies, prašo turtinę žalą mažinti nevogtų padangų dydžiu, nesutinka su neturtine žala.
Kaltinamasis K. D. su jam pareikštais kaltinimais sutiko iš dalies.
Dėl vagystės iš ūkinio pastato prisipažino iš dalies: nepripažino savo kaltės dėl mini motociklo ir padangų vagystės, dėl viso jiems inkriminuojamo kiekio dyzelinio kuro ir kuro bakų vagystės. Parodė, kad M. pasiūlius užsipilti kuro, visi keturi kaltinamieji nuvažiavo prie K. Č. ūkinio pastato. Kas nuėmė spyną, nematė. Iš ūkinio pastato per 7-9 kartus paėmė 400 litrų kuro, 3 bakus ir akumuliatorių. Mini motociklo ir padangų jis nematė ir nevogė.
Dėl vagystės iš garažo savo kaltę pripažino iš dalies – neigia pavogus valties variklį. Garažo spyną jis numušė plaktuku.
Dėl vagystės iš sodo namelio kaltę pripažino visiškai.
Nurodo, kad visus vagystės objektus užrodė M. B., gautus iš vagysčių pinigus, kuriuos visi kartu leisdavo, laikė taip pat M..
Tuo metu, kai nukentėjusysis šoko ant mašinos, jo nebuvo.
Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies – atmetus jo nevogtų variklio, padangų, mini motociklo vertes.
Kaltinamoji A. V. su jai pareikštais kaltinimais sutiko iš dalies.
Dėl vagystės iš ūkinio pastato savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad nesutinka su jai pareikštu kaltinimu dėl padangų ir viso jai inkriminuojamo kiekio dyzelino ir bakų vagystės.
Paaiškino, kad negali pasakyti, kiek pastate buvo kuro, nes jo nevogė ir nepardavinėjo – kurą pardavinėjo M., o paskutinius kartus kuro nevogė. Pastate nebuvo 15 bakų – buvo 4-5 bakai, o kurą pildavo ir į savo atsivežtus bakus. Kartu jiems lankantis kluone, buvo pavogtas akumuliatorius. Ji pavogė mini motociklą, tačiau jį vagiant K. D. kartu su ja, M. B. ir V. M. nebuvo.
Dėl vagystės iš garažo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad spyną ant garažo durų nukirto K. D. plaktuku, iš garažo išsinešė dėžutes, tačiau kas jose buvo, nežino. Valties variklio garaže nebuvo , jo nevogė.
Dėl vagystės iš sodo namelio kaltę pripažino visiškai, parodė, kad iš ten paėmė dvi pakuotes mineralinės vatos.
Kai M. patrenkė nukentėjusįjį, ji buvo mašinoje. Smūgio nebuvo galima išvengti, nes M. pradėjus važiuoti, nukentėjusysis pradėjo vytis, todėl M. nespėjo sustabdyti mašinos.
Tikslo vogti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų neturėjo - važiavo su visais iš įdomumo. Nusikaltimus darė dėl nebrandumo – jei būtų žinojusi, kad laukiasi, nebūtų dariusi nusikaltimų, dabar padarė išvadas.
Kaltinamoji V. M. su jai pareikštais kaltinimais sutiko iš dalies.
Dėl vagystės iš ūkinio pastato savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad nesutinka su jai pareikštu kaltinimu dėl padangų ir viso jai inkriminuojamo kiekio dyzelino ir bakų vagystės.
Parodė, kad padangų taip pat nemačiusi ir niekas jų neėmė, matė tik 4 kuro bakus – 15, kaip nurodyta kaltinamajame akte – nebuvo. Visą laiką kurui piltis vežiodavosi tuos pačius bakus – papildomų bakų neėmė. Buvo nuvažiavę į kluoną apie 7 kartus. Vieno tokio važiavimo metu matė, kaip motocikliuką paėmė A., kurį vėliau M. pardavė A. broliui. Tą kartą su jais K. D. nevažiavo.
Dėl vagystės iš garažo kaltę pripažino iš dalies. Ji daiktų jokių iš garažo nenešė, tik saugojo lauke, kad niekas neateitų. Matė M. su K. nešančius dėžes. Dėl valties variklio nieko nežino.
Dėl vagystės iš sodo namelio kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad ji pakvietė visus ten važiuoti, bet ne vogti, o parodyti, kur ji būdavo su draugais ir broliu. Ji atrakino ir duris, nes žinojo kur yra raktai. M. pamatė, kad ten yra vata, paėmė du pakus.
Dėl sužalojimo paaiškino, kad jie buvo kluone, ir, pamatę K., pradėjo bėgti – M. pradėjo važiuoti, o nukentėjusysis iš šono užšoko ant mašinos ir nukrito.
Nurodo, kad jos nusikalstamų veikų darymui įtakos turėjo draugystė su M., blogai įvertino savo elgesį.
Nukentėjusysis K. Č. dėl vagystės iš ūkinio pastato parodė, kad ūkinis pastatas, iš kurio kaltinamieji grobė, yra jo sesers nuosavybė, kad šis pastatas yra kaip šeimos sandėlis, kuriame laikomas visas giminės turtas, ir juo naudojasi tiek jo mama, tiek jis, tiek jo visi giminaičiai, todėl į ūkinį pastatą galėjo įeiti bet kas.
Nurodo, kad ūkiniame pastate buvo laikomas dyzelinas 20 - 50 litrų talpose ir bačkose po 200 litrų, kad buvo 15 kanistrų, tačiau tiksliai nežino, nes ne visi jie buvo jo paties– dalis kanistrų buvo jo sesers vaikų. Dyzelino buvo viena tona šimtas litrų – penkios bačkos buvo pilnos, 100 litrų buvo kanistruose, tačiau negali pasakyti, keliuose. Po vagysčių bačkose buvo likę po 10 litrų. Kai jis juos sustabdė vagiant, kaltinamieji buvo išsinešę 60 litrų, kurį grąžino ir dar 55 litrai buvo pasiruošta išnešti. Nurodo, kad kuras ne jo vieno buvo – atsiveždavo ir sesers vaikai. Iš kratos metu rastų 5 bakų: 4 bakų po 10 litrų, 1 bako po 60 litrų jo buvo tik vienas 60 litrų talpos indas.
Nurodo, kad ūkiniame esančio pusės daiktų, nurodytų ieškinyje, savininkai yra sesers vaikai ir kiti artimieji – mini motociklas priklauso sesers vaikams, padangos – jo sūnui.
Dėl vagystės iš garažo parodė, kad garažas priklauso jam. Kad dingo garaže esantys daiktai, pamatė jo sūnus- dingo įrankiai, suvirinimo aparatas, motorinės valties variklis, priklausantis sesers sūnui, buvo sudaužytas skraidyklės prietaisų skydelis, kurio žalą vertina 1000 litų. Įrankiai buvo surasti ir grąžinti.
Dėl vagystės iš sodo namelio paaiškino, kad apie vagystę kad buvo iš ten pavogta vata, sužinojo iš tyrėjos.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo paaiškino, kad jam pamačius kaltinamuosius vagiant kurą, jie šoko bėgti ir sulipo į mašiną. bandydamas juos sulaikyti jis stojo ant įvažiavimo, tačiau kaltinamasis nestabdė mašinos, o važiavo teisiai ant jo ir taip jį parbloškė.
Liudytojas V. Č. parodė, kad ūkiniame pastate, kuriuo naudojosi jis su tėvu, jo pusbroliai, dingo kuras, motociklas, akumuliatorius. Kiek buvo kuro, tiksliai pasakyti negali – jo buvo nemažai – stovėjo 8 metalinės statinės, bakų buvo 5-6 po 20-30 litrų talpos. Iš tėvo girdėjo, kad vagiamas dyzelis, pats jis kurą pilasi kolonėlėje, nes tėvas jam neduoda.
Vagystę iš garažo pastebėjo jis – atvažiavęs į jį pastabėjo numestą nupjautais galais spyną, o iš garažo dingo pusautomatis, o ten buvusios skraidyklės galva buvo nuspirta. Iš tėvo pasakymo sužinojo, kad dingęs ir motorinės valties variklis.
Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamoji A. yra jo dukra, kuri prašė, kad leistų jų namuose pagyventi M. ir V.. Apie vagystes nieko jam nežinoma, tačiau matydavo savo kieme kanistrus, gal porą kartų matė, kaip M. vakare parveždavo - 2 bakus po 20 litrų. M. prašė jo paklausti, kur galėtų parduoti kurą, todėl jis suvedė M. su R., kuriam buvo pasiūlęs, kad jaunimas turi parduoti pigaus kuro. Kiti kaltinamieji kuro pardavime nedalyvavo. Matęs laiptinėje ir mini motociklą.
Liudytojas R. J. parodė, kad su M. B. jį supažindino V., su kuriuo išėjo kalba, kad M. B. turi kuro. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. M. B. jam pardavė 200 litrų, kitą kartą – 60 litrų kuro. Kitą kartą prižadėjo atvežti jam kuro, bet sakė neturintis pinigų, todėl jis M. B. davė 500 litų, tačiau po to M. B. dingo. M. B., paskambinęs į mobilų, taip pat siūlė jam pirkti įrankių komplektą ir sriegpjovių, kuriuos nupirko už 300 Lt.
Iš K. Č. protokolas-pareiškimo matyti, kad K. Č. pareiškia, kad 2011 m. vasario 4-osios naktį jis savo ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) aptiko dyzeliną bevagiančius asmenis, iš kurių atpažino M. B., V. M.. Be to, M. B., sprukdamas automobiliu, jį partrenkė, kad iš ūkinio pastato buvo pagrobta 60 litrų dyzelio už 230 litų ir du dvi padangos su ratlankiais už 400 litų, tuo jam padarant 630 litų žalą (t.1; b.l. 39).
2011-02-04 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), K. Č. priklausantis ūkinis pastatas – kluonas; prie šio pastato rasti avalynės ir automobilinių padangų pėdsakai sniege, sugadinta pakabinama spyna, kad ūkiniame pastate įvairiose vietose yra apžiūrėtos 4 metalinės statinės, plastmasinė talpa, metalinė statinė, 1 mėlynos spalvos ir 1 pilkos spalvos talpa su skysčiais, metalinis 20 litrų kanistras, mėlyna plastmasinė statinė (t.1; b.l. 41-47).
2011-02-06 V. Č. protokolu-pareiškimu praneša, kad 2011 m. vasario 6 d. apie 13.30 val. rado apvogtą tėvui K. Č. priklausantį garažą Alytje, Geležinkelio g. (t.1; b.l. 7).
2011-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta Alytuje, Geležinkelio g., K. Č. priklausantis garažas, prie jo vartų rasta sulaužyta spyna (t.1; b.l. 9-16).
2011-04-18 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta Alytaus r., Alytaus sen., Likiškėlių k., SB “Dainava”, Tulpių g. 28, K. Č. priklausantis sodo namelis, jo kambaryje ant spintos dar likusi viena pakuotė mineralinės vatos “Rockwool” (t.1; b.l. 87-93).
2011-03-24 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad liudytojas R. J. pateikė raudonu korpusu suvirinimo aparatą su žarnomis ir dvi įrankių dėžes: mėlyną su galvučių komplektu ir pilką su sriegpjovių komplektu (t.1; b.l. 20).
2011-03-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti individualūs liudytojo R. J. pateiktų daiktų: suvirinimo aparato ir dviejų įrankių dėžių bei kaltinamosios A. V. parodymų patikrinimo vietoje metu paimto motociklo variklio gaubto požymiai (t.1; b.l. 21-27).
2011-03-17 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamosios A. V. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose buvo rasti ir paimti 5 plastmasiniai bakai nuo kuro (t.1; b.l. 59-60).
2011-03-18 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti iš V. gyvenamosios vietos kratos metu paimtų 5 plastmasinių bakų individualūs požymiai (t.1; b.l. 61-64).
2011-02-24 specialisto išvadoje konstatuojama, kad pakabinama spyna, paimta įvykio vietos apžiūros metu 2011-02-04 pagal vagystės faktą iš ūkinio pastato, esančio adresu Stoties g. 9, Alytaus m., buvo laužta, raunant jos lankelį iš spynos dėžutės laužtuvu arba kitu panašiu įrankiu, panaudojant sverto principą (t.1; b.l. 49-50).
2011-02-18 specialisto išvadoje konstatuojama, kad pakabinama spyna, paimta įvykio vietos apžiūros metu 2011-02-06 pagal vagystės faktą iš garažo, esančio adresu: Geležinkelio g., Alytaus m., galėjo būti pjauta diskiniu pjūklu (t.1; b.l. 18-19).
2011-02-10 teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuojama, kad K. Č. padaryta kraujosruva odoje ir odos nubrozdinimai dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje; sužalojimas padarytas veikiant dešinę blauzdą kietu buku žalojančiu daiktu, galimai kliudant judančio automobilio dalimis nukentėjusiojo nurodytu laiku, t.y., 2011-02-04, ir šis sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1; b.l. 72-73).
2011-03-24 akistatų tarp įtariamųjų M. B. ir K. D. bei M. B. ir A. V. metu įtariamasis M. B. prisipažino dėl vagystės iš K. Č. garažo, dalyvavimą, kurioje buvo neigęs ankstesnės apklausos metu, bei taip pat prisipažino dėl vagystės iš K. Č. sodo namelio (t.1; b.l. 105-106,108-110).
Parodymų patikrinimo vietoje 2011-02-17 protokole užfiksuota, kaip kaltinamoji V. M. parodė vietas Alytuje, Stoties g. 9, kur yra K. Č. kluonas, iš kurio 2011 m. sausio – vasario mėn. pr. ji su A. V., K. D. ir M. B. vogė K. Č. turtą; taip pat Geležinkelio g. esantį garažą, kurį tie patys asmenys apvogė 2011 m. vasario pradžioje. (t.1; b.l. 146-148).
Parodymų patikrinimo vietoje 2011-03-18 protokole užfiksuota, kad kaltinamoji A. V. įvykio vietose: Alytuje, Stoties g. 9 esančiame K. Č. kluone bei Geležinkelio g. esančiame K. Č. garaže parodė, kad vogė nukentėjusiojo turtą 2011 m. sausio mėn. – vasario mėn. pr. laikotarpiu; paaiškina aplinkybes (t.2; b.l. 13-21).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmę bylai teisingai išspręsti, laikytini įrodymais ir vertintini (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).
Dėl vagystės iš ūkinio pastato.
Visi kaltinamieji iš dalies prisipažino dėl vagystės iš K. Č. kluono. Kaltinamieji M. B. ir K. D. nepripažino savo kaltės dėl mini motociklo ir padangų vagystės, dėl viso jiems inkriminuojamo kiekio dyzelinio kuro ir kuro bakų vagystės, o kaltinamosios V. M. ir A. V. – dėl padangų ir viso joms inkriminuojamo kiekio dyzelino ir kuro bakų vagystės.
Visi kaltinamieji vieningai teigia, kad K. Č. ūkiniame pastate nebuvo 15 bakų, neigia, kad pavogė jiems inkriminuojamą kiekį - 1.100 litrų dyzelinio kuro ir 15 bakų. Tiek M. B., tiek K. D. pripažįsta pavogę 400 litrų degalų ir 3–4 bakus. Kaltinamosios V. M. ir A. V. tiksliai neprisimena, kiek kuro buvo pavogta, bet jos vieningai parodė, kad ūkiniame pastate nebuvo 15 bakų, nes jos matė 4-5 bakus, kad kurą pildavosi į tuos pačius bakus, taip pat į savo atsivežtus.
Šie kaltinamųjų parodymai, kad jie nepavogė viso jiems inkriminuojamo kiekio dyzelinio kuro ir kuro bakų, nebuvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktiškai ikiteisminio tyrimo metu inkriminuojant šių daiktų vagystes iš esmės buvo remiamasi vienintelio nukentėjusiojo K. Č. parodymais, kad garaže buvo 200 litrų talpos šešios bačkos ir 15 kanistrų, kad penkios statinės buvo pilnos ir dar 100 litrų buvo kanistruose – keliuose, tiksliai nežino. Pažymėtina, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti savo turimo kuro ir bakų kiekio, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, tik nurodo, kad kuro buvo ne mažiau kaip nurodyta kaltinamajame akte. Vertintina ir tai, kad nukentėjusysis, kreipdamasis dėl kuro vagystės į policiją, savo pirminiame protokole – pareiškime nurodo, kad iš jo buvo pagrobta tik 60 litrų kuro, kurio vertė 230 Lt. (t.1., b.l. 39-40).
Tuo pačiu nukentėjusysis patvirtino, kad ūkiniame pastate buvo laikomi ne tik jo, bet sesers vaikų kanistrai bei kuras, kad į ūkinį pastatą įeiti ir juo naudotis galėjo bet kas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. Č.. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jam užklupus kaltinamuosius vagiant kurą, kaltinamieji neišsivežė 115 litrų.
Liudytojas R. J. parodė, kad M. B. jam pardavė 260 litrų dyzelino – kitąkart jam prašant parvežti kuro už 500 Lt., kuras nebuvo atvežtas.
Liudytojas A. V. parodė, kad du kartus matęs, kaip M. su kitais kaltinamaisiais parvežė namo abu sykius po 2 bakus po 20 litrų.
Šie byloje esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad nukentėjusysis iš tiesų turėjo ne mažiau kaip 1.100 litrų kuro ir 15 bakų, kad kaltinamieji galėjo pavogti jiems inkriminuojamą kiekį 1.100 litrų kiekio dyzelino ir 15 kuro bakų ir kad jie realiai galėjo tokiu kiekiu disponuoti.
Be to, nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, todėl jie vertintini kritiškai.
Nukentėjusysis tvirtina, kad buvo šešios statinės su kuru ir 15bakų, tuo tarpu liudytojas V. Č. parodė, kad ūkiniame pastate buvo 5-6 bakai ir 8 metalinės statinės su kuru, tačiau kiek buvo kuro, tiksliai nežino.
Pažymėtina, kad apžiūros metu buvo nustatyta, kad ūkiniame pastate įvairiose vietose yra apžiūrėtos 4 metalinės statinės, plastmasinė talpa, metalinė statinė, 1 mėlynos spalvos ir 1 pilkos spalvos talpa su skysčiais, metalinis 20 litrų kanistras, mėlyna plastmasinė statinė (t.1., b.l. 41,42), kas leidžia daryti išvadą, kad ūkiniame pastate buvo 5 metalinės statinės, o ne šešios, kaip nurodo nukentėjusysis.
Kratos metu pas J. V. buvo rasti vienas 60 litrų talpos bakas, 3 plastmasiniai bakai po 10 litrų ir vienas 20 litrų talpos bakas (t.1., b.l. 59-64). Pažymėtina, kad nukentėjusysis pripažino, kad iš šių bakų jam priklausė tik vienas 60 litrų talpos indas, kas patvirtina kaltinamųjų nurodomas aplinkybes, kad kurą vežėsi ir savo atsivežtais bakais.
Šie aptartų įrodymų visuma, turint omenyje nukentėjusiojo parodymus, kad ūkiniu pastatu naudojosi ne jis vienas ir į jį galėjo įeiti bet kas iš jo giminaičių, kad ūkiniame pastate kurą laikė ne jis vienas, o ir sesers vaikai, nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų apie jo turimą kuro ir bakų kiekį bei neįrodo, kad iš buvo pagrobta 1100 litrų kuro ir 15 bakų. Daugiau neginčijamų įrodymų, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobta 1.100 litrų kuro ir 15 bakų, byloje nėra, todėl kaltinimas kaltinamiesiems dėl 1100 litrų kuro ir 15 bakų vagystės yra nekonkretus, pagrįstas tik prielaidomis - šioje byloje valstybinis kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus dėl viso kiekio kuro ir bakų vagystės.
Dėl šių priežasčių teismas vadovaujasi kaltinamųjų parodymais ir konstatuoja, kad iš ūkinio pastato buvo pagrobta 400 litrų kuro ir 4 bakai, todėl likęs jiems inkriminuojamo pagrobto turto kiekis – 700 litrų kuro ir 11 vnt. bakų vagystė šalintina iš kaltinimo.
Taip pat visi kaltinamieji vieningai teigia, kad K. Č. ūkiniame pastate nebuvo jokių padangų ir jų nevogė. Jokių neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiojo K. Č. ūkiniame pastate buvo padangos, byloje nėra, todėl padangų vagystė, kaip ir prašė prokurorė, taip pat šalintina iš kaltinimo.
Be to, kaip patvirtino pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, pavogtas iš ūkinio pastato mini motociklas jam nepriklausė nuosavybės teise – mini motociklas buvo jo sesers sūnų nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šioje normoje nustatytų reikalavimų. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyta, jog kaltinamieji pavogė nukentėjusiajam priklausiusį mini motociklą, todėl teismas negali keisti šių faktinių aplinkybių, nurodant nukentėjusiaisiais kitus asmenis, todėl mini motociklo vagystė taip pat šalintina iš kaltinimo.
Dėl pagrobto akumuliatoriaus ginčo nėra – tai pripažįsta visi kaltinamieji, tai patvirtinama ir kitais byloje esančiais įrodymais,
Kaltinamųjų veika dėl 400 litrų kuro, 4 bakų, akumuliatoriaus grobimo pagal LR BK 178 str. 2d. kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamieji pagrobė iš ūkinio pastato nukentėjusiajam priklausantį turtą, į ūkinį pastatą, kuriame buvo laikomi pagrobti daiktai, patekdami be savininko leidimo. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji, įsibraudami į ūkinį pastatą, tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė nukentėjusiajam K. Č. priklausantį turtą.
Dėl vagystės iš K. Č. garažo.
Visi kaltinamieji iš dalies prisipažino dėl vagystės iš K. Č. garažo, nurodę, kad iš išlaužus garažo spyną, iš garažo pagrobė pusiau automatinį suvirinimo apartą, įrankių dėžę ir dėžutę su sriegpjūvių komplektu, tačiau neigia savo kaltę dėl pagrobto valties variklio, vieningai nurodydami, kad jo ten nebuvo.
Jokių neginčijamų įrodymų, kad šis variklis buvo laikomas garaže ir buvo pagrobtas, byloje nėra, be to, pats nukentėjusysis patvirtino, kad minimas variklis priklauso jo sesers sūnui, todėl variklio vagystė, kaip ir prašė prokurorė, šalintina iš kaltinimo.
Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė patvirtinama kita byloje esančia medžiaga: liudytojų V. Č. ir R. J. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.
Ši kaltinamųjų bendra veika dėl turto, esančio garaže, grobimo pagal LR BK 178 str. 2d. kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamieji, vienam iš kaltinamųjų nudaužus užrakinto garažo spyną plaktuku, pagrobė iš garažo nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji, įsibraudami į garažą tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė nukentėjusiajam K. Č. priklausantį turtą.
Dėl vagystės iš K. Č. priklausančio sodo namelio.
Visi kaltinamieji visiškai prisipažino, kad sodo namelyje, į kurį pateko atsirakinus duris raktu, kurio buvimo vietą žinojo kaltinamoji A. V., pamatę ten gulinčias dvi pakuotes mineralinės vatos, ją pagrobė. Jų kaltę patvirtina ir byloje esančių ir teismo aptartų įrodymų visuma.
Ši kaltinamųjų veika dėl mineralinės vatos grobimo pagal LR BK 178 str. 2d. kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamieji pagrobė iš sodo namelio nukentėjusiajam priklausantį turtą, į sodo namelį, kuriame buvo laikomi pagrobti daiktai, patekdami be savininko leidimo. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji, įsibraudami į sodo namelį, tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė nukentėjusiajam K. Č. priklausantį turtą.
Dėl K. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Kaltinamasis neigia savo kaltę dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nurodydamas, kad nukentėjusysis pats šoko ant automobilio, tačiau teisiamojo posėdžio ištirtų įrodymų visuma patvirtina jo kaltę, todėl šis kaltinamas yra pagrįstas ir pilnai įrodytas.
Nukentėjusysis parodė, kad jam užklupus kaltinamuosius vagiant kurą, jie šoko bėgti ir sulipo į mašiną. Bandydamas juos sulaikyti jis stojo ant įvažiavimo, tačiau kaltinamasis nestabdė mašinos, o važiavo teisiai ant jo ir taip jį parbloškė. Parodė, kad niekas kaltinamajam netrukdė sustabdyti automobilio, tuo labiau, matydamas jį, galėjo visiškai jos neužvesti ir net nepradėti važiuoti.
Kiti kaltinamieji patvirtino, kad buvo užklupti nukentėjusiojo jiems vagiant kurą, todėl jie spruko nuo jo, įšokdami į automobilį ir pradėdami važiuoti.
Darytina išvada, kad kaltinamasis M. B. nukentėjusįjį sužalojo siekdamas pasprukti, todėl, matydamas kelią pastojusįjį nukentėjusįjį, sąmoningai nestabdė automobilio ir važiavo tiesiai ant bandančio juos sulaikyti nukentėjusiojo, nors turėjo visas galimybes sustabdyti automobilį, ko pasekoje kaltinamojo M. B. vairuojamas automobilis parbloškė nukentėjusįjį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1d.
Bausmės skyrimas.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, o skiriant bausmę A. V. ir V. M., – ir į LR BK 91 str. 2d. numatytas bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, nes šios abi kaltinamosios nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametės.
Kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus. Praeityje jis teistas du kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl M. B. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str).
Taigi, nepaisant jo jauno amžiaus, jis yra teisiamas jau trečią kartą, jo veikomis padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam, o tai rodo jo asmenybės ir jo daromų veikų pavojingumą visuomenei, todėl parenkant bausmės rūšį M. B. būtina įvertinti, kad jo veikos ne pavieniai atsitiktiniai nusikaltimai, o sistemingai ir tendencingai daromos nusikalstamos veikos. Be to, jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b.l. 125-131), kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus. Įvertintus tai, teismas sprendžia, kad M. B. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar bausmės vykdymą atidėjus, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti jam galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės.
Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad M. B. dėl visų vagysčių savo kaltę pripažino visiškai, tačiau nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178str. 2d., padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str.. 1d. 1p.), nukentėjusiajam žalos neatlygino, Be to, M. B. buvo veikų, vykdant vagystes, iniciatorius. Kaltinamasis į psichiatrinio-narkologinio kabinetų įskaitas neįrašytas (t.1, b.l. 133).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudžiamajame įstatyme numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, didesnės už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkį, kurios, įvertinus į visas aplinkybes, yra tinkamos bausmės kaltinamajam.
Paskirta po bausmių bendrinimo bausmė bendrinta su Kauno apygardos teismo 2011-09-27 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (LR BK 64 str. 1d., 4d. 9d.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.
Kaltinamasis K. D. teisiamojo posėdžio metu pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo šioje byloje (t.3., b.l. 51), bei prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusysis tokį pašymą palaikė.
Kaltinamasis padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, ankščiau nebuvo teistas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šiuos pažeidimus darė sistemingai, o paskutinįjį kartą – 2011-01-18 buvo nubaustas už grubų KET pažeidimą – vairavimą neblaiviam (t.2, b.l. 79-82). Beje, paskutinį pažeidimą kaltinamasis padarė po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis dėl savo elgesio išvadų nedaro, ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus.
Be to, kaltinamojo elgesyje ir jo duotose paaiškinimuose teismas neįžvelgė, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėtųsi - nusikalstamų veikų darymą jis vertina kaip būtinybę viską išbandyti savo gyvenime.
Šios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui manyti, kad K. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, dabar yra teisiamas už trijų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t.2, b.l. 38). Kaltinamojo lengvinančių aplinkybių nenustatyta– kaltinamasis nors ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jo elgesyje nebuvo nuoširdaus gailėjimosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1d. 1p.).
vertintina ir tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, K. D. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės rūšys, mažesnės už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkiui, kurios, įvertinus į visas aplinkybes, yra tinkamos bausmės kaltinamajam, taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 6 val.
Kaltinamajam K. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, (b.l. 87,88), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.
Kaltinamoji V. M. teisiamojo posėdžio metu pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo šioje byloje duomenis, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, ir prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė (t.3., b.l. 43) LR BK 38 str. pagrindu.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo nepilnametė.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai turi būti taikomos LR BK 93 str. 1d. nuostatos (LAT nutartis b. byloje Nr. 2K-547/2006).
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamosios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra vienos iš būtinosios sąlygos, kad nusikalstama veika būtų padaryta pirmą kartą.
Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinusi, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (LAT 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008.
Iš bylos duomenų matyti, kad šioje nagrinėjamoje byloje kaltinamoji yra teisiama už tris nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės. Be to, kaltinamoji jau yra teista 2011-09-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 235 str. 1d. už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2010-05-17.
Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad V. M. nusikalto pirmą kartą, todėl ji neatleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skiriant bausmę V. M. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji teista vieną kartą, dabar yra teisiama už trijų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, administracine tvarka nebausta (t.1., b.l. 166), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (t.1, b.l. 168). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1d. 1p.). Kaltinamoji nusikalto būdama nepilnametė. Alytaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius apie V. M. šeimą neturi neigiamos informacijos, nurodo, kad tėvai tinkamai auklėja dukrą, tačiau V. M. pasiduoda blogai draugų įtakai (t.1, b.l. 173). Kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą – gyvena su savo tėvais, mokosi Alytaus profesinio rengimo centro Paslaugų ir verslo skyriuje, nors mokyklos charakterizuojama patenkinamai (t.1, b.l. 170).
V. M. atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Be to, pažymėtina, kad V. M., kaip bendrininkės vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis - visas veikas ji padarė sukurstyta kaltinamojo M. B..
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. M. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jos nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkiui, įpareigojant ją tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22 iki 6 val.
Paskirta bausmė bendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-09-14 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (LRĮ BK 1d., 4d. 9d.).
Į bausmės įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-02-15 iki 2011-02-17 (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (t.1, b.l. 136,137) (LR BK 66 str. 1 ir 2d., 65 str. 1d. 1p. b)).
V. M. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t.1, b.l. 160, 161).
Kaltinamoji A. V. teisiamojo posėdžio metu pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo šioje byloje (t.3., b.l. 52). Susitarime nurodoma, kad nukentėjusysis prašo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis tokį pašymą palaikė. Pažymėtina, kad kaltinamoji prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str., tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo nepilnametė, todėl sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai turi būti taikomos LR BK 93 str. 1d. nuostatos (LAT nutartis b. byloje Nr. 2K-547/2006).
Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamosios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra vienos iš būtinosios sąlygos, kad nusikalstama veika būtų padaryta pirmą kartą.
Iš bylos duomenų matyti, kad šioje nagrinėjamoje byloje kaltinamoji yra teisiama už tris nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės.
Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad A. V. nusikalto pirmą kartą, todėl ji neatleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skiriant bausmę A. V. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji praeityje neteista, dabar yra teisiama už trijų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, administracine tvarka nebausta (t.2., b.l. 33,34), į narkologinio kabineto įskaitą neįrašyta, yra psichoneurologijos kabineto įskaitoje dėl mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo (t. 2, b.l. 36).
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1d. 1p.). Kaltinamoji nusikalto būdama nepilnametė. Alytaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba apie A. V. šeimą neturi neigiamos informacijos, nurodo, kad A. V. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau A. V. neklauso tėvų, dažnai pabėga, nelanko mokyklos (t.2, b.l. 40). Kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą – gyvena su savo tėvais, mokosi Alytaus rajono Venciūnų pagrindinėje mokykloje, tačiau mokyklos charakterizuojama neigimai (t.2, b.l. 38).
A. V. atsiprašė nukentėjusiojo, jos įstatyminiai atstovai sutinka atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Be to, pažymėtina, kad V. M., kaip bendrininkės vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis - visas veikas ji padarė sukurstyta kaltinamojo M. B..
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. V. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, artimos įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jos nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkiui, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22 iki 6 val.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2011-03-17 iki 2011-03-18 (t.2., b.l. 2-3) (LR BK 66 str. 1d.), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2d., 65 str. 1d. 1p. b)).
A. V. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. (t.2, b.l. 26,27,28).
Dėl civilinio ieškinio.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl turtinė žalos.
BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusysis K. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8461 Lt. turtinės žalos priteisimo iš visų kaltinamųjų už jam nusikaltimu padarytą žalą turtinei žalai atlyginti (t.1; b.l. 76-77).
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamieji nepavogė iš nukentėjusiojo 11 bakų, 700 litrų kuro, dviejų padangų, valties variklio, mini motociklo, todėl šie daiktai eliminuotini iš civilinio ieškinio ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos spręstinas tik dėl 400 litrų kuro, kurį 1 litro kainą nukentėjęs vertina 3,90 Lt., 4 bakų, kurių 1 vnt.- 20 Lt., akumuliatoriaus, kurį nukentėjęs vertina 270 litais, 2 pakuočių mineralinės vatos, kurios 1vnt. – 60 Lt., dėl skraidyklės sugadinimo, kurį nukentėjęs vertina 1000 Lt., garažo sulaužytos spynos, kurią nukentėjęs vertina 25 Lt. Tokiu būdu civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pagal nukentėjusiojo vertinimus sudarytų 3.055 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad pavogtų iš nukentėjusiojo daiktų (kuro, bakų, akumuliatoriaus, mineralinės vatos, spynos) vertės yra protingos, šių verčių kaltinamieji neginčija, todėl lakytina, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis buvo padaryta 2.055,00 Lt. turtinė žala.
Kadangi kaltinamosios A. V. ir V. M. nusikalstamų veikų darymo metu buvo nepilnametės, civiliniais atsakovais šioje byloje yra pripažinti A. V. įstatyminiai atstovai A. V. ir A. V. (t. 2., b.l. 42,43), o V. M. – įstatyminiai atstovai V. M. ir A. M. (t.1., b.l. 179,180), todėl 2.055,00 lt. dydžio turtinė žala solidariai priteistina iš šių civilinių atsakovų ir kaltinamųjų M. B. ir K. D..
Nukentėjusysis nusikalstamų veikų padarytus skraidyklės apgadinimus vertina 1.000 Lt. Su tokiu vertinimu kaltinamieji nesutinka.
CK 6.249 str. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.281 str. numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti jį natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.
Atlyginant žalą bet kuriuo pasirinktu būdu, turi būti siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turtinės žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad turi būti atkurta arba ta turto būklė, kuri buvo prieš teisės pažeidimą, arba teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai.
Tokiu būdu nustatant K. Č. nusikaltimu padarytą turtinę žalą dėl skraidyklės sugadinimo reikia tiksliai nustatyti sugadinto daikto vertę, kaip naudingumo tam tikru metu matą, buvusią iki nusikaltimo padarymo.
Nukentėjusysis nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių 1000 Lt. žalos dydį dėl skraidyklės sugadinimo. Šiuo atveju žalos dydį gali įvertinti tik turto ekspertas, atsižvelgdamas į turto vertę iki jo apgadinimo, arba kurią galima nustatyti, tik nustačius sugadintų ir sunaikintų daiktų vertę turto įsigijimo metu ir jo nusidėvėjimą nusikaltimo padarymo dieną. Tokių įrodymų nukentėjusysis nepateikė.
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginama jo patirta turtinė žala, patvirtinta rašytiniais įrodymais, tačiau nukentėjusysis negali siekti praturtėti kaltinamųjų sąskaita, t.y. pagerinti savo turtinės padėties labiau už tą, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo, nes tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principui.
Tokiu būdu byloje nesant įrodymų dėl žalos dydžio sugadinus skraidyklę, šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas ir ši suma nepriteistina iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai.
Dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusysis K. Č. pareikštu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo M. B. ir 2.000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 76, 77), motyvuodamas tuo, kad M. B. vagysčių būdu jį terorizavo, persekiojo, kerštavo, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam emocinių nemalonumų, nesaugumo jausmą, dvasinių išgyvenimų.
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymėtina, kad šioje byloje buvo nagrinėjama byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 2d., tai yra kvalifikuotos vagystės, todėl ir patirta neturtinė žala turi būti sąlygota šių veikų. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodo su šia nagrinėjama byla visiškai nesusijusius ir byloje netirtus kaltinamojo M. B. veiksmus – nukentėjusiojo terorizavimą, persekiojimą, ar kerštą jam panaudojant vagystes, todėl šie nukentėjusiojo motyvai, kaip nesantys priežastiniame ryšyje su padaryta nusikalstama veika, atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip vieną iš motyvų dėl padarytos neturtinės žalos nukentėjusysis nurodo, kad M. B. sukėlė jam fizinį skausmą, kai partrenkė jį automobiliu.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam būtų sukėlusi kokias nors rimtas pasekmes išskyrus patirtą fizinį skausmą.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 140 str. 1d., buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašomas priteisti 2.000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl, atsižvelgiant į sunkią turtinę kaltinamojo padėtį, į rizikingus paties nukentėjusiojo veiksmus (puolė stabdyti važiuojantį automobilį), į tai, kad fizinis skausmo sukėlimas tėra tik vienas iš nukentėjusiojo visų nurodomų motyvų dėl patirtos neturtinės žalos, kad nukentėjusysis po patirto sužalojimo nepatyrė jokių rimtų pasekmių, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 500,00 litų.
Daiktiniai įrodymai - pusiau automatinis suvirinimo aparatas, įrankių dėžė su varžtų atsuktuvų galvučių komplektu, dėžutė su sriegpjpovių komplektu, motociklo variklio gaubtas, 1 plastmasinis 60 litrų talpos bakas, pagal pakvitavimą perduoti saugoti nukentėjusiajam K. Č. (t.1; b.l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini K. Č., o pagal pakvitavimą perduoti saugoti nukentėjusiajam K. Č. 3 plastmasiniai bakai po 10 litrų talpos ir vienas 20 litrų talpos bakas grąžintini J. V. (t.1., b.l. 59-64), kadangi pats nukentėjusysis pripažino, kad iš kratos metu pas J. V. rastų 5 bakų jam priklauso tik vienas 60 litrų talpos bakas.
Daiktiniai įrodymai - dvi pakabinamos spynos su laužimo žymėmis, perduotos saugoti Alytaus aps. VPK Logistikos skyriui (t.1; b.l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 1d. ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2 d. dėl vagystės iš ūkinio pastato ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš garažo ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš sodo namelio ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir M. B. paskirti subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. ir 9d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011-09-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir M. B. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems ) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2011-09-27 Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2 d. dėl vagystės iš ūkinio pastato ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš garažo ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš sodo namelio ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir K. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės apribojimo laikotarpiu K. D. įpareigoti nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2 d. dėl vagystės iš ūkinio pastato ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš garažo ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš sodo namelio ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. ir 9d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011-09-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir V. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems ) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2011-09-14 Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 ir 2d., 65 str. 1d. 1p. b), į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-02-15 iki 2011-02-17 (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; tęsti mokslus.
V. M. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2 d. dėl vagystės iš ūkinio pastato ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš garažo ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str. 2d. dėl vagystės iš sodo namelio ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai ) mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 ir 2d., 65 str. 1d. 1p. b), į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-03-17 iki 2011-03-18 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; tęsti mokslus.
A. V. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
K. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš M. B., K. D., A. V. įstatyminių atstovų A. V. ir A. V., bei V. M. įstatyminių atstovų V. M. ir A. M. 2.055,00 Lt. (du tūkstančius penkiasdešimt penkis litus 00 ct.) turtinės žalos K. Č. naudai.
Priteisti iš M. B. 500 Lt. (penkių šimtų litus 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo K. Č. naudai.
Kitoje dalyje K. Č. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus - pusiau automatinį suvirinimo aparatą, įrankių dėžę su varžtų atsuktuvų galvučių komplektu, dėžutę su sriegpjpovių komplektu, motociklo variklio gaubtą, 1 plastmasinį 60 litrų talpos baką, pagal pakvitavimą perduotus saugoti nukentėjusiajam K. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. Č.,
Daiktinius įrodymus- 3 plastmasinius bakus po 10 litrų talpos ir vieną 20 litrų talpos baką, pagal pakvitavimą perduotus saugoti nukentėjusiajam K. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. V..
Daiktinius įrodymus - dvi pakabinamas spynas su laužimo žymėmis, perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam, nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.