Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjęs pareiškėjo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) J. M., B. M. ir išieškojimą vykdantis antstolis R. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

3. Antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018-03-29 Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 3-1666 dėl 24,27 Eur notaro išlaidų, 1490,04 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimo išieškotojo (pareiškėjo) naudai. Suinteresuotas asmuo B. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra skolininko J. M. sutuoktinė. Skolininkas negauna pajamų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 19, 39). Skolininko J. M. sutuoktinė B. M. gauna darbo užmokestį iš D. V. įmonės (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) b. l. 38, 48, J. M. atsiliepimo rašytiniai įrodymai). Nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą.

4. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, įstatymo numatytais atvejais antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3, 4 dalys).

5. Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

6. Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra skolininko turtas bendrojoje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad B. M. dirba ir gauna darbo užmokestį iš D. V. įmonės. Pagal įstatymą nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir preziumuojama, kad šios sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 2 dalis; 3.117 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 straipsnyje, nenustatyta. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo (CK 3.123 straipsnio 4 dalis).

8. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2016-11-09 nutartis byloje Nr. e3K-3-504-421/2016). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012).

9. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Todėl, nesant ir skolininko J. M. prieštaravimo, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir B. M. darbo užmokestį.

10. Nagrinėjamu atveju B. M. sutuoktinis J. M. pateikė įrodymus, kad šeimoje auga trys mažamečiai vaikai (gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Taigi, šeima susideda iš penkių narių. Kaip žinoma iš pateikto pareiškimo dėl turto dalies nustatymo, J. M. pajamų negauna, nedirba. Šias aplinkybes jis pripažino ir atsiliepime. B. M. darbo užmokestis yra artimas minimaliai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai algai (sudaro apie 560,72 Eur) (tai patvirtina ir darbo sutarties kopija). Duomenų, kad šeima gauna socialines išmokas nepateikta, galimai skolininko šeima gauna išmokas vaikams, tačiau šie pinigai skirti išimtinai vaikų interesams tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes būtų neteisinga laikyti, kad B. M. sutuoktiniui, kuris yra skolininkas, penkių asmenų šeimoje būtų priskirta net 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris į šeimą nepatektų, nes į jį būtų nukreiptas išieškojimas. Skolininką nagrinėjamoje situacijoje galima laikyti aplaidžiu CK 3.123 straipsnio 4 dalies numatyta prasme, kadangi jis nedirba ir prie penkių asmenų šeimos neprisideda savo pajamomis.

11. Nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina ir į trijų nepilnamečių vaikų interesus, skolininko sutuoktinės turtinę padėtį – nedideles pajamas, visas šeimos gaunamas pajamas ir šeimos narių skaičių, dėl ko laikytina, kad yra svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, kad skolininkui priklauso 1/5 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/5 (vieną penktąją) dalį sutuoktinės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) esamo ar būsimo darbo užmokesčio, ar jam prilygintų pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.