Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs 1974 m. rugsėjo 19 d., Vokietijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, vidaus reikalų pensininkas, nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. dirba pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinimo esmė

1. A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 09:00 val. Pavilnio sodų 16-oji g. 19, Vilniuje, smurtaudamas šeimos nario - buvusios sutuoktinės I. J. atžvilgiu, t. y. stvėręs nukentėjusiajai už dešinės rankos virš alkūnės ir ją pastumdamas, dėl ko pastaroji trenkėsi dešinės pusės klubu į sofos medinį porankį, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. J. sveikatą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamajame posėdyje 2018 m. lapkričio 29 d. A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios namo naudojimosi turtu tvarka nenustatyta. Jis gyvena antrame aukšte, su pirmu aukštu bendras tik praėjimas. Dabar patekimas į antrą aukštą atskirtas durimis. Su buvusia žmona nebendrauja visiškai. Iš jos pusės buvo priekabiavimai. Jis rašė pareiškimą dėl to, kad jis buvo savo lovoje ir pabudo nuo smūgių ir riksmų. Buvusi sutuoktinė sukėlė konfliktą, išlaužė duris antrame aukšte. Po įvykio daugiau konfliktų nebuvo. Vaikai nepilnamečiai. Jo santykiai su vaikais geri. Vaikai gyvena pirmame aukšte viename kambaryje. Durų kambariuose nėra. Buvusi sutuoktinė gyvena kitame kambaryje nei vaikai. Su vaikais bendrauja virtuvėje. Pas jį vaikai gali ateiti, bet dažniausiai jie susitinka apačioje. Įvykio dieną būdamas namo antrame aukšte, išgirdo katės kniaukimą. Jo šuo paimtas neseniai, vidutinio dydžio, apie 40 cm aukščio. Jis neagresyvus. Šuo sureagavo ir nubėgo į apačią. Jis nubėgo į apačią iš paskos. Šuo buvo vaikų kambaryje, kur jis jį pasiėmė ir nuėjo atgal į antrą aukštą. Šuo medžioklinis, mažas. Kai paėmė šunį vyresnioji dukra laikė šį už petnešų. Kur buvo katinas, nematė. Katinas bendras, šuo yra jo. Pagriebęs šunį nunešė jį į viršų. Dukra nieko nesakė. Kitos dukros tame kambaryje nebuvo. Vėliau atvažiavo policija. Jam nebuvo paaiškinta už ką jį išveža. Apie policiją sužinojo tik tada, kai jie atėjo į antrą aukštą. Nukentėjusiosios tą rytą išvis nematė. Jie beveik išvis nesimato, bendroje erdvėje kartu nebūna. Policijos pareigūnai fotografavo patalpas, jie buvo dviese. Galimai matė nukentėjusiąją kai matė šunį, bet nekreipė dėmesio. Ji sakė vyresniajai dukrai iškviesti policiją dėl to, kad vyksta psichologinis smurtas. Jis nieko nesakė, net nežiūrėjo į jų pusę. Garsas buvo kažkur bendroje erdvėje. Paėmė šunį ir išgirdo riksmą iš už nugaros - „S., kviesk policiją“. Tam, kad eiti link laiptų turėjo pereiti bendro naudojimo zoną. Jis S.i nieko nesakė, nežino, kaip ji sureagavo. Jis tik paėmė šunį ir išėjo, jokio konflikto nebuvo, niekas jam nieko asmeniškai nesakė. Jaunesniojo vaiko nematė. Kad pereiti virtuvę nuo vienų durų iki kitų atstumas 3-4 metrai. Visos virtuvės praeiti nereikia. Prasilenkti jiems nereikia. Baldai virtuvės viduryje. Įėjimas iš dešinės iš lauko, iš kairės pusės į vaikų kambarius. Prie sofos dar yra staliukas ir krėslas (1 T., b. l. 194 – 196).

II. Teismo nustatytos aplinkybės

6. Įvykio vietos apžiūros metu 2018 m. vasario 10 d., 11.50 val. nustatyta, kad užėjus į namą patenkama į koridorių, kuris veda į virtuvę. Virtuvės dešinėje, iš karto prie įėjimo durų stovi sofa, kurios porankiai yra mediniai. Priešais sofa prie lango viryklė, virtuviniai baldai, ant kurių stovi indas ir kiti daiktai. Virtuvės viduryje stovi džiovyklėsu iškabintais drabužiais. Už sofos yra įėjimas į kambarį svetainę. Kambarys apstatytas baldais šalia lango valgomasis stalas. Bendra tvarka nepažeista, aplinka tvarkinga, grumtinių pėdsakų nesimato. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Objektų turinčių reikšmės tyrimui nerasta (1 T., b. l. 16).

8.1. Iš esmės analogiški liudytojo V. Ž. parodymai buvo duoti ir ikiteisminiame tyrime, kad 2018 m. vasario 10 d. apie 9.00 val. dirbdami gavo pranešimą iš budėtojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra smurto artimoje aplinkoje atvejis. Nuvykus minėtu adresu, pirmame namo aukšte juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo I. J., kuri paaiškino, kad jos buvęs vyras A. J., kuris po skyrybų gyvena namo antrame aukšte 2018 m. vasario 10 d. sukėlė konfliktą, būdamas namo pirmame aukšte ir būnant jų mažametėms dukroms M.i ir S.i. Jis griebė ją už rankos ir ją pastūmė. Ji nuo pastūmimo atsitrenkė į durų rankeną ir kraštą ir dėl to patyrė fizinį skausmą. Nuo medikų pagalbos atsisakė. Vaikai šio įvykio metu fiziškai nenukentėjo. Moteris buvo labi susijaudinusi, verkė, buvo išsigandusi. Ji skundėsi, kad jos buvęs vyras pastoviai prieš ją ir jos mažametes dukras naudoja psichologinį smurtą. Kad jis specialiai įsigijo šunį, kuris yra agresyvus ir jį paleidžia lakstyti namuose, negirdint vaikams juos įžeidinėja, ją žemina girdint vaikams, pastoviai sukelia konfliktus. Skyrybų proceso metu buvęs vyras vartojo alkoholį, o vėliau pradėjo vartoti neaiškios kilmės tabletes, galimai psichotropines. Aplinka pirmame namo aukšte, kur gyvena moteris, buvo tvarkinga. Pakilus į antrą aukštą, kur gyvena A. J., jie pamatė netvarką, t. y. buvo išmėtyti drabužiai, šiukšlės, maistas, kambariuose prirūkyta, buvo neplauti indai, buvo antisanitarinės gyvenimo sąlygos. Jiems paaiškinus, kad A. J. privalo vykti į komisariatą, jis ilgai atsikalbinėjo, nenorėjo važiuoti, motyvuodamas tuo, kad jų veiksmai yra neteisėti, skambino savo advokatui. Kitame kambaryje pamatė šunį jagdterjero veislės, kuris iš karto juos puolė. Šuo buvo labai agresyvus. Po ilgų derybų kaltinamasis sutiko važiuoti kartu ir buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK (1 T., b. l. 48).

8.2. Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 2 kuopos I būrio vyriausiojo patrulio (šaukinys V1720) V. Ž. 2018 m. vasario 10 d. Tarnybinis pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2018 m. vasario 10 d. apie 9:00 val. kartu su vyriausiąja patrule E. B. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvęs sutuoktinis yra agresyvus, gąsdina mažamečius vaikus. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė I. J., kuri paaiškino, kad 2018 m. vasario 10 d. apie 9 val. jos buvęs sutuoktinis sugriebė ją už dešinės rankos, pastūmė ir dėl to, ji trenkėsi į duris, jų rankeną bei sofos kraštą ir patyrė fizinį skausmą. I. J. verkė, buvo susijaudinusi, išsigandusi ir sutrikusi. Užfiksuota nukentėjusiosios parodyta vieta – dešinė ranka, už kurios jos žodžiais, ji buvo kaltinamojo sugriebta. Nurodoma ir tai, kad iš nukentėjusiosios žodžių, anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejai, kai prasidėjo skyrybų procesas, kad buvo kviesta policija. Smurtu įtariamas asmuo nieko nepaaiškino. Pastarasis buvo pristatytas į Vilniaus aps. 2 PK. Elgėsi ramiai. Priedas – tarnybinis pranešimas. Abu asmenys blaivūs (1 T., b. l. 49-50).

9.1. 2018 m. vasario 10 d. Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės (šaukinys V1720) E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta 2018 m. vasario 10 d. apie 9.00 val. dirbdami su vyriausiuoju patruliu V. Ž. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moteriai reikalainga pagalba, nes buvęs vyras agresyvus, gąsdina vaikus. Nuvykus minėtu adresu, pirmame namo aukšte juos pasitiko pranešėja I. J., kuri paaiškino, kad jos buvęs vyras A. J., vaikų akivaizdoje sugriebė ją už dešinės rankos ir pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į duris, durų rankeną ir į sofos kampą taip patirdama fizinį skausmą. A. J. šiuos veiksmus atliko nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Pakilus į antrą aukštą, kur gyvena A. J., jie paprašė, kad jis apsirengtų, nes turės vykti į komisariatą, tačiau A. J. atsisakė tai padaryti, nes jis nesupranto kokiu pagrindu yra sulaikytas. A. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK, Vilniaus miesto 2PK (1 T., b. l. 51).

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius 2018 m. vasario 10 d. Vilniaus moterų namams ir Vaiko teisių apsaugos skyriui siųstuose pranešimose, atitinkamai, apie smurtą artimoje aplinkoje ir apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, nurodė apie tai, kad galimai I. J. patyrė smurtą artimoje aplinkoje - 2018 m. vasario 10 d., apie 9.00 val. adresu Vilnius, Pavilnio sodų 16-oji g. 19, namuose, virtuvėje A. J., gim. 1974 m. konflikto metu su jėga stvėrė už dešinės rankos, virš alkūnės ir pastūmė, ko pasekoje pastaroji trenkėsi su dešinės pusės klubu į sofos medinį porankį. Savo veiksmais A. J. sukėlė buvusiai sutuoktinei I. J. fizinį skausmą (1 T., b. l. 66-67, 68-69).

11. Užduotis atlikti objektų tyrimą nukentėjusiajai buvo įteikta 2018 m. vasario 10 d. (1 T., b. l. 25). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto 2018 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. G514/2018(01) nurodyta, kad I. J. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. vasario 10 d.) ir būdu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant dešinio žasto ir dešinės šlaunies sritis. Poodinė kraujosruva šlaunyje galėjo būti padaryta ir pačiai I. J. griūnat bei atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių turintį daiktą (1 T., b. l. 26).

12. Nepilnamečių kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikų atstovei pagal įstatymą 2018 m. balandžio 24 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu leista dalyvauti procese (1 T., b. l. 64, 65).

12.2. Nepilnametė liudytoja S. J. ikiteisminiame tyrime 2018 m. gegužės 8 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pasikvietė ją pakalbėti apie tėtį, pažada sakyti tiesą. Apie tą įvykį su šuniu pasikvietė pakalbėti. Visko nematė, nes tuo metu sėdėjo prie kompiuterio su ausinėmis, klausė muzikos, pamatė kaip šuo įbėgo į kambarį, atbėgo katė ir šuo paskui bėgo. Ji sugriebė jam už petnešėlių ir laikė, nežino kodėl. Atbėgo tėtis, jį pasiėmė ir viskas. Prieš tai dar atsibudo ir išgirdo, kad loja šuo. Gyvena soduose, aplink žmonės laiko šunis. Po to įvykio mama pradėjo labai isterikuoti, todėl ji išsigando. Mama išsigando ir sesė išsigando. Jos su sese buvo skirtingose vietose. Ji prie kompiuterio, sesuo lovoje žiūrėjo multikus. Mama buvo virtuvėje. Ji su kate bėgo prie sesės. Tėtis atėjo ir išsinešė šunį. Pasakė, kad durys būtų uždarytos. Paskui atvažiavo policija, su mama kalbėjosi. Po to ji pas draugę išėjo, tiesiog nenorėjo ten būti. Neprisimena kada tai vyko, bet buvo dar sniegas, lygtai šiais metais tai vyko, nežino koks buvo mėnesis, buvo gan seniai, buvo dar sniegas, gal sausio mėnesį. Buvo savaitgalis, lygtai šeštadienis arba sekmadienis. Buvo ryte, maždaug 10-11 val. Jų namuose viskas vyko, adresu (duomenys neskelbtini) namas. Suprato, kad tėtis šuns neišlaikė, tiesiog įbėgo šuo. Namas yra didelis, dviejų aukštų. Pirmame aukšte kur ji gyvena, yra vienas kambarys. Šuo bėgo prie jų lovų, tada į kambarį lygtai ir ji tada jį pagriebė. Šuo bėgo į tą kambarį, kur ji buvo prie kompiuterio. Kambariai, kur ji prie kompiuterio sėdėjo ir sesuo buvo lovoje, yra atskiri. Mama buvo virtuvėje. Mama buvo labai išsigandusi, ji labai dėl jų pergyveno. Ji irgi labai išsigando, iš pradžių buvo kaip šokas. Niekas nieko tuo metu nekalbėjo, tada tėtis išsinešė tą šunį. Mama pasakė "gąsdinsi vaikus, iškviesiu policiją" ir iškvietė. Mama tėčiui sakė žodžius, jeigu gąsdinsi vaikus, iškviesiu policiją. Mama atėjo pažiūrėti, ar joms viskas gerai, katei irgi viskas gerai ir iškvietė policiją. Po to su jais bendravo. Galvoja, kad mama iškvietė policiją bijodama, kad šuo nepultų. Daugiau nieko nematė, tik šunį. Iš mamos žino, kad ją pastūmė, bet to ji nematė. Jeigu mama su tėčiu susipyksta, jie rėkia vienas ant kito, visokius žodžius rėkia. Neprisimena kokius žodžius tėtis rėkia mamai. Tie žodžiai būna įžeidimai, na tiesiog įžeidimai, ji nesiklauso ką jie šneka. Būna, kad tėtis supykęs, mamai įžeidimus sako. Jai ir sesei tėtis tikrai nesako įžeidimų. Pasitaiko, kad mama su tėčiu susipyksta. Nedažnai tokie konfliktai vyksta, gal per pusmetį vieną du kartus. Konfliktai vyksta, nes jie vienas kito nemėgsta, nes gal išsiskyrę. Išsigando labai įbėgus šuniui, mama sesę vežė, jai išrašinėjo vaistus, nes ji naktimis rėkdavo. Mama buvo išsigandusi, pradėjo isterikuoti, iškvietė policiją. Tuo metu, kad pyktųsi, tai ne. Pasakė, kad šuo kelia joms daug bėdų, kieme iškasė duobių. Ji prašė tėčio tas duobes užkasti. Tas šuo medžioklinis, gadina daug šakų. Jos turi katę. Ir ji ir sesė nenori, kad šuo būtų (1 T., b. l. 43-45, 46).

13. Ištyręs ir įvertinęs šio nuosprendžio 2-12 pastraipose aptartus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Santuokos apskaitos įrašas, dėl 2004 m. liepos 17 d. Šv. Nikolajaus cerkvėje sudarytos santuokos, kurią įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1957), tarp I. J. ir A. J. panaikintas 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016. Šiuo sprendimu nepilnamečių vaikų S. J., gimusios 2005 m. birželio 13 d., ir M. J., gimusios 2009 m. lapkričio 4 d. (toliau – Vaikai), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. J.. Apeliacinis buvusių sutuoktinių skundas buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi Nr. 2A-987-619/2017, kuria teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d.

13.1.1. A. J. ir I. J. asmeninės nuosavybės teise valdo po ½ dalį šį iki nutrauktos santuokos sudarymo, t. y. pagal 2003 m. spalio 7 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, įgytą turtą: 0,0609 ha žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini); pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)); pastatas – šiltnamis (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) įgytas

13.1.2. Po santuokos nutraukimo A. J. ir I. J. gyvena jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei jų Vaikų parodymų, A. J. gyvena durimis atskirtoje patalpoje, esančioje Namo antrajame aukšte, o nukentėjusioji su Vaikais – namo pirmajame aukšte.

14. Pirmas nukentėjusiosios pranešimas policijai 2018 m. vasario 10 d. buvo užfiksuotas 8:587 val. Telefoninio pokalbio metu nukentėjusioji pranešė apie tai, kad namuose yra du nepilnamečiai vaikai, o buvęs sutuoktinis namuose yra agresyvus, gąsdina Vaikus. Pranešė, kad buvęs sutuoktinis pastoviai psichologiškai smurtauja prieš ją ir Vaikus, vartoja necenzūrinius žodžius girdint vaikams, grasina pranešėjai susidorojimu. Iš garso įrašo nustatyta, kad pirmas pagalbos kreipimasis nukentėjusiosios buvo dėl to, kad buvęs sutuoktinis atsivedė šunį, gąsdina jos vaikus, bėgioja šuo, katinai, vaikai verkia, namuose betvarkė (nuosprendžio pastraipos 4, 4.1. ir 5). Taigi, šioje pranešimo stadijoje nukentėjusioji nepranešė apie jokį fizinį smurtą, GMP atsisakė. Į teisėjo klausimą kodėl nepranešė iš karto apie galimai patirtą smurtą, nukentėjusioji atsakė, kad jai buvo gėda, nes pati dirba toje sistemoje.

14.1. Pirmas pranešimas apie kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą nukentėjusioji praneša į šaukimą atvykusiems policijos pareigūnams, t. y. ne vėliau kaip 9:11 val., ką pastarieji užfiksavo tarnybiniuose pranešimuose. Tai, kaip papildoma informacija pažymėta BIRT ataskaitų žiūryklėje (nuosprendžio pastraipos 4, 4.2., 8.2. ir 9.1.). Atvykus policijos patruliams, nukentėjusioji surašė ir pareiškimą, kuriame nurodė tokias įvykio aplinkybes – „<...>Šuo agresyviai nusiteikęs atėjo į jai priklausančią namo dalį ir pradėjo pulti jos katę, vėliau ir vaikus. Vaikai išsigando pradėjo cypti, rėkti, verkdami prašyti, kad jis patrauktų šunį, bet jis nereagavo, šypsodamasis pasakė, kad tai geras šuniukas. Norėdama apginti vaikus užstojo nuo šuns, kad jis nepultų, ir išskėtė rankas į šonus, norėdama šunį atgrasinti. Tada buvęs vyras staiga agresyviai puolė prie jos, sugriebė už dešinės rankos, stipriai suspaudė (suskaudėjo stipriai) ir pastūmė ją į šoną. Ji atsitrenkė į sofą (į medinį porankį), pradėjo jausti skausmą, surėkė ką jis daro. Vaikai išsigando pradėjo rėkti. Vyresnioji dukra pradėjo šaukti ant buvusio vyro, kad jis pasitrauktų ir išeitų iš kambario. Jaunesnioji verkdama prašė „baikit“. Tada ji pasakė, kad kviečia policiją ir paskambino 112“. Analogiškas aplinkybes nurodė ir tą pačią įvykio dieną 11:20 – 11:25 val. surašytame protokole-pareiškime. Patvirtino, kad įvykio liudytojais buvo mažamečiai vaikai (nuosprendžio pastraipos 3.2. ir 3.3.).

14.2. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis įvykio metu buvo blaivūs (nuosprendžio pastraipa 8.2. ir 1 T., b. l. 71).

14.3. Specialisto išvadoje konstatuoti šie nukentėjusiosios sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje. Nurodoma ir tai, kad šie sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. vasario 10 d.) ir būdu. Užduotyje nurodoma, kad nukentėjusioji kaltinamojo buvo pastverta už dešinės rankos virš alkūnės ir pastumta, dėl ko ji trenkėsi dešinės pusės klubu į sofos medinį porankį. Konstatuota, kad sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant dešinio žasto ir dešinės šlaunies sritis. Poodinė kraujosruva šlaunyje galėjo būti padaryta ir pačiai I. J. griūnat bei atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių turintį daiktą.

14.3.1. Tiriamojoje Specialisto išvados dalyje specialistė pažymėjo ir nukentėjusiosios papildomai nurodytas aplinkybes – „<...> 2018-02-10, apie 9:00 val., konflikto metu buvęs sutuoktinis, suėmė už dešinės rankos ir pastūmė, po ko tiriamoji griuvo ant sofos <...>.“;

14.3.2. Tiriamojoje Specialisto išvados dalyje specialistė nurodė ir tai, kad jos buvo vertinti ir medicininiai dokumentai iš VšĮ RVUL – 2018 m. vasario 10 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas Nr. LA 2018-19049, kuriame nurodyta tokia diagnozė – „dešinio žasto sumušimas, emocinio šoko ir streso būsena – nepatikslinta. Atvykusi skundėsi dešinio žasto skausmu, nerimu <...>, įtampa po traumotologo. <...>.“. Apžiūros metu nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai dešinio žasto vidiniame trečdalyje išoriniame ir vidiniame paviršiuose bei dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje.

15. Šio nuosprendžio 14 pastraipoje aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji kiekvieną kartą vis nurodydavo papildomas įvykio aplinkybes tiek dėl to, kaip ji kaltinamojo buvo sužalota, kokioms aplinkybėms tai įvyko, kas šį įvykį matė.

16. Minėta, kad pirmojo policijos kvietimo metu pagrindinis nukentėjusiosios keltas klausimas dėl pagalbos buvo kaltinamojo šuns netinkamas elgesys name ir vaikų išgąstis. Jau atvykus policijos patruliams, nukentėjusioji nurodo papildomas įvykio aplinkybes, teigdama, kad prieš ją kaltinamasis buvo panaudojęs fizinį smurtą – sugrėbė ranka už jos dešinės rankos ir stipriai suspaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, o po to stipriai pastūmė į šoną, dėl ko ji atsitrenkė į sofos medinį porankį. Pajuto skausmą, surėkė (nuosprendžio 14.1. pastraipa). Visgi, specialistei 2018-02-12 apžiūros metu nukentėjusioji jau nurodė jau kitą sužalojimo aplinkybę, t. y., kad dėl stūmimo ji griuvo ant sofos. Net ir vertinant, kad nukentėjusioji galėjo šias aplinkybes pateikti suklydusi, ar juos interpretuotos kitaip, apie nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą patvirtina:

16.1. Pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad nuo šuns bandė apginti Vaikus ir, kaip ji nurodė – „<...>norėdama šunį atgrasinti.“, išskėtė rankas į šonus. Ir tik tuomet kaltinamasis staiga agresyviai ją puolė ir sugriebęs už dešinės rankos, stipriai suspaudė bei pastūmė nukentėjusiąją į šoną, dėl ko ji atsitrenkė į sofos medinį porankį (nuosprendžio pastraipos 3.2. ir 3.3.);

16.2. Atvykusiems policijos patruliams nukentėjusioji nurodė, kad buvęs sutuoktinis sugriebė ją už dešinės rankos, pastūmė ir dėl to, ji trenkėsi į duris, jų rankeną bei sofos kraštą ir patyrė fizinį skausmą (nuosprendžio pastraipos 8.2. ir 9.1.). Taigi, nukentėjusioji pateikė iki tol neminėtą aplinkybę dėl to, kad ji, prieš atsitrenkiant į sofos medinį porankį, ar krentant ant jos, kaip teigė specialistei ir vėliau teisme, dar buvo atsitrenkusi ir į duris. Tačiau, tokios aplinkybės nebuvo nurodžiusi apklausta ikiteisminiame tyrime. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji skirtingai nurodė ir momentą, kai kaltinamasis, jos teigimu, ją stvėrė ranka už dešinės rankos , t. y. nurodė, kad kaltinamasis ją stvėrė ranka tuomet, kai ji bandė sulaikyti jos namo dalyje bėgiojantį šunį, kas prieštarauja pareiškime ir policijos patruliams nurodytoms aplinkybėms.

19. Dėl išdėstyto, specialisto išvada nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai yra vienintelis byloje įrodymas, kad nukentėjusioji kontaktavo su kitą paviršiu turinčiu daiktu. Sužalojimai nėra tiek informatyvus, kad iš jų būtų galima spręsti apie nukentėjusiosios minimą suėmimą ranka (rankomis) už dešinės rankos. Nėra jokio ryšio, kad nustatyti sužalojimai padaryti būtent nukentėjusiosios nurodytu būdu ir kad juos padarė kaltinamasis. Minėta, kad nukentėjusioji nuolat keitė savo parodymus. Apklausti Vaikai nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl smurto apskritai paneigė. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji nurodė, kad ji gaudė šunį, todėl susižaloti galėjo tiek gaudydamą minėtą šunį, tiek kitur buityje. Svarbu pažymėti, kad vertinant susiklosčiusią situaciją, nukentėjusiosios prieštaringus ir nuolat besikeičiančius parodymus teismas laiko sąžiningu suklydimu.

20. Aptartus byloje surinktus duomenis teismas laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir motyvai

21. BK 140 straipsnis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Už šio straipsnio 1 daly nustatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

22. Aptariamame straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta daromų veikų esmę, numato pasekmes arba nors ir nenumato, tačiau jas numatyti gali, bei tokių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia joms kilti.

23. Kaltinamasis kaltinamas padaręs veiką artimoje aplinkoje. Visgi, svarbu tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra išsituokę (tiksliau – panaikintas jų santuokos pagal kanonų teisę registro įrašas) ir viename Name gyvena tik dėl to, kad šis turtas jiems priklauso kaip bendroji dalinė nuosavybė, kurią jie įgijo kartu dar iki santuokos sudarymo.

24. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustačius bendro gyvenimo faktą, pirmiausia turi būti atidžiai įvertinta aplinkybių, galinčių atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį ir požiūrį vieno į kitą, visuma ir tik tuomet sprendžiama, ar gyvenimo kartu aplinkybė leidžia konstatuoti santykius, kurie pagal turinį yra būdingi šeimos santykiams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Šiuo aspektu svarbu tai, kad vien tik gyvenimas viename Name išsituokusių asmenų, kurie bendro ūkio nebeveda, gyvena faktiškai atskirai, ką patvirtina ir jų požiūris į vienas kitą, nesudaro pagrindo pastarųjų santykius prilyginti šeimos santykiams, vadinasi, nebuvo pagrindo veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl ji turėtų būti perkvalifikuotą į BK 140 straipsnio 1 dalį.

25. Visgi, byloje išnagrinėti ir įvertinti įrodymai (nuosprendžio pastraipos 2-20), nepatvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. vasario 10 d., apie 9:00 val.(duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas buvusios sutuoktinės I. J. atžvilgiu, t. y. stvėręs jai už dešinės rankos virš alkūnės ir ją pastumdamas, dėl ko pastaroji trenkėsi dešinės pusės klubu į sofos medinį porankį, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. J. sveikatą, nepriklausomai nuo to, ar veika kvalifikuojama pagal 1 ar 2 dalį. Todėl kaltinamasis išteisintinas.

Dėl civilinio ieškinio.

26. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 26,78 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad buvo sužalota I. J., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 26,78 EUR (1 T., b. l. 56-57, 58-60, 61-63).

27. Iš 2018 m. kovo 9 d. Gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad už 2019 m. vasario 10 d. I. J. suteiktas gydymo paslaugas, t. y. gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją dėl diagnozės peties žasto sumušimas ir vidaus ligų gydytojo konsultaciją dėl diagnozės emocinio šoko ir streso būsena (nepatikslinta), padaryta žala PSDF fondui yra 26,78 EUR (1 T. b. l. 59 – 60). Ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

28. Kaltinamasis išteisintinas, todėl civilinis ieškinys negali būti iš jo priteistas, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Dėl kardomųjų priemonių.

29. Ikiteisminiame tyrime kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios I. J. bei kartu su ja gyvenančių mažamečių vaikų - S. ir M. arčiau nei 10 m. atstumu, 2 mėnesiams (1 T., b. l. 90-92). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi Nr. IBPS-V-396177 atmetė nukentėjusiosios skundą (1 T., b. l. 131-132). Kardomoji priemonė nuo 2018 m. balandžio 21 d. pratęsta nebuvo (1 T., b. l. 140 - 141), vadinasi, nuo šio termino ji baigta taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui (BPK 139 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

nusprendė:

išteisinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 ar 2 dalyje numatyto nusikaltimo, požymių.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 26,78 eurų dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.