Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-835-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-15
Bylos Nr.: e2A-835-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01206-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“
Atsakovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“

Kategorijos

2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6.2.1Netesybos
3.1.15Atsakovo pripažinimas ieškinio
3.1.14.10Kiti su ieškiniu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-835-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01206-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.2.1; 3.1.15; 3.1.14.10 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija nepagrįstai ir neteisėtai suskaičiavo ieškovei 21 758,24 Eur dydžio delspinigius; 2) pripažinti atsakovės 2021 m. kovo 2 d. raštu, 2021 m. balandžio 21 d. raštu, 2021 m. birželio 14 d. raštu atliktus įskaitymus negaliojančiais; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 21 758,24 Eur skolą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir užsakovas) ir AB „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir rangovas) 2020 m. gegužės 28 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti rajoninių kelių paprastojo remonto aprašus (toliau – ir projektas), suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove, pagal atsakovės patvirtintą projektą atlikti numatytus statybos darbus, parengti bei perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo su ieškove atsiskaityti. Darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. lapkričio 8 d., tačiau dėl ne nuo ieškovės priklausančių objektyvių aplinkybių visi darbai buvo baigti 2021 m. birželio 4 d., atsakovė ieškovei už terminų nesilaikymą suskaičiavo 21 758,24 Eur delspinigių.

3. Ieškovės teigimu, atsakovė atliktus ieškovės darbus vertino remdamasi neakredituotoje laboratorijoje atliktų bandymų rezultatais. Bandymų rezultatai gauti naudojant neįteisintą ir nepatikimą IRI metodiką. Darbų trūkumų šalinimas buvo galimas tik remiantis 2021 m. balandžio 12 d. AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatais. Atsižvelgiant į šalinamų darbų pobūdį, buvo galimybė vykdyti darbus tik laikotarpiu nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d., šis terminas nustatytas Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklėse ĮT APM 10, patvirtintose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-151 (toliau – Taisyklės), todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieškovei pareiga šalinti darbų trūkumus kilo nuo 2020 m. spalio 13 d., kai buvo pateikti pačios atsakovės laboratorijoje atliktų bandymų rezultatai. Atsakovė pažeidė pareigą organizuoti ir priimti darbus savo lėšomis, nes darbai priimti ieškovės lėšomis bei remiantis jos užsakytų bandymų rezultatais.

4. Delspinigiai buvo skaičiuojami sutartyje įvardintos technologinės pertraukos metu, kai jokie darbai negali būti vykdomi, t. y. laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d. Tokių darbų vykdymas pagal Taisyklių 97 punktą galimas tik nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d. ir tik esant palankioms oro sąlygoms. Statinys buvo pradėtas eksploatuoti pilna apimtimi 2020 m. rugsėjo 16 d., o tai reiškia, kad jokių realių nuostolių ar nepatogumų atsakovė nepatyrė, todėl delspinigiai iš viso neturėjo būti skaičiuojami. Pažymėjo, kad atsakovė suteikė papildomą 26 dienų terminą atlikti darbams, todėl ieškovei kilo pareiga pašalinti darbų trūkumus ne anksčiau kaip iki 2021 m. gegužės 26 d., o iki šio termino atsakovė neturėjo ir negalėjo skaičiuoti delspinigių ieškovei, nes darbų vykdymo terminas buvo sustabdytas iki balandžio 15 d. ir buvo nepasibaigęs atsakovės skirtas papildomas 26 dienų terminas darbams atlikti.

Šalies argumentai

5. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad IRI bandymai yra nustatyti Pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) bei Taisyklėse, todėl ieškovės teorinės abejonės dėl šio bandymo reikalingumo ar tikslumo neturi jokios teisinės reikšmės ginčui. Atsakovė 2020 m. spalio 7 d. nustatė defektus visuose trijuose keliuose, kuriuose darbus vykdė ieškovė, o ši nepasinaudojo atsakovės siūlymais ištaisyti defektus iki darbų atlikimo termino pabaigos ir nusprendė atlikti papildomus kontrolinius bandymus, kuriuos atliko AB „Problematika“, todėl jos teiginiai, kad darbai buvo priimami ne pagal atsakovės atliktus, o pagal jos užsakytus ir apmokėtus bandymus neturi reikšmės ginčui. Darbų atlikimo terminas turėjo baigtis 2020 m. lapkričio 8 d., taigi technologinė pertrauka ieškovei nebuvo įsigaliojusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis bei jas sumažino iki 11 140, 69 Eur dydžio. Pripažino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. kovo 2 d. raštu, 2021 m. balandžio 21 d. raštu ir 2021 m. birželio 14 d. raštu atliktus įskaitymus negaliojančiais dėl 10 617,55 Eur delspinigių įskaitymo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2020 m. gegužės 28 d. sudarė viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų, esančių rytų Lietuvoje, paprastojo remonto aprašų parengimas ir darbų atlikimas“ pirkimo dalies „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų, esančių rytų Lietuvoje, 5 dalies paprastojo remonto aprašų parengimas ir darbų atlikimas“ sutartį Nr. S-604. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 4807 Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai ruožas nuo 7,71 km iki 10,287 km, Nr. 4809 Lokėnai–Vepriai–Gelvonai ruožas nuo 14,426 km iki 16,022 km Nr. 4834 Paberžė–Dainava ruožas nuo 0,037 km iki 1,22 km paprastojo remonto aprašus (Projektą), suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove, pagal atsakovės patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus, parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją. Sutarties 8 punktas numatė 5 mėnesių darbų atlikimo terminą nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutartis pagal jos 123 punkto nuostatas įsigaliojo 2020 m. birželio 8 d., t. y. darbai turėjo būti baigti iki 2020 m. lapkričio 8 d.

8. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Pirkimo 5 dalies techninės specifikacijos 5 skyriuje „Darbų perdavimas Užsakovui“, nustatyta tvarka, baigti darbai užsakovui perduodami sutarties sąlygose nustatyta tvarka, pasirašant rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą. Šis aktas išduodamas tik tada, kai yra įvykdyti tokie reikalavimai: visiškai pašalinti užsakovo ir techninio prižiūrėtojo nustatyti statybos darbų ar jų etapų trūkumai, defektai ir (ar) netikslumai; statinys atitinka apraše numatytus parametrus; išpildomoji dokumentacija (išpildomoji nuotrauka) yra perduota užsakovui; atlikti kontroliniai bandymai; vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-168 „Dėl duomenų teikimo ir tvarkymo valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, pateikti ir suderinti su užsakovu kelių matavimų duomenis. Techninės specifikacijos 2.1.3. papunktyje nustatyta, „<...> kad darbų priėmimo metu dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti 3,5 m/km ribinės vertės, o kelio dangos paviršiaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertė, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo išilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi būti ne mažesnės už 0,45 ribinę vertę“.

9. Teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus, sprendė, kad bandymai pagal IRI metodiką yra tiesiogiai ir privalomai nustatyti pirkimo dokumentuose bei Taisyklėse. Taigi atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė atliktų darbų priėmimo metu vadovavosi neįteisinta ir nepatikrinta IRI metodika.

10. Darbų priėmimo tvarka nustatyta sutarties 39–40 punktuose, juose numatyta, kad darbai laikomi baigtais tik rangovui ištaisius visus defektus. Sutarties 61 punkte nurodyta, kad sutarties vykdymo metu, iki rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto pasirašymo, rangovas įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus. Rangovo pareiga savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus per užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiūrėtojo nustatytą protingą terminą. Šis rangovo įsipareigojimas nepaneigia rangovo pareigos mokėti delspinigius, nurodytus sutarties 60 punkte.

11. Teismas nustatė, kad atsakovė atlikto darbų kontrolinius matavimus pagal IRI metodiką ir 2020 m. spalio 7 d. nustatė defektus visuose trijuose keliuose, kuriuose darbus vykdė ieškovė – dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus viršijo 3,5 m/km ribinę vertę. Ieškovė nesutiko su atsakovės atliktais bandymais ir nusprendė atlikti papildomus kontrolinius bandymus. Papildomus kontrolinius bandymus ieškovės užsakymu atliko AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d., tačiau ir pačios ieškovės užsakymu atliktų papildomų kontrolinių bandymų rezultatai nustatė defektus visuose trijuose kelių ruožuose, atliktų bandymų rezultatai nepaneigė atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų matavimų rezultatų. Pagal šalių sutarties nuostatas, ieškovei prievolė pašalinti atliktų darbų trūkumus atsirado nuo 2020 m. spalio 7 d.

12. Teismo vertinimu, ieškovės akcentuojami neatitikimai tarp atsakovės ir AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatų, neturi reikšmės šalių ginčui. Ieškovė atliktų darbų defektų iš esmės neginčija. Ginčo objektas – defektų nustatyto tvarka ir laikas. Ieškovės užsakymu atlikti matavimai nepaneigė atliktų darbų defektų fakto, kuris buvo konstatuotas pagal atsakovės bandymų, atliktų 2020 m. spalio 7 d., rezultatus, todėl prievolė juos pašalinti atsirado nuo šių defektų nustatymo dienos. Taigi teismas atmetė ieškovės argumentą, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo defektų nustatymo pagal AB „Problematika“ bandymų rezultatus nustatymo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 12 d.

13. Sutarties 8 punktas numato, kad darbai pagal sutartį pradedami įsigaliojus sutarčiai ir baigiami per 5 (penkis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Nėra ginčo, kad šis terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 8 d. Pagal sutarties 9 punktą, į sutarties 8 punkte nurodytą laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat sutarties sustabdymo laikotarpis dėl sutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių. Prievolės pagal sutartį teisėto vykdymo laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 8 d., iki sutartyje numatytos statybos darbų sustabdymo laikotarpio pradžios. Šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo, todėl nuo 2020 m. lapkričio 8 d. ieškovė laikoma prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Ieškovė be pagrindo plečiamai aiškina, kad sutartyje numatytas statybos darbų sustabdymo laikotarpis gali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę mažinti netesybas. Teismo vertinimu, sutarties 8 ir 9 punktais šalys aiškiai susitarė dėl sutarties vykdymo termino, numatyto sutarties 8 punkte, sustabdymo, nėra jokių duomenų, kad sustabdymas taikytinas termino pažeidimo laikotarpiu delspinigių skaičiavimui. Taigi teismas sprendė, kad netesybos laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. buvo skaičiuojamos pagrįstai.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, jog prievolės nepažeidė, jeigu prievolės įvykdymo terminas ir buvo praleistas, tai ne dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė neįgijo teisės į netesybas; ieškovė neprašė mažinti priskaičiuotas netesybas iki protingo dydžio. Teismas, įvertinęs sutarties darbų vertę ir pradelstus įsipareigojimus sprendė, kad apskaičiuota delspinigių suma (21 758,24 Eur) nėra neprotingai didelė ir tinkamai kompensuoja atsakovės patirtus nuostolius.

15. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo delspinigius ir nesilaikė sutartinės delspinigių skaičiavimo tvarkos. Pirma, sutartyje nepakankamai aiškiai apibrėžtas pirkimo objektas: sutarties 5 punkte nustatyta viešojo pirkimo sutarties suma (551 938,74 Eur su PVM) bei nurodytos priimtos sutarties sumos sudėtinės dalys, t. y. nurodytos kiekvieno iš trijų kelio ruožų aprašo parengimo ir statybos darbų kainos be PVM, atskirai nurodytas PVM. Sutarties 60 punkte numatyta netesybas taikyti nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, tai sudaro pagrindą sutikti su ieškovės pozicija, kad sutarties objektas sudeda iš trijų dalių.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors atsakovė konstatavo atliktų darbų defektus visuose trijuose kelių ruožuose, darbai buvo priimti pagal Taisyklių 141 punktą vadovaujantis ieškovės atliktais papildomais kontroliniais bandymais. Ieškovė nurodė, o atsakovė nepaneigė, kad objektas Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai 7,710-10,287 km buvo atsakovės priimtas nešalinant jokių trūkumų, pagal ieškovės užsakytų AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. bandymų rezultatus. Sutartyje nenumatyta tokia sutarties vykdymo situacija, kai darbai priimami pagal rangovo užsakytus kontrolinius bandymus nereikalaujant šalinti jų trūkumus, nors pagal atsakovės bandymų rezultatus, atliktus sutartyje numatyta tvarka, tokie trūkumai buvo užfiksuoti.

17. Teismas sprendė, kad tokios nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su ieškovės argumentu, kad delspinigiai pagal sutarties 60 punktą turėjo būti skaičiuojami nuo kelių ruožų Lokėnai–Vepriai–Gelvonai ir Paberžė–Dainava bendros vertės, t. y. nuo 233 557,56 Eur (136 419,12 + 97 138,44). Atsakovė apskaičiavo delspinigius 2021 m. kovo 2 d. raštu už 86 dienas (nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 28 d.), 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (7.2)2-6600 ir raštu Nr. (7.2)2-10324 dar už 31 kalendorinę dieną (nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 28 d.) ir 42 kalendorines dienas (nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d.), iš viso delspinigiai apskaičiuoti už 159 kalendorines dienas. Esant tokioms aplinkybėms, delspinigių suma mažintina iki 11 140,69 Eur (233 557,56 Eur 0,03 proc. 159). Atsakovė vienašaliais pareiškimais (raštais) atliko delspinigių įskaitymą, toks įskaitymas laikytinas pagrįstu dėl 11 140, 69 Eur delspinigių sumos, likusi suma (10 617,55 Eur (21 758,24 – 11 140,69) įskaityta nepagrįstai, dėl to įskaitymas iš dalies panaikinamas, neapgrįstai įskaityta suma priteistina ieškovei.

18. Teismas tenkino reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesinės palūkanas už priteistiną sumą.

19. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteisė ieškovei 1 494 Eur atstovavimo išlaidų ir 240 Eur žyminio mokesčio (49 proc.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai buvo priteista 10 617,55 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Ieškovės ieškinys buvo pareikštas dėl 21 758,24 Eur netesybų ir įskaitymo pripažinimo neteisėtu, ir teismas, skaičiuotas netesybas, sumažino priteistiną sumą iki 11 140,69 Eur bei priteisė ieškovės naudai 10 617,55 Eur skolos. Tačiau, įsivėlus buhalterinei klaidai, atsakovės 2021 m. gruodžio 14 d. mokėjime, iš ieškovei mokėtinų sumų buvo išskaičiuota tik 5 747,46 Eur netesybų suma. Tai, kad apeliantės atstovai nežinojo netesybų sumokėjimo ieškovei fakto ginčo metu ir tai, jog ieškovė ginčo metu žinojo, kad ji pakartotinai reikalauja jau pervestų sumų, yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovei jau sumokėtų sumų priteisimas sudaro galimybę nepagrįstai praturtėti, apeliantės, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų sąskaita.

20.2. Apeliantė laiko, kad ieškovė po teismo sprendimo, atsižvelgiant į teismo pripažintą pagrįstą netesybų sumą (11 140,69 Eur), pati yra apeliantei skolinga 3 659,23 Eur netesybų. Jeigu šalys nesusitars bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, apeliantė prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir dėl to, kad apeliantė galėtų pareikšti priešieškinį netesybų sumai, kuri buvo teismo pripažinta pagrįsta.

Atsiliepimas

21. Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepime į atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą prašo bylą dėl 16 010,78 Eur nutraukti, o kitą ieškinio ir apeliacinio skundo dalį dėl 5 747,46 Eur delspinigių nagrinėti arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti atsakovės pareikštą apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

21.1. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė informaciją ir įrodymus apie teisminio proceso metu atliktus mokėjimus dėl ginčo sumos ir tai, kad atsakovė šiuo metu dėl teisminio proceso metu atlikto mokėjimo yra išskaičiusi iš ieškovei mokėtinų sumų 5 747,46 Eur delspinigių pagal sutartį, o ne visą ieškovės ieškinio sumą – 21 758,24 Eur. Taigi atsakovės atliktas mokėjimas yra ieškinio pripažinimas iš dalies, t. y. dėl 16 010,78 Eur delspinigių taikymo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl ieškovės ginčas šioje dalyje nebeturi prasmės ir tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti tik dėl 5 747,46 Eur delspinigių. Byla nagrinėjama pagal ieškovės pareikštą ieškinį, o atsakovė priešieškinio ir savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškusi. Atsakovei atlikus mokėjimą, dėl 16 010,78 Eur ginčo sumos, šioje dalyje tikslinga bylą nutraukti ir bylos nagrinėjimą tęsti tik dėl 5 747,46 Eur delspinigių sumos, kurią atsakovė yra išskaičiusi iš ieškovei mokėtinų sumų.

21.2. Atsakovė apeliaciniu skundu nekvestionuoja sprendimo dalies, kuria atsakovės suskaičiuoti 10 617,55 Eur dydžio delspinigiai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais, tačiau kvestionuoja tik šios sumos pripažinimą skola. Tokia atsakovės pozicija rodo, kad atsakovė pripažįsta savo nesąžiningumą taikant delspinigius ieškovės atžvilgiu ir pareigos bendradarbiauti vykdant sutartį pažeidimą.

21.3. Nenutraukus bylos ieškovės nurodytais pagrindais, atsakovės nurodyta aplinkybė nesudaro kliūčių išnagrinėti apeliacinius skundus ir išspręsti ginčą pareikšto ieškinio ribose.

Šalies argumentai

22. Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir tenkinti ieškinį visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl netinkamai atsakovės nustatytų darbų defektų tvarkos ir bandymų, atliktų pagal IRI metodą, taikymo privalomumo ir teisėtumo. Teismas netinkamai vertino atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų bandymų ir ieškovės pasitelktos AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. atliktus bandymus, atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų bandymų teisėtumą, bandymų rezultatus ir rezultatų skirtumus. Nėra ginčo dėl to, kad darbai buvo priimti pagal AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. atliktus bandymus, kurie buvo atlikti netaikant IRI metodo, ir pati atsakovė sutiko būtent su tokiu darbų priėmimu bei AB „Problematika“ bandymus laikė kaip atliktus tinkamai ir sudarančius pagrindą priimti darbus. Visgi, nepaisant to, teismas vertino, kad pareiga šalinti darbų trūkumus atsirado nuo atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų bandymų rezultatų, kuriais nebuvo vadovaujamasi priimant darbus. Teismas nevertino, kad atsakovės atlikti bandymai yra ydingi ir netinkami vertinti atliktų darbų priimtinumą.

22.2. Sprendimo 18 punkte teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad IRI metodas buvo įtvirtintas taikytiname teisės akte. Tokio teisės akto teismas sprendime nenurodė. Ieškovė pažymi, kad tokio teisės akto nėra. IRI metodo taikymo įtvirtinimas Techninėje specifikacijoje negali būti prielaida nesilaikyti teisinės valstybės ir teisingumo principų. Bandymų rezultatai kaip objektyvus vertinimo kriterijus priimant darbus ir vertinant jų kokybę, gali atitikti objektyvumo ir patikimumo kriterijus tik bandymų metu naudojant atitinkamą teisės aktą, t. y. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymą, įtvirtintą ir patikimu pripažintą metodą. IRI metodas nebuvo patvirtintas jo taikymo metu bei nėra patvirtintas ir teisminio proceso metu. Atsakovė teigė, kad IRI metodo naudojimas yra teisėtas, tačiau nepateikė jo teisėtumą ar patikimumą patvirtinančių įrodymų.

22.3. Teismas netinkamai sprendė, kad sutartyje įvardintos technologinės pertraukos metu nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d. yra skaičiuotini delspinigiai. Teismas aiškindamas sutartį pažeidė esminę viešojo pirkimo sutarčių aiškinimo taisyklę, kad, kai bejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Delspinigiai skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę bei padeda kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo (netinkamo) įvykdymo atsiradusius nuostolius. Teismui konstatavus, kad delspinigiai skaičiuotini technologinės pertraukos metu, kai darbai negali būti atliekami, iš esmės paneigta delspinigių skatinimo atlikti prievolę paskirtis.

22.4. Statinys buvo pradėtas eksploatuoti 2020 m. rugsėjo 16 d., visi eismo ribojimai darbų objektuose buvo panaikinti, t. y. nuo šio termino statinys yra pilnai naudojamas ir eksploatuojamas be apribojimų, ir jokių realių nuostolių ar nepatogumų atsakovė iš viso nepatyrė. Todėl teismas netinkamai vertino ieškovei suskaičiuotų delspinigių pagrįstumą bei ignoravo ieškovės pateiktus argumentus, nemotyvuodamas, kodėl ieškovės argumentus atmetė. Delspinigių taikymu siekiama tik nubausti ieškovę, o ne kompensuoti tam tikrus praradimus.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir, atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai buvo priteista 10 617,55 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

23.1. Sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai, yra pagrįsta ir motyvuota. Ieškovės argumentus ir teiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pagal savo vidinį įsitikinimą. Vien ieškovės siekis, kad apeliacinės instancijos teismas turės kitokią nuomonę, nesudaro pagrindo sprendimą pakeisti. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, jomis rėmėsi, vertino šalių teiktus paaiškinimus ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais vadovaujantis nusprendė atmesti ieškovės argumentus dėl IRI bandymų privalomumo, darbų priėmimo, netesybų taikymo po sutarties pažeidimo tvarkos ir netesybų mažinimo.

23.2. Vadovaujantis Pirkimo 5 dalies techninės specifikacijos 5 skyriumi, baigti darbai užsakovui perduodami sutarties sąlygose nustatyta tvarka, pasirašant rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą. Šis aktas išduodamas tik tada, kai įvykdomi visi reikalavimai, be kita ko, visiškai pašalinami statybos darbų trūkumai ir atlikti kontroliniai bandymai. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad rangovas turi pareigą savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus per užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiūrėtojo nustatytą protingą terminą. Šis rangovo įsipareigojimas nepaneigia rangovo pareigos mokėti delspinigius, kurių mokėjimas numatytas sutarties 60 punkte.

23.3. Vadovaujantis Techninės specifikacijos 2.1.3. papunkčiu, darbų priėmimo metu dangos nelygumai turi būti išmatuoti pagal IRI reikalavimus ir neturi viršyti 3,5 m/km ribinės vertės, o kelio dangos paviršiaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertė, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo išilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi būti ne mažesnės už 0,45 ribinę vertę. Šie reikalavimai paremti Taisyklių 68 punktu.

23.4. Pradiniai kontroliniai bandymai yra privalomi priimant objektą, o papildomi bandymai yra skirti ne juos paneigti, o tik patikslinti defektuoto ruožo plotus. Ieškovė klaidingai teigia, kad AB „Problematika“ bandymus atliko netaikydama IRI metodo. Šie ieškovės užsakyti bandymai buvo vykdomi vadovaujantis būtent IRI metodu. Tai yra nurodyta ir ieškinyje. Ieškovė, siekdama patikslinti defektų ribas, pati savo valia ir lėšomis pirko papildomus bandymus pagal IRI metodą.

23.5. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad bandymai pagal IRI metodiką yra tiesiogiai ir privalomai nustatyti pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) bei taikytiname teisės akte. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga pašalinti defektus egzistavo nuo jų nustatymo kontroliniais bandymais datos, net jei priimant darbus pagal Taisyklių 141 punktą buvo vadovaujamasi ieškovės pageidavimu atliktais papildomais kontroliniais bandymais.

23.6. Atsakovės ir AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatai skyrėsi, nes atsakovės naudojama įranga yra modernesnė, turi du lazerius ir, fiksuodama abi kelio puses, teikia išsamesnius rezultatus. Vienintelio lazerio tvirtinimo vieta AB „Problematika“ naudotame įrenginyje, tikėtina, nulėmė skirtingus rezultatus nuo atsakovės atliktų bandymų. Bylos esmei šie rezultatų lyginimai negalėjo turėti reikšmės, nes Taisyklių 139 punktas ieškovei numatė teisę prašyti atlikti papildomus kontrolinius bandymus ir ieškovės užsakytais papildomais bandymais vadovavosi tiek atsakovė, tiek teismas, nepaisant to, kad papildomų bandymų protokoluose užfiksuota per pus mažiau duomenų.

23.7. Vadovaujantis sutarties 8 punktu, rangovas darbus pradeda įsigaliojus sutarčiai ir baigia per 5 (penkis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Į sutarties 8 punkte nurodytą laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat sutarties sustabdymo laikotarpis dėl sutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių (sutarties 9 punktas). Taigi į 8 punkte nurodytą terminą neįskaitomas 9 punkte numatytas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis (technologinė pertrauka). Toks sutarties aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, pavyzdžiui, išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021. Ieškovei nepaneigus teismų praktikoje taikyto sutarties sąlygų aiškinimo aktualumo ginčui, teismas negalėjo be priežasties nukrypti nuo ankstesnių sprendimų.

23.8. Šioje byloje nebuvo reikalavimo mažinti netesybas, nes jos tariamai neprotingai didelės. Be to, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Nenustačius, kad šalių sulygti delspinigiai būtų neprotingai dideli, nėra pagrindo taikyti netesybų mažinimo kriterijų. Būtent 0,03 proc. netesybų dydis apeliantės viešuosiuose pirkimuose taikomas ir yra tikrintas kasacinio teismo. Delspinigių dydžio sumažinimas po sutarties sudarymo reikštų pirkimo sąlygų bei pačios sutarties neleistiną pakeitimą po jų paskelbimo (sudarymo, pasirašymo) ir neabejotinai galėtų būti vertinamas kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – sąskaitas ir mokėjimus, ieškovės ir atsakovės siųstus raštus dėl atsakovės klaidingai atlikto mokėjimo už darbus bylos nagrinėjimo metu.

27. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

28. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų dokumentų turinį ir aplinkybes, kurias naujai teikiamais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti apeliaciniu skundu, sprendžia, kad ieškovės naujai teikiami duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių (ne)nepagrįstumo ir atsakovės raštų, kuriais atliktas įskaitymas, (ne)teisėtumo, o ieškovė naujais teikiamais įrodymais siekia įrodyti bendrų ieškovės ir atsakovės mokėtinų sumų balansą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija naujai teikiamus ieškovės įrodymus priimti atsisako.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

30. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai buvo priteista 10 617,55 Eur dydžio skola. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovė nustatė, kad 10 617,55 Eur dydžio delspinigiai pagal viešojo pirkimo sutartį vis dėl to nebuvo įskaityti, o ši suma pervesta ieškovei. Atsakovės teigimu, jeigu sprendimas įsiteisės, ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

31. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova teisme, kuriame kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

32. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

33. Ieškinio pripažinimas pagal CPK nuostatas negali būti sutapatinamas su ieškovo reikalavimų patenkinimu bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas, pripažinęs ieškinio reikalavimus, gali dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, atsakovo turtinės padėties) ir toliau jų geruoju nevykdyti. Kita vertus, atsakovas bylos nagrinėjimo metu gali geruoju įvykdyti ieškovo reikalavimus ir dėl kitų priežasčių, besąlygiškai nepripažinęs šių reikalavimų pagrįstumo. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 23 punktas).

34. Proceso įstatymai neįtvirtina galimybės teismui nutraukti bylą vien tuo pagrindu, kad atsakovas pripažino ieškinį. Jei atsakovas, pripažinęs ieškinio reikalavimus, jų geruoju nevykdo, ieškovo materialinė subjektinė teisė, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, išlieka pažeista. Tokiu atveju ieškovo pažeista materialinė teisė turi būti ginama teismo sprendimu patenkinant ieškinį ir tokiu būdu sudarant ieškovui galimybę savo pažeistą teisę įgyvendinti priverstine teismo sprendimų vykdymo tvarka. Ieškinio pripažinimas šiuo atveju sukelia procesinius teisinius padarinius – galimybę taikyti supaprastintą bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo tvarką, teismui baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismo sprendime išdėstant sutrumpintus ieškinio tenkinimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 21, 24 punktai). Kitokia procesinė situacija susiklosto tuo atveju, kai atsakovas bylos nagrinėjimo metu patenkina ieškovo pareikštus reikalavimus. Patenkinus ieškinio reikalavimus, išnyksta ieškovo subjektinės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimas ir poreikis šią teisę ginti teismine tvarka (ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi).

35. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, aiškiai nenurodė, kad pripažįsta ieškinį. Pažymėtina, kad ieškinys buvo pareikštas dėl nepagrįsto delspinigių įskaitymo ir skolos, lygios atsakovės suskaičiuotiems delspinigiams, priteisimo. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kad pripažįsta ieškinį, o būtent, nenurodė, kad sutinka, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai suskaičiavo ir įskaitė delspinigius. Taip pat, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patenkino ieškovės pareikštus reikalavimus. Priešingai, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei pinigų sumos buvo pervestos dėl buhalterinės klaidos, o atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pareikšto apeliacinio skundo neturi pagrindo vertinti nei kaip ieškinio pripažinimo, nei kaip ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė konkrečią sumą iš atsakovės, nors atsakovė yra galimai atlikusi permoką ieškovei, neturi jokios esminės reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, kadangi konkrečios mokėtinos sumos tarp šalių bus nustatomos teismo sprendimo vykdymo procese. Atitinkamai, nėra teisinių ir faktinių prielaidų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita dėl du kartus sumokėtos tos pačios sumos. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama, taikoma) kartu su jo motyvuojamąja dalimi. Jeigu šalys nesusitars dėl mokėtinų sumų, priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neapriboja atsakovės teisės reikšti savarankišką reikalavimą ieškovei, taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, priešieškinio pateikimas civilinėje byloje nėra vienintelis tinkamas (turimas) atsakovės subjektinių teisių gynimo būdas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą ne dėl bendrų ieškovės ir atsakovės turimų tarpusavio įsipareigojimų (sumų), tačiau nusprendė pripažinti 10 617,55 Eur dydžio delspinigių įskaitymą, atliktą konkrečiais atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštais (2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (7.2)2-3415, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-6600 ir 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2-10324), nepagrįstu, o minėtus atsakovės raštus – negaliojančiais. Būtent atsakovės apskaičiuotų delspinigių (ne)pagrįstumas sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl aplinkybė, kokias sumas atsakovė iš viso yra sumokėjusi ieškovei nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi esminės teisinės reikšmės.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo vertinti nei kaip ieškinio pripažinimo, nei kaip ieškovo reikalavimų įvykdymo, o konkrečios sumos ieškovei sumokėjimas yra spręstinas savanoriškai ar priverstinai vykdant procesinį teismo sprendimą. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

39. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės atliktus bandymus ir ieškovės pasitelktos AB „Problematika“ atliktus bandymus dėl atsakovės atliktų bandymų teisėtumą. Be to, ieškovė pažymi, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės įrodymų IRI metodo netinkamumui ir neteisėtumui pagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

40. Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 4807 Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai (ruožas nuo 7,71 km iki 10,287 km), Nr. 4809 Lokėnai–Vepriai–Gelvonai (ruožas nuo 14,426 km iki 16,022 km) ir Nr. 4834 Paberžė–Dainava (ruožas nuo 0,037 km iki 1,22 km) paprastojo remonto aprašus ir atlikti statybos darbus, parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją (sutarties 1 punktas), o atsakovė įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus atsiskaityti su ieškove (sutarties 2 punktas).

41. Rangovas įsipareigojo savo rizika atlikti sutartyje numatytus statybos darbus kokybiškai, pagal suderintą ir užsakovo patvirtintą projektą, laikantis galiojančių statybos darbus reglamentuojančių teisės normų, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-8485, taisyklių, standartų, papildomų techninių sutarties sąlygų reikalavimų (sutarties 26 punktas).

42. Pažymėtina, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnis). Techninė specifikacija yra pirkimo dokumentų dalis, todėl techninės specifikacijos nuostatos yra privalomos šalims ne tik pirkimo organizavimo, bet ir pirkimo vykdymo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Techninėje specifikacijoje numatyta, kad darbų priėmimo metu dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti 3,5 m/km ribinės vertės, o kelio dangos paviršiaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertė, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo išilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi būti ne mažesnės už 0,45 ribinę vertę (Techninės specifikacijos 2.1.3 papunktis, b. l. 25). Nenustatyta, kad dėl techninės specifikacijos sąlygų būtų kilęs ginčas, šios techninės specifikacijos sąlygos yra nenuginčytos ir galiojančios, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti. Priešingai, jos yra privalomos šalims.

44. Be to, techninėje specifikacijoje išvardinti ir teisės aktai (galioję viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ir galiontys ginčo metu), kurių privalo laikytis rangovas: Taisyklių 66 punkte nustatytos ribinės vertės dangos nelygumams, juos nustatant pagal IRI reikalavimus (Techninės specifikacijos 4.1.2.7 papunktis, b. l. 27); IRI metodo taikymas taip pat numatytas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. V-16 „Dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 patvirtinimo“ 76 punkte, 193 punkte, 25 lentelėje (Techninės specifikacijos 4.1.2.9 papunktis, b. l. 27). Taigi atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, priimdama darbus, naudojo neįteisintą IRI metodiką, kurios patikimumas nėra patvirtintas Lietuvos Respublikoje.

45. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės ir ieškovės atlikti bandymų rezultatai skyrėsi, taip pat nėra ginčo, jog darbai buvo priimti pagal bandymų rezultatus, kuriuos pateikė ieškovė. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kieno užsakytais bandymais buvo priimtas darbų rezultatas, nepaneigta aplinkybė, kad vis tiek buvo konstatuoti dalies atliktų darbų trūkumai, kuriuos ieškovė privalėjo pašalinti (skundžiamo sprendimo 19 punktas; apeliaciniuose skunduose ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nusatytų faktinių aplinkų nėra). Apeliantė neįrodinėjo ir nenurodė, kokią teisinę ir faktinę reikšmę turi aplinkybės, kad darbai buvo priimti būtent pagal ieškovės pateiktus rezultatus, pavyzdžiui, kokia apimtimi sumažėjo šalintinų darbų trūkumų išlaidos, ar tai turėjo reikšmės darbų šalinimo atlikimo laikui, ar tai galėjo turėti (turėjo) teisinės reikšmės vertinant ir apskaičiuojant ginčo delspinigius ir pan. Tik darbai kelio ruože Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai buvo priimti nešalinant trūkumų, tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas delspinigius, į šią aplinkybę atsižvelgė ir šią ieškinio dalį tenkino, ginčo dėl patenkintos ieškinio dalies iš esmės nėra.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliktų darbų defektų iš esmės neginčijo, apie tai nėra kalbama ir apeliaciniame skunde. Todėl pritartina pirmosios intancijos teismo pozicijai, kad neatitikimai tarp atsakovės ir ieškovės (AB „Problematika“) atliktų bandymų rezultatų neturi reikšmės šalių ginčui, o ginčo objektas nagrinėjamoje civilinėje byloje – defektų nustatymo tvarka ir laikas. Defektai buvo nustatyti dar atsakovės iniciatyva priimant darbus, t. y. pagal 2020 m. spalio 7 d. atsakovės atliktus bandymus (nenustatyta, kad ieškovės atlikti bandymai turėjo esminės reikšmės darbų defektų šalinimui). Nustatyta, kad darbų trūkumai buvo konstatuoti dar pagal atsakovės atliktus bandymus, o ieškovės atlikti bandymai, nors ir skyrėsi nuo ieškovės pateiktų bandymų rezultatų, tačiau nepaneigė esminės aplinkybės, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami būtent nuo ieškovės atliktų bandymų – 2021 m. balandžio 12 d. – dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas piktnaudžiauti trūkumų nustatymo procedūra, siekiant atititolinti delspinigių skaičiavimo terminą ar iš viso vengiant taisyti trūkumus.

47. Ieškovės teigimu, delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami technologinės pertraukos metu, nes tokia delspingių skaičiavimo metodika neatitiktų delspinigių teisinės paskirties – skatinti kuo greičiau įvykdyti prievoles. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

48. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad prievolės pagal sutartį vykdymo laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 8 d. ir iki sutartyje numatytos statybos darbų sustabdymo laikotarpio pradžios šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė, tinkamai nepridavusi darbų 2020 m. lapkričio 8 d., yra laikoma prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad atsakovė bandymus atliko dar 2020 m. spalio 7 d., todėl ieškovė turėjo (galėjo) darbus organizuoti tokia tvarka ir būdu, jog nebūtų pažeisti sutarties vykdymo terminai.

49. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad viena iš delspinigių (netesybų) paskirčių – skatinti skolininką (šiuo atveju – rangovą) kuo greičiau įvykdyti prievoles, tačiau ši – skatinamoji – prievolių užtikrinimo funkcija iš esmės pasireiškia tik iki prievolės įvykdymo momento, o, kai sueina terminas prievolei įvykdyti, pradeda veikti užtikrinamoji netesybų funkcija, kuri pasireiškia tuo, jog šalys gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan. (žr. 2012 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgą, Teismų praktika Nr. 37, 4 punktas). Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad delspinigiai dėl jų specifinės paskirties negalėjo būti skaičiuojami technologinės pertraukos metu, atmestini kaip nepagrįsti.

50. Šalys viešojo pirkimo pardavimo sutartyje sulygo, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus. Rangovo pareiga savo sąskaita ištaisyti bet kokius darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus per užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiūrėtojo nustatytą protingą terminą. Šis įsipareigojimas nepaneigia rangovo pareigos mokėti delspinigius (sutarties 61 punktas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prievolės pagal sutartį teisėto vykdymo laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 8 d., iki sutartyje numatytos statybos darbų sustabdymo laikotarpio pradžios. Šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo, todėl nuo 2020 m. lapkričio 8 d. ieškovė laikoma prievolę pažeidusia sutarties šalimi ir tai, remiantis sutarties nuostatomis, nedaro jokios įtakos delspinigių skaičiavimui, t. y. sutartyje nėra numatyta, kad delspingiai nėra skaičiuojami technologinės pertraukos metu.

51. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021, kurioje taip pat buvo sprendžiamas delspinigių skaičiavimo technologinės pertraukos metu klausimas. Šiuo atveju svarbu tai, kad sutampa reikšmingos nagrinėjamos ir aptariamos bylos faktinės aplinkybės – darbų atlikimo terminas baigėsi dar neprasidėjus technologinei pertaukai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021, 63–67 punktai), o sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl nustatytų darbų trūkumų, taigi abiem atvejais rangovai yra pripažinti pažeidę sutartį, o tai sudaro pagrindą pradėti skaičiuoti netesybas.

52. Nors apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika apie tai, kad neaiškios sutarties nuostatos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai, tačiau apeliantė nenurodo, kokios gi konkrečios sutarties nuostatos gali (turi) būti vertinamos kaip neaiškios.

53. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad statinys buvo pradėtas eksploatuoti 2020 m. rugsėjo mėnesį, o atsakovė jokių realių nuostolių nepatyrė, todėl delspinigių taikymas pripažintinas ieškovės nubaudimu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, praleidus nustatytą prievolės įvykdymo terminą, delspinigiai pradeda veikti kaip prievolės užtikrinimo funkcija, šalys turi teisę susitarti dėl delspinigių dydžio ir skaičiavimo tvarkos, o užsakovas neįpareigotas įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp šalių sulygti delspinigiai yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo juos mažinti.

54. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį toje dalyje, kurioje delspinigiai apskaičiuoti ir už darbus, kurie buvo priimti, o būtent, įrodžius, jog objektas Ukmergė–Petronys–Tulpiakiemis–Pagiriai 7,710–10,287 km buvo atsakovės priimtas nešalinant jokių trūkumų. Ieškovė nekelia ginčo dėl šios ieškinio dalies. Taigi apeliantė, pateikusi skundą dėl ieškinio dalies, kuria ieškinys buvo atmestas, nepagrindė ir neįrodė, kad delspinigiai negalėjo ir (ar) neturėjo būti skaičiuojami nuo darbų, kurie nebuvo priimti nei pagal ieškovės, nei pagal atsakovės atliktus bandymus, vertės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai skundžiamu sprendimu ieškinio dalį atmetė, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai buvo atmesti, nusprendžia bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepaskirstyti bei šalims nepriteisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėVilija MikuckienėAsta Radzevičienė