Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Birutė A. F., priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti, nes pareiškėja nesilaikė išankstinės paveldėjimo priėmimo ne teisme tvarkos.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjos dėlė P. B. mirė 2012 m. rugsėjo 17 d. Mirusysis turėjo dukrą V. K. (mirusi 2003 m. spalio 16 d. ), brolius S. B. (miręs 1979 m. spalio 4 d.), A. B. (miręs 2008 m. gruodžio 22 d.), seserį L. B. (mirusi 1973 m. birželio 28 d.), brolis V. V. B. yra gyvas.

Bylos duomenys patvirtina, jog mirusysis turėjo dukrą V. K., kuri yra mirusi, tačiau nenurodyta ir nepateikta duomenų apie tai, ar dukra turėjo vaikų. Esant V. K. vaikų pagal CK 5.12 str. P. B. anūkai būtų antros eilės įpėdiniai.

CK 5.11 str. nurodoma, kad ketvirtos eilės įpėdiniai yra palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pagal šią eilę turi teisę paveldėti mirusiojo P. B. brolis V. V. B.. Atitinkamai pareiškėja yra mirusiojo dukterėčia, taigi penktos eilės įpėdinė.

Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L.; bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V.; bylos Nr. 3K-3-152/2006). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Juridiškai reikšmingas faktas, dėl kurio teisė paveldėti pereina kitiems asmenims, yra tai, jog įpėdinis palikimo nepriėmė. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notarė V. J.; bylos Nr. 3K-3-162/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, negali būti aiškinama kaip nustatanti taisyklę, jog nors kai kurių eilių įpėdinių visai nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda tik po 12 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis), o šeštos eilės įpėdiniui ši teisė atsiranda po 15 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Toks šios normos aiškinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, nes be pagrindo varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių. Atsižvelgiant į CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad, esant faktinei situacijai, kai pirmesnių eilės įpėdinių nėra, paskesnės eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir palikimą toks įpėdinis turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad mirusysis P. B. mirė 2012 m. rugsėjo 17 d. Kadangi pirmos eilės įpėdinių nėra, tai esant mirusiojo anūkams, šie palikimą gali priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po to, nesant trečios eilės įpėdiniams, mirusiojo broliui V. V. B. pagal CK 5.50 str. 4 d. reglamentavimą galimybė pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, tai yra nuo 2012 m. gruodžio 17 d. Atitinkamai šiam paveldėtojui nepriėmus ar atsisakius palikimą penktos eilės įpėdiniams teisė priimti palikimą atsiranda tik nuo 2013 m. kovo 17 d. Atitinkamai teisės priimti palikimą atsiradimo diena, nesant mirusiojo P. B. anūkams skaičiuotina taip: nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. palikimą per tris mėnesius gali priimti mirusiojo brolis Vladislovas V. B. (tai yra iki 2012 m. gruodžio 17 d.), o penktos eilės įpėdiniams teisė priimti palikimą atsirado tik nuo 2012 m. gruodžio 17 d., jeigu palikimo nepriėmė ketvirtos eilės įpėdinis. Taigi net ir nesant mirusiojo anūkams, jeigu palikimas nebuvo priimtas mirusiojo brolio Vladislovo V. B., penktos eilės įpėdiniams dar nėra praėjęs terminas palikimo priėmimui (turėtų baigtis 2013 m. kovo 17 d.), todėl visi penktos eilės įpėdiniai turi teisę per nurodytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl teismas konstatuoja, jog nepraėjus nurodomam terminui negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė palikimą pradėdama jį valdyti, nes gali būti apribota kitų įpėdinių teisė priimti palikimą.

Įvertinęs išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p.,, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Birutės A. F. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti, nes pareiškėja nesilaikė ne teisminės palikimo priėmimo tvarkos.

Grąžinti pareiškėjui pareiškimą ir prie jo pridėtus dokumentus ir nurodyti, kad dėl reikalavimo išsprendimo gali kreiptis į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.