Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, priimto E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu Nr. B 972-20 už sunkų su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą stambiu mastu pagal Bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktą bei 3 straipsnio 1 pastraipą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (b. l. 120–141).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 25 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiunčia teismui iš Švedijos Karalystės gautus dokumentus dėl Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 1–2).

Pridedamame Švedijos Karalystės institucijos Liudijime nurodoma, kad asmuo (E. Ž.) asmeniškai dalyvavo Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 27 d. Visas bausmės laikas – 2 metai ir 6 mėnesiai (910 dienų). 2020 m. gruodžio 28 d. duomenimis, bendras atliktas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis – 281 dienos, iš jų 191 diena prieš paskelbiant teismo nuosprendį, t. y. nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. Asmuo šiuo metu yra sulaikytas ir bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Pagal išduodančios valstybės teisę nuteistasis asmuo turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko (b. l. 5–20).

Iš teikimo medžiagos taip pat matyti, kad E. Ž. nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti Lietuvai ir prašo leisti savo bausmės laiką atlikti Švedijos kalėjime (b. l. 22–23).

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsniu, Švedijos Karalystė kalėjimų ir probacijos tarnyba perdavė Lietuvos Respublikai nuosprendį, kuriuo E. Ž. nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat Liudijimą nuosprendžiui pripažinti bei bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie sudarytų pagrindą nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, pažymėtina, kad E. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, E. Ž. gyvenamąją vietą nuo 2004 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. birželio 4 d. deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. birželio 5 d. išvyko į Švediją. Kaip matyti iš byloje esančio Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, E. Ž. Švedijoje gyvena nuo 2018 m. pavasario, Švedijos migracijos tarnybos išvadose nurodoma, kad Švedijoje jis nėra užregistravęs savo teisės gyventi šioje šalyje, gyvenamosios vietos Švedijoje nebeturi, o jo vieninteliai saitai su šia šalimi yra tai, kad jis trumpai Švedijoje gyveno su mergina. Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje yra sprendimas deportuoti E. Ž. iš Švedijos ir jam draudžiama grįžti į Švediją iki 2030 m. liepos 9 d. Taigi šios aplinkybės iš esmės atitinka ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

Įvertinus tai, darytina išvada, kad nustatytos visos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio E. Ž. atžvilgiu, nenustatyta.

Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Švedijos Karalystėje priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų nuteistojo E. Ž. teises ir (ar) laisves. Šiuo atžvilgiu atmestinas nuteistojo gynėjo teiginys, jog E. Ž. nesutinka būti perduotas tolimesniam bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dėl ko gali kilti grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą). Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad minėtų reikalavimų Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje E. Ž. atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus laikomasi ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti. Bausmių vykdymą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, garantuoja minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą ir sveikatos priežiūrą. Objektyvių duomenų kad E. Ž. atliekant bausmę Lietuvoje nebus užtikrinami minėti poreikiai, jo sveikatos priežiūra bei gerovė, ar dėl netinkamų sąlygų kils grėsmė gyvybei, nėra. Tai, kad tam tikrose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta Lietuvos Respubliką pažeidus atitinkamas Konvencijos nuostatas dėl kalinimo sąlygų užtikrinimo, nereiškia, kad visose įstaigose bei visos sąlygos neatitinka nustatytų reikalavimų ir tai bus pripažinta ir šiuo konkrečiu atveju. Be to, nėra ir objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog E. Ž. perdavimas ir bausmės atlikimas Lietuvoje kels grėsmę jo gyvybei, sveikatai dėl jo ankstesnių ryšių su Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmes Lietuvos kalinimo įstaigose (pagal paties E. Ž. paaiškinimą). Argumentai dėl galimo nuteistojo teisių ir laisvių pažeidimo bei baimės atlikti bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigoje deklaratyvūs ir neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teikime taip pat atkreipė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėmesį į E. Ž. bei jo gynėjo pareiškimuose išreikštus nuogąstavimus dėl galimų grėsmių nuteistojo sveikatai ir gyvybei Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose, prašydama imtis atitinkamų saugumo priemonių parenkant įkalinimo įstaigą bei siekiant išvengti grėsmių nuteistojo saugumui, jei tokios galėtų kilti jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl bausmės atlikimo perdavimo nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Esant vienai iš alternatyvių Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, t. y. deportacijai iš Švedijos Karalystės, nuteistojo sutikimas, remiantis Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalimi, nėra būtinas.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis E. Ž. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

E. Ž. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti), kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) patvirtintų Rekomendacijų (tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu galiojanti redakcija) I Sąrašo 19 punktu, labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekiu laikoma daugiau kaip 2 500 g.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Švedijos Karalystės bausmių už narkotines medžiagas įstatymo 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas ir 3 straipsnio 1 pastraipa numato laisvės atėmimą nuo 2 metų iki 7 metų. Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką.

Remiantis Įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas (BK 66 str.) (Įstatymo 9 str. 6 d.).

Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad, jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, parenka bausmės atlikimo vietą. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio naujausią redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 d., 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo panaikinta 3 dalis, numatanti teismui teisę parinkti bausmės atlikimo vietą nuteistajam. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, bei įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Todėl dėl pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajam teismas nebeturėtų pasisakyti (tokios pozicijos laikosi aukštesnės instancijos teismai, pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-16-491/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-153-929/2021).

Kita vertus, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad reikia įvertinti ir tai, ar BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią teismas nustato bausmės atlikimo vietą ir kuri galiojo veikos padarymo metu (o ne sprendimo priėmimo metu), yra lengvinanti ar sunkinanti asmens teisinę padėtį palyginus su šiuo metu (sprendimo priėmimo metu) galiojančia redakcija, pagal kurią teismas nenustato laisvės atėmimo bausmės vietos (2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021), šiuo atveju atsižvelgus į BVK 83 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias E. Ž., kaip nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 3 d.), bausmę galėtų atlikti tik kalėjime, t. y. jam nebeliko galimybės bausmę atlikti pataisos namuose, todėl jo padėtis būtų sunkinama. Įvertinus visa tai, E. Ž. bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 8 straipsniais, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Pripažinti Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį Nr. B 972-20 E. Ž. atžvilgiu ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

E. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Švedijos Karalystės Žemutinio Norlando apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktą bei 3 straipsnio 1 pastraipą paskirtą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, ir palikti paskirtą – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo E. Ž. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti visą Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam E. Ž., jo gynėjui ir prokurorui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam E. Ž., Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašu ir gauto liudijimo kopija išsiųsti Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.