Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo pripažintas Austrijos Respublikos Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendis dėl R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nuspręsta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už 8 nusikalstamas veikas : pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą (4 veikos), vagystę įsibraunant į patalpą (3 veikos) ir suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d. Liudijime nurodoma, kad ši bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2026 m. vasario 3 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi šiais argumentais : 1) apylinkės teismas netinkamai suderino nuteistajam R. K. Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK numatyta bausme, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokios bausmės minėtu nuosprendžiu R. K. buvo paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas; 2) šiuo nuosprendžiu R. K. buvo paskirta per griežta bausmė; 3) byloje nėra įrodyta, kad R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas Lietuvos Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnį Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymo ir BPK VII dalies nuostatas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos : 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

8. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nėra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos Respublikoje negalima būtų pripažinti ir vykdyti Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Bylos duomenimis, R. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nors apeliantas skunde teigia, kad nuteistasis R. K. nesutinka dėl Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau toks nuteistojo nesutikimas bei to priežastys nevertinamos, nes buvo priimtas Austrijos Respublikos Federalinės užsieniečių ir prieglobsčio reikalų tarnybos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas dėl neterminuoto draudimo R. K. būti šioje valstybėje (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, šiuo konkrečiu atveju nuteistojo R. K. sutikimas ar nesutikimas būti perduotam į savo šalies pataisos įstaigą nėra būtinas.

9. Atmetamas apelianto skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai suderino R. K. Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK numatyta bausme, kadangi nežinojo, nei kokios bausmės nuteistajam buvo paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, nei kokia tvarka šios bausmės jam buvo subendrintos. Įstatymo 9 straipsnis numato pareigą teismui suderinti laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais tuo atveju, kai yra priimami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 3 – 4 dalyse yra numatyti ir konkretūs reikalavimai tokiu būdu suderintos bausmės trukmei, t. y. suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, taip pat suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Šiuo atveju apylinkės teismas šių taisyklių laikėsi. Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas už 4 pasikėsinimus pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, 3 vagystes įsibraunant į patalpą ir suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimą, kurios, kaip teisingai apylinkės teismas nustatė skundžiamoje nutartyje, atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 300 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam R. K. paskirtą bausmę su BK numatyta bausme, už atskiras nusikalstamas veikas jam nustatė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė neviršija nei BK, nei Austrijos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų šių bausmių maksimalių ribų. Todėl, vadovaujantis anksčiau aptartomis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, skundžiama apylinkės teismo nutartimi R. K. už atskiras nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės buvo subendrintos taip, kad neviršytų šiuo nuosprendžiu jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, t. y. R. K. buvo palikta šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad Įstatymas bausmių už kelias nusikalstamas veikas subendrinimo principų ir pagrindų nenustato. Kadangi R. K. nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams, apylinkės teismas pagrįstai už šias veikas jam paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi patikslinęs pripažintiną Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir suderinęs ją su BK numatyta bausme, netinkamai taikė įstatymų nuostatas. Taigi, dar labiau mažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl apelianto skundo argumentai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi nuteistajam nustatyta per griežta laisvės atėmimo bausmė, yra atmetami kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir nepakankami išvadai, kad apylinkės teismas tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę laisvės atėmimo bausmę R. K. nustatė neteisingai.

10. Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad Lietuvos Respublikoje nuteistajam R. K. nebus užtikrinta efektyvi socialinė reabilitacija. Kaip jau minėta, nuteistajam dėl jo padarytų nusikalstamų veikų buvo neterminuotai uždrausta būti Austrijos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad R. K. Austrijos Respublikoje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, pastarasis laisvės atėmimo bausmę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, turi atlikti būtent savo kilmės valstybėje, su kuria nėra visiškai nutraukęs ryšių ir kurioje nuteistajam bus suteiktos socialinės reabilitacijos galimybės.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam R. K. Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šią apylinkės teismo nutartį.

12. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Tokią pareigą teismui nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo panaikinta. Šiuo atveju nutartis buvo priimta nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, bei įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši skundžiamos nutarties dalis dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos yra pašalinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti.

Pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria R. K. laisvės atėmimo bausmę buvo paskirta atlikti pataisos namuose.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.