- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 1S-153-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00047-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- S. D.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas, Vlada Buivydienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasos Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D. gynėjos advokatės Vlados Buivydienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu nuteistajam S. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. S. D. Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – Rusijos Federacijos BK) 229.1 straipsnio 4 dalies „b“ punktą (2017 m. gegužės mėn.), 228.1 straipsnio 5 dalį (2017 m. gegužės mėn.), 229.1 straipsnio 4 dalies „b“ punktą (2017 m. liepos mėn.), 228.1 straipsnio 5 dalį (2017 m. liepos mėn.) ir, vadovaujantis Rusijos Federacijos BK 69 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, S. D. buvo paskirta galutinė 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant griežto rėžimo pataisos kolonijoje, neatimant teisės užimti tam tikras pareigas arba užsiimti atitinkama veikla, be laisvės apribojimo, be baudos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d. ir yra vykdytinas.
Šalies argumentai
2. Vilniaus pataisos namai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu, kuriuo prašė nustatyti nuteistajam S. D. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) atitinkamus straipsnius, kadangi pagal 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytą sutartį ,,Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ (toliau ir – Sutartis), S. D. yra perduotas iš Rusijos Federacijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2021 m. kovo 18 d. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.
Atsiliepimas
3. Nuteistojo gynėja, teikimą nagrinėjančiam teismui, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė S. D. Rusijoje padarytas nusikalstamas veikas prilyginti Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 daliai, 199 straipsnio 4 daliai, ir, taikant BK 62, 54 straipsnius, kurie atitinka Rusijos Federacijos BK 64 straipsnį, skirti kiek galima švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, taip pat į bausmės laiką įskaičiuoti nuteistojo suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką. Prašymą gynėja grindė tuo, jog Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismas, skirdamas bausmes, S. D. atžvilgiu taikė Rusijos Federacijos BK 64 straipsnį, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 62, 54 straipsnių nuostatas, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tai yra švelnesnę nei straipsnių sankcijose nustatytų bausmių minimalios ribos, bei paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu pagal Rusijos Federacijos BK 69 straipsnio 3 dalį, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnį, nors pagal Lietuvos Respublikos BK dalis bausmių gali būti bendrinamos ir apėmimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi S. D. Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais – BK 199 straipsnio 4 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalių nuostatomis, S. D. paskirta galutinė subendrinta – 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2019 m. birželio 23 d. ir pagal Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Teikiamu skundu nuteistojo gynėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį pakeisti ir už S. D. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Rusijos Federacijos BK 228.1 straipsnio 4 dalies ,,b“ punktą (2 veikos), 229.1 straipsnio 5 dalį (2 veikos), kurios atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 ir 54 straipsnių nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę bei subendrinti bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu.
5.1. Skunde gynėja nesutinka su apylinkės teismo atsisakymu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio (švelnesnės bausmės skyrimas) ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto (bausmių bendrinimas apėmimo būdu) nuostatas. Pažymi, kad 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – Konvencija) 10 straipsnis numato, kad: 1) Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2) Tačiau, jei bausmės pagrindas prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Gynėja pastebi, kad šioje Konvencijoje aiškiai pasakyta, kad bausmės pagrindas negali prieštarauti valstybės, kurioje atliekama bausmės, įstatymams.
5.2. Gynėja nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatų, kurios iš esmės atitinka Rusijos Federacijos BK 64 straipsnio nuostatas, kurias taikė Rusijos teismas, paskirdamas bausmę S. D., tai yra teismas už visas nusikalstamas veikas nuteistajam skyrė švelnesnes bausmes, negu numato Rusijos Federacijos BK 228.1 straipsnio 5 dalis ir 229.1 straipsnio 4 dalies „b“ punktas. Pažymi, kad Rusijos Federacijos teismas įvertino byloje nustatytas ir švelnesnės bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, išdėstė jas nuosprendyje, todėl nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismu, kuris teigia, kad bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimas reikštų kitos valstybės nuosprendžio kvestionavimą, nes laikytina, kad tai yra tokių pat, kaip ir bausmę paskyrusioje valstybėje, teisinių pasekmių atsiradimas bausmę vykdančioje valstybėje (Sutarties 9 straipsnis). Anot gynėjos, sistemiškai aiškinant minėtas Konvencijos ir Sutarties nuostatas, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, užtikrinant nuteistų asmenų teises ir saugant jų teisėtus interesus, būtina plačiau aiškinti ir taikyti Lietuvos Respublikos BK nuostatas, ir suderinti S. D. paskirtas bausmes taip, kaip yra nurodyta 2019 m. birželio 24 d. nuosprendyje – taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį bei nustatyti švelnesnes bausmes, proporcingai apkaltinamajame nuosprendyje nustatytoms švelnesnėms bausmėms.
5.3. Gynėjos nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su apylinkės teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl to, kad bausmės bendrinimo būdo pakeitimas taip pat būtų kitos valstybės teismo sprendimo kvestionavimas dėl pasirinkto bausmių dydžio ir naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimas. Pažymi, kad Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismas 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės S. D. buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu pagal Rusijos Federacijos BK 69 straipsnio 3 dalį, o tai atitiktų Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vis dėlto Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas turi baigtinį sąrašą atvejų, kuomet bausmės privalo būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis). Todėl galutinės bausmės suderinimas – bausmių subendrinimas – privalo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymams, nes, priešingu atveju, toks subendrinimas, kuris nėra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme bus neteisėtas, nepaisant to, kad jis yra nustatytas užsienio valstybės, nuteisusios asmenį, įstatymuose.
5.4. Gynėja skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nenustatė S. D. pataisos įstaigos rūšies, kur jis turėtų atlikti Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, S. D. bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
6. 2021 m. gegužės 24 d. nuteistasis S. D. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad savo gynėjos skundą palaiko, taip pat, esant galimybei, prašo skundo nagrinėjimui rengti žodinį posėdį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados
Skundas netenkinamas.
4. BPK 364 straipsnyje nustatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turi būti rengiamas žodinis skundo nagrinėjimas, pateiktas skundas yra pakankamai išsamus ir aiškus, jame keliami teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo klausimai. Nors nuteistasis S. D. pateikė prašymą skundui nagrinėti surengti teismo posėdį, tačiau savo prašyme nenurodė jokių motyvų, kodėl šis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant tai, nuteistojo prašymas netenkintas, o jo gynėjos skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu.
6. Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 25 d. sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ 8 straipsnis (Bausmės vykdymas) numato, kad: 1) Valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. 2) Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. 3) Jeigu pagal Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko Valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą. 4) Sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės vykdymo priima Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas, jeigu tokią bausmę už padarytą veiką numato šios valstybės įstatymai. Papildoma bausmė vykdoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Vadovaudamasis minėtos Sutarties nuostatomis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi suderino Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu S. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos įstatymais. Iš asmens byloje esančio nuosprendžio nuorašo matyti, kad S. D. buvo nuteistas už keturių nusikalstamų veikų, numatytų Rusijos Federacijos BK 229.1 straipsnio 4 dalies „b“ punkte (dvi veikos), 228.1 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos), padarymą, tai yra už tai, kad jis, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, gabeno labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, taip pat už tai, kad jis, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, neteisėtai išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – hašišo, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Skunde nusikalstamų veikų atitiktis Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo atitinkamiems straipsniams nėra ginčijama, nuteistojo gynėja nesutinka tik su apylinkės teismo sprendimu, nustatant bausmę, netaikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio, 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų.
8. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bausmės suderinamumo aspektu, pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. D. Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Rusijos Federacijos BK 229.1 straipsnio 4 dalies ,,b“ punktą, pritaikius 64 straipsnį, 9 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal 228.1 straipsnio 5 dalį, pritaikius 64 straipsnį, 9 metų laisvės atėmimo bausme, pagal 229.1 straipsnio 4 dalies ,,b“ punktą, pritaikius 64 straipsnį, 12 metų laisvės atėmimo bausme ir pagal 228.1 straipsnio 5 dalį, pritaikius 64 straipsnį, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Rusijos Federacijos BK 69 straipsnio 3 dalimi, jam paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta – 13 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant griežto rėžimo pataisos kolonijoje, neatimant teisės užimti tam tikras pareigas arba užsiimti atitinkama veikla, be laisvės apribojimo, be baudos. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad už dvi S. D. padarytas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos BK numato maksimalią – 15 metų laisvės atėmimo bausmę (BK 260 straipsnio 3 dalis), o atskirai už vieną iš veikų, narkotinių medžiagų kontrabandą (past. – 2017 m. liepos mėn.), nuosprendžiu paskirta bausmė 2 metais viršija Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę, S. D. už padarytą nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 199 straipsnio 4 dalį, paskirtą bausmę sumažino iki maksimalios sankcijoje nustatytos bausmės – 10 metų. Toks sprendimas atitinka Sutarties 8 straipsnio 3 dalį.
9. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną iš veikų, 2019 m. birželio 24 d. nuosprendyje S. D. atžvilgiu taikė Rusijos Federacijos BK 64 straipsnio nuostatas (švelnesnės bausmės skyrimas nei numatyta bausmė už nusikaltimą) bei pažymėjo, kad toks bausmių švelninimas yra numatytas ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Aukštesnysis teismas nesutinka su gynėjos skunde išdėstyta pozicija, kad apylinkės teismas, suderindamas bausmes, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų ir, proporcingai 2019 m. birželio 24 d. nuosprendyje nustatytoms švelnesnėms bausmėms, nenustatė nuteistajam švelnesnių bausmių. Pažymėtina, kad, kaip pastebi ir gynėja pateiktame skunde, visas bausmės švelninimui reikšmingas aplinkybės jau nustatė bei įvertino apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Rusijos Federacijos teismas, todėl pakartotinis tokių aplinkybių vertinimas ir/ar nustatymas bei tuo pagrindu paskirtos užsienio valstybės bausmės švelninimas, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš esmės reikštų apkaltinamojo nuosprendžio peržiūrėjimą, tai yra tokiu būdu būtų ne tik, kad nepagrįstai pagerinta (sušvelninta) nuteistojo S. D. teisinė padėtis, bet ir paneigtos Sutarties 8 straipsnio 2 punkto bei skunde cituojamų Konvencijos 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, pagal kurias, bausmės esmė, tai yra jos rūšis bei terminas, kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu asmeniui paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad švelninti bausmės, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.
10. Gynėja skunde taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu paskirtas bausmes bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prašo jas bendrinti bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes S. D. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos skundo motyvus, sprendžia, kad bendrinti S. D. paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu nėra teisinio pagrindo. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, jog Rusijos Federacijos teismas nenustatė, kad keturi nusikaltimai (didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda (dvi veikos) ir šių narkotinių medžiagų išplatinimas (dvi veikos)), S. D. būtų padaryti idealiąją sutaptimi, todėl ir bausmes už šių nusikaltimų padarymą, pagal Rusijos Federacijos BK 69 straipsnio 3 dalį, subendrino bausmių dalinio sudėjimo būdu, paskirdamas nuteistajam galutinę subendrintą – 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks paskirtų bausmių bendrinimas (iš dalies sudedant) atitinka Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Kaip matyti iš Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžio, veikos padarytos skirtingu laiku, tai yra 2017 m. gegužės mėn. ir 2017 liepos mėn., be to, S. D. nuteistas ne tik už narkotinių medžiagų gabenimą bet ir jų išplatinimą, kas eliminuoja galimybę pripažinti nuteistojo padarytas veikas, kurios atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis, padarytas idealiąją sutaptimi. Kita vertus, Rusijos Federacijos teismui nuosprendyje nenustačius, kad S. D. padarytos nusikalstamos veikos sudarė idealiąją sutaptį, apylinkės teismas neturėjo pagrindo konstatuoti priešingų aplinkybių ir keisti bausmių bendrinimo būdo. Apylinkės teismas, subendrinęs S. D. paskirtas bausmes, tai yra prie pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2017 m. liepos mėn.) paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas už kitų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių dalis, pagrįstai paliko analogišką, kaip ir apkaltinamajame nuosprendyje, galutinę subendrintą – 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė neviršija Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 7 dalyje numatytos galutinės subendrintos bausmės maksimumo – 20 metų laisvės atėmimo, todėl yra atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus. Skundžiamoje nutartyje bausmės atlikimo pradžia nustatyta tinkamai, tai yra nuo 2019 m. birželio 24 d., o į laisvės atėmimo bausmės laiką pagrįstai įskaitytas S. D. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei pagal 2019 m. birželio 24 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmė skundžiama nutartimi suderinta teisingai.
11. Gynėja skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nenustatė S. D. pataisos įstaigos rūšies, kur jis turėtų atlikti Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors BPK 365 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo nuosprendžio asmeniui paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nustato ir pataisos įstaigos rūšį, tačiau pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo panaikinta BK 50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią bausmės atlikimo vietą buvo įpareigotas parinkti teismas. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pataisos įstaigos parinkimas buvo teismo diskrecinė teisė, yra nebegaliojantis. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 straipsnis). Taigi, nei aukštesnysis teismas, nei apylinkės teismas, neturi jokio įstatyminio pagrindo nustatyti nuteistajam S. D. bausmės atlikimo įstaigos rūšį, kaip to skunde prašo gynėja, kadangi šis klausimas nebėra teismo kompetencijoje.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. D. gynėjos advokatės Vlados Buivydienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.