Kauno apygardos teismo nutartis

2025-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-354-593/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
1S-354-593/2025
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00047-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
S. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-354-593/2025
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00047-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2025 m. rugpjūčio 11 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. D. nuteistas 2019 m. birželio 24 d., Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229.1 straipsnio 4 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, 229.1 straipsnio 4 dalies „b“ punktą, 228.1 straipsnio 5 dalį, 69 straipsnio 3 dalį, paskiriant galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. gegužės 3 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Rusijos Federacijos Maskvos srities Krasnogorsko teismo 2019 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 4 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, paskiriant galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 21 d., bausmės pabaiga – 2030 m. liepos 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. rugpjūčio 11 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nurodė, jog S. D. teistas pirmą kartą, pirmą laisvės atėmimo bausmę, nėra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Nustatyta, kad pagal „OASys“ metodiką, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiku nuosekliai siekė lengvesnių priežiūros sąlygų, šiuo metu dirba už įkalinimo įstaigos ribų, įsiskolinimų neturi. S. D. baustas vieną kartą, tačiau nuobauda panaikinta teismo sprendimu, skatintas du kartus. Nurodoma, jog nuteistasis sėkmingai valdo rizikos veiksnius, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, siekia pozityvių gyvenimo stiliaus pokyčių. Taip pat nuteistasis atsiribojo nuo neigiamą įtaką galinčių daryti asmenų, palaiko artimus socialinius ryšius su šeima, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, nedaro pažeidimų. Teigiama, jog nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialius lygtinio paleidimo kriterijus. Komisijos nuomone, nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis bausmę atlikinės neizoliuotai, prižiūrimas probacijos tarnybų.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Šalies argumentai

5. S. D. nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi. Kauno apygardos teismui pateiktame skunde S. D. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą dėl nuteistojo S. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Nr. (duomenys neskelbtini):

5.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikaltimas įvykdytas Rusijos Federacijoje, kuri 2022 m. lapkričio 10 d. Seimo nutarimu Nr. XIV-1351 pripažinta teroristine valstybe. Apelianto nuomone, tokios valstybės teisingumo sprendimai turėtų būti vertinami kritiškai, todėl Lietuvos teismai turėtų daugiau dėmesio skirti ne nusikaltimo kilmei ar formaliam pavojingumui, bet nuteistojo elgesiui ir resocializacijos pažangai Lietuvoje.

5.2. Apeliantas nurodo, jog daro pozityvią pažangą, dalyvavo reabilitacijos programose, įgijo specialybes, dirbo pataisos įstaigoje, elgėsi drausmingai, nekėlė konfliktų, vengė drausminių pažeidimų, neturi priklausomybių, recidyvo rizika žema pagal „OASys" metodiką. Pasak apelianto, tai rodo, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti.

5.3. Skunde pažymima, jog apeliantas turi šeimą – keturis vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai. Taip pat nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – ir LAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad šeima ir vaikų interesai yra reikšmingas resocializacijos veiksnys, o nepagrįstai ilgas atskyrimas nuo šeimos pažeidžia teisę į šeimos gyvenimą, todėl apelianto paleidimas padėtų užtikrinti vaikų interesus, jiems augant su tėvu.

5.4. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tik nusikaltimo pavojingumą, nors pagal LAT praktiką, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo būtina vertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas ignoravo realų elgesio progresą ir Komisijos išvadas.

5.5. Skunde nurodoma, jog BK 82 straipsnyje ir LAT praktikoje pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas yra būtinas bausmės individualizavimo instrumentas, o atsisakymas jį taikyti, remiantis vien tik praeities nusikaltimo pavojingumu, pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus.

5.6. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net ir paleidus lygtinai, jis bus prižiūrimas probacijos tarnybos. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad visuomenės saugumo interesai bus užtikrinti, o teismo argumentai dėl neva didelės rizikos – nepagrįsti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo bei prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas lygtinį paleidimą numato ne kaip imperatyvų įpareigojimą, tačiau kaip galimybę, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis aiškiai pažengė ją mažindamas. Būtina sąlyga – atlikta įstatyme nustatyta bausmės dalis ir pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų. Šios sąlygos vertinamos pagal rizikos įvertinimą ir pažangą, todėl lygtiniam paleidimui taikyti būtina atitikti visus įstatyme numatytus formaliuosius ir materialiuosius reikalavimus.

10. Nustatyta, kad nuteistasis S. D. nėra atlikęs įstatymo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors BVK 82 straipsnio 4 dalis leidžia taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems, sutinkantiems su intensyvia priežiūra ir tokiu būdu lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau nei numatyta, visgi darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar nėra pakankama, o atliktos bausmės dalies apimtis – nepakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, būtina visapusiškai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, visuomenės interesą, taip pat BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrinti, kad nuteistasis būtų tinkamai nubaustas, laikytųsi įstatymų, pakartotinai nenusikalstų.

11. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog nėra materialaus pagrindo taikyti S. D. lygtinio paleidimo institutą. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo požiūrį į nusikalstamą veiką, jo mintis, psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Vertinant nuteistojo elgesį įtakojančius kriminogeninius veiksnius matyti, kad nustatytas kriminogeninis poreikis – mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžių stoka siejosi su nusikalstamo elgesio pasireiškimu). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi (žema). Vertinimas atliktas 2025 m. liepos 14 d., atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau neteistas. Šiuo metu S. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimus, kurių metu, kertant Europos Sąjungos muitinės sieną, buvo gabenamas ypatingai didelis kiekis narkotinių medžiagų (15853,87 g. hašišo), o taip pat pažymėtina ir tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, iš anksto susitarus. Atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nusikalstamos veikos pavojingumą, jos mąstą, nuteistojo vaidmenį, darytina išvada, kad šiuo metu S. D. atlikta bausmės dalis neužtikrina bausmės tikslų.

13. Iš bylos medžiagos daroma išvada, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo, kūrybiškumo, programose, bausmę atlieka drausmingai, laikosi tvarkos reikalavimų, pasižymi atsakingu požiūriu, mandagiu elgesiu su personalu ir kitais nuteistaisiais, konfliktinėse situacijose nedalyvauja. Taip pat nustatyta, jog nuteistasis nedaro teisės aktų pažeidimų, turi pastovią gyvenamąją vietą, neturi jokių finansinių įsiskolinimų bei įsipareigojimų, demonstruoja pastangas įgyti darbo įgūdžių, kelti kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką, šiuo metu dirba. Nurodoma, jog nuteistasis palaiko glaudžius ir palaikančius santykius su šeimos nariais, turi du nepilnamečius ir du pilnamečius vaikus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje S. D. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus.

14. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu, nuo 2017 m. liepos 21 d., nuteistasis drausmine tvarka baustas vieną kartą, už mobilaus ryšio telefoną, tačiau teismo sprendimu ši nuobauda panaikinta; pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą nebaustas, buvo 2 kartus paskatintas, bausmę atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, išleidžiamas trumpoms išvykoms, nustatyto režimo nepažeidinėja, į pataisos įstaigą grįžta laiku. Komisijos išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai – nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, stabilaus pragyvenimo šaltinio turėjimas, finansinių sunkumų neturėjimas, tvirtas ryšys su šeima bei tinkamas režimo reikalavimų laikymasis.

15. Aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu ir asmenine situacija vertinamos teigiamai, tačiau vis dar išlieka reikšminga rizika dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio. Nors nustatyta, kad nuteistasis dirba, tačiau darbą pradėjo tik 2023 m. kovo 13 dieną. Taip pat pažymėtina, jog iki nuteisimo, S. D. darbinė veikla nepasižymėjo nuoseklumu, buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei, duomenų apie oficialią veiklą nėra. Atsižvelgiant į trumpą darbo laikotarpį ir į ankstesnės darbinės veiklos trūkumą, šiuo metu dar per anksti daryti išvadas, jog itin trumpa nuteistojo darbinė padėtis rodo pakankamą stabilumą bei sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Vertinant teismui pateiktus duomenis apie nuteistojo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, egzistuojantį kriminogeninį veiksnį, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, vykdys probacijos sąlygas ar išvengs naujų nusikalstamų veikų, todėl lygtinio paleidimo taikymas šiuo atveju būtų nepagrįstas.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog S. D. taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kyla rizika, jog nuteistasis vėl gali daryti nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo bendravimas su netinkamais draugais bei noras pasipelnyti, o nustatytas kriminogeninis poreikis – mąstymas ir elgesys – rodo, kad trūksta problemų sprendimo įgūdžių. Be to, anksčiau aptarta oficialios darbo patirties stoka rodo, kad asmeniui gali būti sudėtinga legaliai integruotis į darbo rinką, o tai dar labiau padidina riziką grįžti prie nusikalstamos veiklos kaip greitesnio pasipelnymo būdo, ypač vėl patekus į neigiamą aplinką.

17. Apygardos teismas sutinka, kad bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Tačiau reaguojant į pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu nuteistajam: pakeista bausmė į terminuotą laisvės atėmimo bausmę; 2022 m. liepos 8 d. jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; nuo 2023 m. gegužės 16 d. perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą (be sargybos statusas); nuo 2024 m. kovo 21 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu yra vertinamas, tačiau šiuo metu dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį – nėra pagrindo.

18. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bausmės tikslai – teisingumas ir proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Bausmės paskyrimas savaime nesukelia suvaržymų, todėl bausmė privalo būti veiksminga, o nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes. Vertinant visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam S. D. taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo S. D. skundas atmetamas, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

S. D. skundą atmesti.

Palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti 2025 m. rugpjūčio 11 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė