- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- II-319-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13436-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Advokatai
- Arūnas Marcinkevičius
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. M. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20424393-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas A. G. 2014 m. spalio 22 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20424393-14 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo V. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei paskyrė 1200 Lt (atitinka 347 €) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių. Nutarime konstatuota, kad V. M. 2014 m. spalio 17 d., apie 02:15 val., Žirmūnų g. - Tuskulėnų g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, chuliganiškai vairavo automobilį LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent, tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą sukeldamas galinių ratų prasisukimą ant asfalto dangos, kai tai nebuvo būtina. Automobilis žiedine sankryža slydo šonu apie 50 metrų. Savo veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9 punktų reikalavimus ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, tai yra savo ir kartu važiavusių keleivių sveikatai ir gyvybei.
Šalies argumentai
V. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde V. M. nurodo, jog su Nutarimu ir paskirtosiomis nuobaudomis nesutinka, nes KET nenusižengė ir dėl to administracinio teisės pažeidimo nėra padaręs. Automobilį vairavo atsižvelgdamas į tuo metu buvusias kelių eismo sąlygas, tačiau vienu metu automobilio galas slystelėjo, bet automobilio judėjimas ir padėtis važiuojamoje dalyje, suveikus ABS, tuoj pat normalizavosi. Tuo metu jokių kitų transporto priemonių jo automobilio judėjimo kelyje nei iš šonų, nei iš paskos, nei priešakyje nebuvo. Pavojaus eismo saugumui, jo keleivėms ir jam pačiam nebuvo ir negalėjo būti. Nutarime teigiama, jog pažeidimas buvo padarytas Žirmūnų - Tuskulėnų gatvių žiedinėje sankryžoje, todėl galima būtų spėti, jog būtent žiedinės sankryžos atkarpoje tarp išvažiavimų-įvažiavimų į Žirmūnų ir Tuskulėnų gatves buvo surasti ir užfiksuoti ne mažiau kaip 50 m ilgio automobilio padangų slydimo pėdsakai ir palyginamuoju tyrimu palyginti su jo vairuoto automobilio padangų protektoriaus reljefu bei identifikuoti, kaip pilnai tapatūs ne tik padangų pėdsakų atspaudais, bet ir savo pločiu ir atstumu tarp automobilio tiltų bei ašių. Tačiau, jo automobilis buvo sustabdytas tik už 567 m nuo žiedinės sankryžos. Tariamo KET pažeidimo, tai yra menamojo tariamo „chuliganiško važiavimo“ vieta nebuvo tiriama ar bent apžiūrėta, tokio „pažeidimo“ eismo įvykio vietos schema nebuvo sudaryta. Nei jo, nei su juo važiavusių, nei kokių nors kitų asmenų akivaizdoje automobilio slydimo pėdsakų ilgis nebuvo matuojamas, nebuvo fiksuojama ir kelio dangos būklė. Be to, automobilių žiedinio judėjimo važiuojamosios dalies ilgis tarp išvažiavimo iš Žirmūnų gatvės ir įvažiavimo į Tuskulėnų gatvę yra ženkliai trumpesnis ir nesudaro net 30 metrų ilgio. Atkreipia dėmesį, kad iškart, sustabdymo vietoje, nepagrįsto protokolo surašymo metu, nesutikdamas su pažeidimo fakto konstatavimu ir jo teisiniu vertinimu, pareigūnams pasakė ir parašė protokole, kad kartu su juo važiavo trys liudytojos, protokolo rašymo metu buvusios jo automobilyje. Tačiau nei vienos iš jų, ką jos matė ir ką jautė, policijos pareigūnai neapklausė ir net nepasidomėjo jų asmens tapatybių duomenimis, nors teigia, neva, net ir būtent jų – šių keleivių „sveikatai ir gyvybei sukėlė pavojų“. Pastebi, kad policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime klaidingai nurodoma, kad jis prisipažino sąmoningai padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Jo tariamo prisipažinimo nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. Taip pat skunde pažymi, jog jis 2014-10-21 Institucijai pateikė ir įregistravo raštišką prašymą perkelti, tai yra perduoti nagrinėti tariamo administracinio teisės pažeidimo medžiagą į teritorinį policijos komisariatą pagal jo gyvenamąją vietą, kas yra leistina, tai yra į Vilniaus rajono policijos komisariatą, tačiau jis jokio pranešimo dėl šio prašymo nesulaukė, o 2014-10-23 kreipęsis telefonu sužinojo, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jam paskirta nuobauda. Pareigūnas atėmė iš jo galimybę ne tik savalaikiai dalyvauti nagrinėjime ir teikti paaiškinimu, bet ir užkirto galimybę, kad faktinių aplinkybių patikrinimą bei teisinį vertinimą atliktų kito, tiesiogiai nesuinteresuoto, teritorinio policijos padalinio kompetentingi specialistai, įgalioti nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas.
Pakartotinio teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. palaikė savo skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad buvo nubaustas už tai, kad važiavo nuo Antakalnio iki Pilaitės žiedu, esančiu prie Minsko „IKI“. Važiavo jis ir trys panelės, važiavo iš klubo. Muzika automobilyje negrojo, jie bendravo. Įvažiavus į žiedą jo automobilis šiek tiek slystelėjo, nes kelio danga buvo slidi, šlapia. Automobilis atsistatė ir jis nuvažiavo toliau. Pareigūnai jį sustabdė jau nuvažiavus nuo žiedo, prieš pat prokuratūrą. Panelės klube buvo išgėrusios po kokteilį. Pareigūnai jo blaivumą tikrino, tačiau iš karto nepasakė, už ką baudžia. Su pareigūnais tartis nebandė. Važiuodamas žiedu policininkų nematė, nežino, iš kur jie atsirado. Jokio chuliganiško vairavimo, jokių chuliganiškų paskatų jis tikrai neturėjo, automobilis tik šiek tiek slystelėjo ne dėl jo kaltės, bet iš karto dėl sistemų atsistatė.
Pirminio bylos nagrinėjimo teisme metu V. M. iš esmės davė analogiškus parodymus. Apklaustas 2014-12-17 teismo posėdžio metu jis nurodė, jog skundą palaiko. Paaiškino, kad važiavo namo, buvo šlapia, drėgna, pašalę nebuvo. Važiuojant leistinu greičiu įvažiavo į žiedą, mašina slystelėjo, bet suveikė sistemos ir ji atsistatė. Pajuto slydimą, bet kad chuliganiškai spaustų, tikrai nebuvo. Ratai neprasisuko, mašiną užmetė. Kelias buvo tuščias, nebuvo nė vienos transporto priemonės. Kadangi buvo atsakingas už mašinoje esančius keleivius, pavojaus tikrai nenorėjo sukelti ir nesukeltų tyčia. Savo kaltę neigia. Sutinka, kad mašina slystelėjo, bet tai tikrai nebuvo chuliganiškas vairavimas. Sustabdytas jis buvo ties prokuratūros pastatu. Slydimą policijos pareigūnai pastebėjo žiede. Policijos pareigūnai nieko nematavo, jie nebuvo sugrįžę į įvykio vietą. Tik pamatavo jo blaivumo laipsnį. Su juo kartu važiavo V., L. ir O. M.. Jis pranešė pareigūnams, kad yra keleiviai, tačiau pareigūnai jų neapklausė. Jo keleivės, kai automobilis slystelėjo, neišsigando. Pajuto tą slydimą, bet jis nebuvo toks žymus, kad sukeltų kažkokias emocijas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į V. M. skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog V. M. teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kadangi pažeidė KET reikalavimus, tyčia sukėlė automobilio šoninį slydimą ir sukėlė pavojų savo bei kartu važiavusių keleivių sveikatai ir gyvybei. Nutarimu paskirta nuobauda yra pagrįsta, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms. Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno J. M. tarnybiniu pranešimu, kuris yra išsamus ir nekeliantis abejonių. Policijos pareigūnų parodymai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką V. M. buvo informuotas tinkamai, tačiau neatvyko. Jo prašymas perduoti bylos nagrinėjimą Vilniaus rajono policijos komisariatui nebuvo patenkintas, nes V. M. savo prašymo niekaip neargumentavo. Byla išnagrinėta vadovaujantis ATPK 272 straipsniu ir 281 straipsnio 1 dalimi. V. M. skunde išdėstyti teiginiai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Pakartotinio teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ankstesniuose teismo posėdžiuose liudytojų teismui duoti parodymai.
Liudytojas – policijos pareigūnas E. C. 2014-12-17 teismo posėdžio metu paaiškino, jog chuliganiškas vairavimas buvo nustatytas akivaizdžiai, bet be jokios fiksavimo įrangos, nes jos nebuvo, vaizdo registratorius buvo sugedęs, jau kurį laiką išimtas iš tarnybinio automobilio. Jie stovėjo prie pat žiedo Minsko parduotuvės aikštelėje, stebėjo žiedą, buvo atsidarę langus ir matė iš arti (apie 10 metrų atstumu), kaip automobilis įvažiavo į žiedą su garsiai grojančia muzika ir prasidėjo tokie garsai kaip sąmoningas akseleratoriaus spaudimas. Ėmė slysti ratai, kai tuo tarpu visi automobiliai važiavo tvarkingai. Pusę žiedo buvo slydimas. Kelias nebuvo slidus, kiek pamena, buvo šlapias. Negalėjo taip būti, kad V. M. negalėjo suvaldyti ir slysti. Girdėjosi akseleratoriaus paspaudimas, tai buvo daroma sąmoningai. Visi veiksmai rodė V. M. chuliganišką vairavimą. Jie važiavo iš paskos, nutarė sustabdyti, sustabdė, viduje dar buvo trys merginos, jautėsi alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad keleivės nėra blaivios. Dėl to, kad kelias buvo šlapias, slydimo kelio nefiksavo, nebuvo prasmės, slydimo kelią nustatė iš akies, nes nebuvo kitų galimybių. Nemano, kad merginos turėjo būti apklaustos. V. M. jų automobilio matyt nematė, nes buvo tamsus paros metas, aikštelėje buvo priparkuota kitų automobilių. Kai sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje, V. M. apgailestavo, prašė pagailėti, bandė susitarti finansine prasme.
Liudytojas – policijos pareigūnas J. M. 2015-02-20 teismo posėdžio metu paaiškino, jog su kolega dirbo naktinę pamainą, stovėjo aikštelėje tarnybiniame automobilyje prie IKI parduotuvės, prie vadinamojo Minsko žiedo (jie stovėjo nuo žiedo apie 7 m atstumu). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su automobiliu LEXUS atvažiavo nuo Olandų gatvės, žiede pradėjo „driftint“ ir slydo iki išvažiavo į Šeimyniškių gatvę. Girdėjosi, kaip ratai prasisuko per asfaltą. Užfiksavo slydimo kelią. Tašką A, nuo kurio pradėjo slysti, ir tašką B, kur sustojo. ¾ žiedo jis slydo. Pastoviai „gazavo“ ir numetė „gazą“. Kitaip būtų apsisukęs vietoje, nebūtų „drifto“. Pėdsakų nebuvo, nes buvo slydi danga, dėl to jų ir nefiksavo. Buvo vėlyvas metas, automobilių beveik nebuvo, taigi V. M. vairavo chuliganiškai. Gal norėjo pasirodyti prieš merginas geru vairuotoju ar išmėginti automobilį, nesuvokiamas ir pavojingas dalykas. V. M. visą žiedą slydo šonu ir spaudė „gazą“. Netyčia gaunasi, kai metrą ar du apsisuka automobilis, o ne visą žiedą slysta šonu ir „driftina“. V. M. sakė, kad jam taip gavosi netyčia. Kelio danga buvo šlapia, nebuvo šalčių, nebuvo slidu. Pažeidėją sustabdė Šeimyniškių g., tiesiai prieš prokuratūrą, nes užima laiko, kol užvedi automobilį ir pasiveji. Jis kaip pareigūnas matė ir užfiksavo pažeidimą, balso, garso kontrolės įrangos tuo metu jų tarnybiniame automobilyje nebuvo, vaizdo registratorius buvo sugedęs. Jie pranešė, kad sustabdė LEXUS automobilį jį sustabdžius, tai jų pareiga.
Liudytoja V. M. 2014-12-17 teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie važiavo iš klubo, buvo slidu, važiavo aplink žiedą ir tada mašina nesusivaldė, pradėjo slysti ir juos sustabdė policija. Ji nepajuto nieko. Ji vartojo alkoholį. Automobilyje muzika buvo labai tyli.
Liudytoja L. R. 2014-12-17 teismo posėdžio metu paaiškino, jog jas vežė namo ir juos sustabdė policija. Jos liko sėdi automobilyje, taigi priežasties, dėl ko sustabdė, nesužinojo. Grįžęs V. M. ne itin paaiškino, dėl ko buvo sustabdyti. Ji tikrai nieko nepajuto. Ji buvo vartojus alkoholio. Automobilyje muzika grojo negarsiai, jie kalbėjosi.
Iš 2014-10-17 vyriausiojo patrulio J. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-10-17 dirbant su vyriausiuoju patruliu E. C. apie 02.15 val. išvažiuodami iš aikštelės nuo prekybos centro „IKI“ pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas vairavo chuliganiškai. Automobilis, kaip vėliau nustatyta, LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo nuo Olandų g. pusės. Įvažiavęs į Žirmūnų g. – Tuskulėnų g. žiedinę sankryžą vairuotojas nemažino greičio, o pagal variklio skleidžiamą garsą girdėjosi, kad jis tyčia, impulsyviai spaudė akseleratoriaus pedalą, tuo sukeldamas galinių ratų prasisukimą bei priverstinį automobilio šoninį slydimą. Žiedine sankryža automobilis slydo apie 50 metrų, po to nuvažiavo link Šeimyniškių g. Automobilis slydo šonu ne dėl slidžios dangos ar jį veikusios išcentrinės jėgos nepasirinkus saugaus greičio, o būtent dėl to, kad vairuotojas tyčia sukėlė galinių ratų prasisukimą. Savo veiksmais vairuotojas sukėlė grėsmę eismo saugumui. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad jį vairuoja V. M.. Vairuotojas iš karto pasiaiškino, kad darė tai sąmoningai, tačiau, jo teigimu, įvertinus visas galimas neigiamas pasekmes ir todėl nemano, kad padarė grubų, bet pažeidimą. Važiuojant automobiliu girdėjosi garsiai grojanti muzika, automobilyje be vairuotojo važiavo dar trys merginos. Dėl automobilio vaizdo filmavimo įrangos gedimo pažeidimas nufilmuotas nebuvo (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi veiką kvalifikuojant pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad: 1) buvo padarytas KET pažeidimas; 2) šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų; 3) šis KET pažeidimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis, veikos padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis Nr. N444-1242/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-902-648/2011, ATP-487-648/2012 ir kt.).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014-10-17, apie 02:15 val., Žirmūnų g. - Tuskulėnų g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, chuliganiškai vairavo automobilį LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent už tai, kad tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą sukeldamas galinių ratų prasisukimą ant asfalto dangos, kai tai nebuvo būtina. Automobilis žiedine sankryža slydo šonu apie 50 metrų. Savo veiksmais V. M. kaltinamas pažeidęs KET 4, 5, 9 punktų, reikalavimus ir sukėlęs grėsmę eismo saugumui, tai yra savo ir kartu važiavusių keleivių sveikatai ir gyvybei.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog V. M. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno, fiksavusio teisės pažeidimą, tarnybinio pranešimo, taip pat policijos pareigūnų – E. C. bei J. M., fiksavusių teisės pažeidimą, teismo posėdžio metu duotų parodymų ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina pažeidimo padarymo faktą bei V. M. kaltę dėl chuliganiško vairavimo.
V. M. neigia savo kaltę, nurodo, jog jis kartu su trimis keleivėmis važiavo namo, važiuodami jie bendravo, automobilyje muzika negrojo, ir leistinu greičiu įvažiavo į žiedą, esantį prie Minsko „IKI“, ir kadangi kelio danga buvo šlapia ir slidi, įvažiavus į žiedą jo automobilis šiek tiek slystelėjo, jį užmetė, bet suveikus sistemoms iš karto atsistatė ir kadangi slydimas nebuvo žymus, jis nuvažiavo toliau, o policijos pareigūnai jį sustabdė jau nuvažiavus nuo žiedo, prieš pat prokuratūros pastatą, su pareigūnais tartis nebandė. Jokio chuliganiško vairavimo, jokių chuliganiškų paskatų jis tikrai neturėjo, automobilis tik šiek tiek slystelėjo ne dėl jo kaltės. Tokią pareiškėjo poziciją teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančią byloje surinktų įrodymų visumos. Minėti pareiškėjo paaiškinimai yra paneigti tiesiogiai vairavimo fakto aplinkybes mačiusių liudytojų, kurie patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas chuliganiško vairavimo aplinkybes, parodymais, jų tarnybiniu pranešimu. Apklaustas teisme liudytojas – policijos pareigūnas E. C. patvirtino, kad chuliganiškas V. M. vairavimas buvo nustatytas akivaizdžiai, nors ir be jokios fiksavimo įrangos. Šis liudytojas parodė, jog jie su kolega stovėjo prie pat žiedo, apie 10 metrų atstumu nuo jo, Minsko parduotuvės aikštelėje, stebėjo žiedą atsidarę langus ir matė, kaip automobilis įvažiavo į žiedą su garsiai grojančia muzika ir vairuotojui sąmoningai spaudžiant akseleratorių ėmė slysti automobilio ratai, automobilis slydo pusę žiedo, kelias buvo šlapias, bet nebuvo slidus, sustabdžius automobilį jame be vairuotojo V. M. dar buvo trys merginos, automobilyje jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad keleivės yra neblaivios, automobilio slydimo kelio nefiksavo, nes nebuvo prasmės, kelias buvo šlapias. Pasak E. C., negalėjo taip būti, kad V. M. negalėjo suvaldyti automobilio ir slysti, girdėjosi akseleratoriaus paspaudimas, tai buvo daroma sąmoningai, visi veiksmai rodė V. M. chuliganišką vairavimą. Taip pat šis liudytojas nurodė, jog sėdėdamas jų tarnybiniame automobilyje V. M. apgailestavo, prašė pagailėti, bandė susitarti finansine prasme. Apklaustas teisme liudytojas – policijos pareigūnas J. M. parodė, jog su kolega dirbo naktinę pamainą, stovėjo aikštelėje tarnybiniame automobilyje prie IKI parduotuvės, apie 7 metrų atstumu nuo vadinamojo Minsko žiedo ir pats pamatė, kaip automobilis LEXUS atvažiavo nuo Olandų gatvės, žiede pradėjo „driftint“, tai yra slydo šonu ir spaudė „gazą“, girdėjosi, kaip ratai prasisuko per asfaltą, ir taip slydo ¾ žiedo iki išvažiavo į Šeimyniškių gatvę, kelio danga buvo šlapia, bet nebuvo slidu, dėl šlapios dangos pėdsakų nebuvo, dėl to jų ir nefiksavo, pažeidėją sustabdė Šeimyniškių g., tiesiai prieš prokuratūrą. Garso kontrolės įrangos tuo metu jų tarnybiniame automobilyje nebuvo, vaizdo registratorius buvo sugedęs. Pasak J. M., V. M. vairavo chuliganiškai, gal norėjo pasirodyti prieš merginas geru vairuotoju ar išmėginti automobilį, nes netyčia gaunasi, kai metrą ar du apsisuka automobilis, o ne visą žiedą slysta šonu ir „driftina“. Savo tarnybiniame pranešime J. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kartu nurodydamas, jog vairuotojas V. M. iš karto pasiaiškino, kad sąmoningai minėtu būdu vairavo automobilį, tačiau nemanė, kad pažeidžia KET. Netikėti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų E. C. bei J. M. parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, logiški, sutampa su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, duomenų apie tai, kad šie asmenys būtų susiję su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jį melagingai apkalbėti bei jam pakenkti, byloje nėra, be to, minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje užfiksuota, jog policijos pareigūnai pažeidimą ir pažeidimą padariusį asmenį nustatė betarpiškai, patys vizualiai užfiksavę iš visas pažeidimo padarymo aplinkybes V. M. elgesį vairuojant automobilį įvertino kaip chuliganišką vairavimą. Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustos dvi keleivės, kurios pažeidimo padarymo metu važiavo kartu su V. M. jo vairuojamame automobilyje kaip keleivės. Apklausta teisme liudytoja V. M. parodė, jog jie važiavo iš klubo, automobilyje tyliai grojo muzika, ji buvo pavartojusi alkoholio, buvo slidu, važiavo aplink žiedą ir tada mašina nesusivaldė, pradėjo slysti ir juos sustabdė policija. Ji nepajuto nieko. Apklausta teisme liudytoja L. R. parodė, jog jas vežė namo, automobilyje negarsiai grojo muzika, ji buvo pavartojus alkoholio ir juos sustabdė policija, dėl ko sustabdė, nežino, ji tikrai nieko nepajuto. Vertinant liudytojų V. M. ir L. R. parodymus kaip įrodymų šaltinį, matyti, kad jos yra V. M. pažįstamos (draugės), kartu buvo klube, linksminosi, vartojo alkoholį, todėl teismas atkreipia dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį bei vertina tokius jų parodymus kritiškai ir jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumai. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausti liudytojomis V. M. ir L. R. prašė pats V. M. savo skunde, šių liudytojų rašytinių paaiškinimų byloje nėra. Be to, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, to neneigė ir pačios liudytojos, jog V. M. ir L. R. pažeidimo padarymo metu buvo išgėrusios, todėl savo bei kitų asmenų veiksmus galėjo suvokti neadekvačiai. Kita vertus, šioje vietoje pažymėtina, jog V. M. iš pradžių su pažeidimu sutiko, kadangi, kaip matyti iš esančio policijos pareigūno J. M. 2014-10-17 tarnybinio pranešimo, V. M. sustabdytas po įvykio pasiaiškino, kad darė tai sąmoningai, tačiau, jo teigimu, įvertinus visas galimas neigiamas pasekmes, nemano, kad padarė grubų pažeidimą. Šias aplinkybes apklaustas teismo posėdžio metu nurodė ir kitas policijos pareigūnas – E. C., pridurdamas, jog V. M. ne tik gailėjosi, prašė pasigailėti, bet ir bandė susitarti finansine prasme. Tačiau vėliau V. M. pakeitė parodymus, jau administracinio teisės pažeidimo protokole V. M. kaltę kategoriškai neigė dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, tokios pozicijos jis laikėsi ir paduodamas skundą bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Kaip savo skunde pažymi V. M., tariamojo KET pažeidimo, tai yra menamojo tariamo „chuliganiško važiavimo“ vieta nebuvo tiriama ar bent apžiūrėta, nei jo, nei su juo važiavusių asmenų akivaizdoje automobilio slydimo pėdsakų ilgis nebuvo matuojamas, lygiai kaip ir nebuvo fiksuojama kelio dangos būklė, be to, automobilių žiedinio judėjimo važiuojamosios dalies ilgis tarp išvažiavimo iš Žirmūnų gatvės ir įvažiavimo į Tuskulėnų gatvę yra ženkliai trumpesnis, nesudaro net 30 metrų ilgio, todėl neaišku, kokių ATPK nustatytų ir leistinų duomenų bei įrodymų pagrindu buvo konstatuotas 50 metrų „chuliganiško vairavimo“ tariamų pasekmių faktas. Pažymėtina, jog kaltinimai dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo gali būti pateikiami pareigūnams užfiksavus pažeidimą vizualiai ar pagal pažeidimo vietoje buvusių pašalinių asmenų pateiktą informaciją (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-32-2014, LVAT byla Nr. N444-665/2011). Be abejo, ant važiuojamosios kelio dalies palikti ratų prabuksavimo pėdsakai įrodomąją reikšmę turi, tačiau varančiųjų automobilio ratų prabuksavimo pėdsakų neužfiksavimas chuliganiško vairavimo byloje nėra bylos nutraukimo pagrindas. Šis bylos trūkumas gali būti šalinamas apklausiant liudytojus, vertinant pirminę bylos medžiagą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Kaip pažymėjo teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. C. bei J. M., kelio danga buvo šlapia, bet nebuvo slidu, todėl šiuo atveju negalėjo būti taip, kad būtent dėl kelio dangos V. M. negalėjo suvaldyti automobilio ir dėl to slydo, V. M. veiksmai (nuoseklus tyčinis akseleratoriaus pedalo spaudimas ir atleidimas, automobilio ratams prasisukant ant šlapio asfalto, tuo priverčiant transporto priemonę slysti šonu) buvo sąmoningi ir tyčiniai, automobilio slydimo pėdsakų jie nefiksavo, nes dėl šlapios kelio dangos jų nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog Nutarime nurodyta, kad automobilis žiedine sankryža slydo šonu apie 50 metrų. Kaip matyti, atstumas nėra nurodytas tiksliai, nurodomas tik apytikris atstumas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. C. bei J. M. patvirtino, jog konkretaus automobilio slydimo atstumo jie tiksliai nenustatinėjo, nustatė tik vizualiai, kokį maždaug atstumą slydo automobilis. Todėl tam tikri V. M. nurodomi atstumo neatitikimai (kad nurodytas atstumas yra per didelis, neatitinka realybės, nebuvo tiksliai užfiksuotas, pareigūnų nurodytas atstumas skiriasi), šiuo atveju reikšmės, vertinant V. M. veiksmus kaip chuliganišką vairavimą, reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju nėra būtina nustatyti tikslų slydimo atstumą, o minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. C. bei J. M. patvirtino, jog tam tikrą atstumą, tai yra pusę ar ¾ žiedo, V. M. sąmoningai spaudžiant akseleratorių jo vairuojamas automobilis slydo žiedu.
Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą, jį padarė dėl chuliganiškų paskatų ir šis KET pažeidimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nutarime konstatuota, jog V. M. pažeidė KET 4, 5, 9 punktų reikalavimus. KET 4 punkte numatyta, kad „eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“, KET 5 punkte numatyta, jog „eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis“, o KET 9 punkte numatyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. Nors šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia), visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodytų KET punktų reikalavimų, iššaukiančiu vairavimu, spausdamas akseleratoriaus pedalą ir sukeldamas galinių ratų prasisukimą ant asfalto dangos, tai yra sąmoningai šonu slysdamas automobiliu elgiasi neatsargiai ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų, laikytinas KET 4, 5, 9 punktų pažeidimu. Byloje apklausti liudytojai E. C. bei J. M. parodė, kad V. M. įvažiavus į žiedą ir sąmoningai atliekant šoninį automobilio slydimą, tuo metu toje vietoje buvo ir kitų automobilių, nors ir nedaug, kadangi buvo vėlus metas, kurie važiavo tvarkingai. Be to, V. M. automobilyje vežė tris keleives, kurios nors ir nurodė nieko nepajutusios, tačiau teismo vertinimu, pavojus jų saugumui buvo. Taigi konstatuotina, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Nutarime paminėtais veiksmais V. M. siekė priešpastatyti save aplinkiniams ir sukėlė pavojų tiek sau, tiek minėtiems asmenims. Taip pat šalia žiedinės sankryžos stovėjo policijos automobilis, kuriame sėdėjo policijos pareigūnai, tad reali grėsmė eismo saugumui buvo. Be to, Žirmūnų-Tuskulėnų-Šeimyniškių g. žiedinė sankryža yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo paros metu galėjo būti žmonių, ar važiuojančių, ar stovinčių transporto priemonių, kurioms, pasak LAT (žr. LAT byla Nr. 2AT-72-2014) taip pat gali būti sukeliamas pavojus. Teismo vertinimu, V. M. padaryti KET 4, 5, 9 punktų pažeidimai kėlė pavojų tiek aplinkiniams, tiek jam pačiam, taip pat eismo saugumui, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog V. M. veikoje yra nustatyti visi ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.
Savo skunde pareiškėjas taip pat pažymi, jog jis 2014-10-21 Institucijai pateikė ir įregistravo raštišką prašymą perduoti nagrinėti jo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą į teritorinį policijos komisariatą pagal jo gyvenamąją vietą, kas yra leistina, tai yra į Vilniaus rajono policijos komisariatą, tačiau jis jokio pranešimo dėl šio prašymo nesulaukė, o 2014-10-23 kreipęsis telefonu sužinojo, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jam paskirta nuobauda. Pasak pareiškėjo, pareigūnas atėmė iš jo galimybę ne tik dalyvauti nagrinėjime ir teikti paaiškinimu, bet ir užkirto galimybę, kad faktinių aplinkybių patikrinimą bei teisinį vertinimą atliktų kito, tiesiogiai nesuinteresuoto, teritorinio policijos padalinio kompetentingi specialistai, įgalioti nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, to neneigia ir pats pareiškėjas, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Institucijoje jis buvo informuotas tinkamai, tačiau neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, o, kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo į skundą, jo prašymas perkelti bylos nagrinėjimą į Vilniaus rajono policijos komisariatą nebuvo patenkintas, kadangi V. M. savo prašymo niekaip neargumentavo. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog iš V. M. nebuvo atimta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimus, byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. bylą nagrinėjusi institucija netinkamai atliko savo darbą, kad buvo suinteresuota šios bylos baigtimi. Taigi teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl netinkamo pareigūnų darbo atlikimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, jo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl Nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-20424393-14 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.