- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-269-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41723-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Meilutis, Svetlana Jurgaitienė, Darius Kantaravičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduotas laiduotojos R. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
– uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 31 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas;
– išieškoti valstybės naudai automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –28 727,00 (dvidešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt septynis) eurus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, už tai, kad jis, 2023 m. spalio 30 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“, patikros Nr. 1938311, 2023 m. spalio 30 d., 1.03 val. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, 1.20 val. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas).
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, konstatavę, kad yra visos nustatytos sąlygos atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą padarė išvadą, kad jam turi būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio) vertės išieškojimas, nes transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamai veikai daryti nežinojo.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – T. K., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti valstybės naudai automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 28 727,00 eurus, o netenkintus šio prašymo, sumažinti išieškotiną automobilio vertę atitinkančia pinigų sumą, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus.
3.1. Apeliantas skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą išieškant valstybės naudai automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 28 727,00 eurus ir nurodydamas, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus – nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018).
3.2. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju turto konfiskavimas išieškant valstybės naudai automobilio vertę – 28 727,00 eurus, yra neproporcingas ir pažeidžia teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekimą. Anot apelianto, jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, kuriems pagal Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, moka po 200,00 eurų kas mėnesį, asmeninės nuosavybės teise turi tik garažą, kurio vidutinė rinkos vertė – 2 260,00 eurų, transporto priemonių nuosavybės teise neturi, jo mėnesinės pajamos yra apie 1 000,00 eurų, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas išieškant valstybės naudai automobilio vertę – 28 727,00 eurus yra neproporcinga ir neteisinga, varžo jį kaip asmenį akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Be to, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros.
3.3. Taip pat skunde nurodo, kad teismui pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pakankamai ilgą laiką negalės vairuoti automobilio. Dėl ko patirs su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą. Apeliantas pažymi, kad būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nesuabejojo dėl to, kad nors jis ir padarė nusikalstamą veiką, tačiau galima tikėti, jog daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skundo autoriaus manymu, baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, nurodyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o teismui nusprendus nepanaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo paskyrimo, prašoma atsižvelgus į protingumo ir proporcingumo principus, sumažinti automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – T. K. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Asta Kaminskienė prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Prokurorė pabrėžia, kad apeliaciniame skunde T. K. nenurodė jokių naujų aplinkybių į kurias nebuvo atsižvelgta nustatant konfiskuotino automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą. T. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW X5“, todėl nekyla abejonių, jog šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kadangi automobilis priklauso ne T. K., o trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prokurorė pažymi, kad teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei nusikaltimo rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
4.2. Prokurorė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo ne visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 34 760,00 eurų, o automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 28 727,00 eurų. Tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra adekvati atsakomybės priemonė T. K. asmenybei, atitinka teisingą viešojo intereso poreikį, asmens teisių pusiausvyrą ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta skundžiama baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga ar neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – T. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, ar kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat sutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu ir T. K. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylos nutraukimu, todėl išsamiau šie klausimai nenagrinėtini. T. K. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo išieškant konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 28 727,00 eurus, prašant ją panaikinti, o šio prašymo netenkintus, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi T. K. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad T. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nustatė, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, ir pagrįstai atleido T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nutraukė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu.
7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas nurodydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, paliko kaltinamajame akte vartojamą sąvoką „T. K. kaltinamas tuo, kad“, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, jog dėstydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas teismas pagrįstai nustatė, jog T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija šį netinkamą veikos aprašymą laiko technine klaida, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina formuluotė „kaltinamas tuo, kad“.
8. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės apeliantas nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymį pagal BK 72 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kito asmens – MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise, teismas pagrįstai nusprendė išieškoti iš T. K. šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
9. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, jog asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme numatytą turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
10. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. K. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant turto konfiskavimo skyrimo arba neskyrimo klausimą, tačiau ji savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė turto konfiskavimą reglamentuojančias nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi BK 72 straipsnio 5 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgusi į T. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, nusikalstamos veikos aplinkybes, o taip pat ir į kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės konfiskavimas – neprieštarauja proporcingumo principui ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus.
11. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad T. K. padarė nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) tyčinį nusikaltimą. T. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė – T. K. buvo nustatytas 2,60 (pirmu tikrinimu) ir 2,13 (antru tikrinimu) promilių neblaivumas. Jo pavojingumą visuomenei patvirtina ir tai, kad už automobilio vairo sėdo netrukus po suvartoto alkoholio, suprato, kad yra neblaivus. Nors transporto priemonę vairavo nakties metu, tačiau važiavo pagrindinėmis miesto gatvėmis. Be to, liudytojos S. Š. parodymai patvirtina, kad T. K. prieš jį sustabdant važiavo dideliu greičiu.
12. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad T. K. savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Iš paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, aiškiai suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą užuot ieškojęs kitos išeities. Ši aplinkybė rodo apelianto neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, savo paties bei kitų saugumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėsdamas už vairo neblaivus T. K. ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto (automobilio)o vertę atitinkančią pinigų sumą. T. K. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes prieš darydamas nusikaltimą, todėl privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.
13. Dėl apelianto turimų įsipareigojimų vaikų išlaikymui, gaunamo darbo užmokesčio dydžio, reikšmingos vertės nekilnojamojo turto neturėjimo įtakos sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertindamas T. K. asmenybę (prisipažino ir gailisi, teisiamas pirmą kartą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), išreiškė pasitikėjimą juo ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo asmenybė bei šeiminės aplinkybės buvo įvertinta nepakankamai. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. K. nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu – jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą ją švelninti ar teismui jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo, o juo labiau nusikalstamos veikos, rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas. Vien tai, kad asmens gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, ar jis turi pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingas taikomos baudžiamojo poveikio priemonės tikslams įgyvendinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. K. nurodytos aplinkybės susijusios su jo finansiniais įsipareigojimais, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimties iš bendrosios taisyklės taikymą.
16. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir paskyrė T. K.. neproporcingą ir teisingumo tikslų neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavo nusikaltimo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra jokio pagrindo.
17. Apeliaciniame skunde nurodytas alternatyvus prašymas sumažinti konfiskuotino turto sumą, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti paskirtą turto konfiskavimą, tačiau toks prašymas taip pat nepagrįstas.
18. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020). Iš pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW X5 xDrive 35i“, kategorija M1G kėbulo tipas – visureigis, darbinis tūris – 2 979 cm3, variklio galia – 225 KW/306 AG, pasirinkti metai – 2016 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 34 760,00 eurų su PVM (t. 1, b. l. 29).
19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė iš T. K. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią sumą – 28 727,00 eurus, tai yra vertę be PVM. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas vadovavosi teismų praktika suformuota Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018.
20. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo“ yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
21. Teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi pirmosios instancijos teismas į išieškotinos, konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią sumą turėjo įtraukti ir PVM, bet to nepadarė ir skundo šioje dalyje nėra. Taigi, bloginti apelianto teisinės padėties ir šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti nėra galimybės, nes nuosprendį skundžia tik asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o nesant prokuroro skundo, sunkinti jo padėtį draudžiama.
22. Apeliantas T. K. prašymą dėl išieškotino konfiskuotino automobilio vertės sumažinimo grindžia protingumo ir proporcingumo principais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei įstatymai, tame tarpe ir baudžiamieji, nei teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-77-648/2019).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad T. K. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, iš administracinių nusižengimo registro išrašo už penkis metus matyti, jog T. K. ne kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnį (greičio viršijimas), pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį (saugos diržų nesegėjimas), taip pat pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas neblaivus, viešoje vietoje triukšmavo (t. 1, b. l. 57–4). Kaip jau ir minėta anksčiau, įvykio vietoje net ir mažiausias jam nustatytas neblaivumas (2,13 promilės) ženkliai viršijo ne tik kad minimalią leistiną alkoholio koncentracijos kraujyje ribą (0,4 promilės), tačiau net ir ribą, nuo kurios asmeniui jau kyla ir baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Taigi, kaip jau paminėta, nors byloje ir pateikti duomenys iš esmės teigiamai charakterizuojantys T. K., tačiau teigti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo yra itin pavyzdingas vairuotojas, nepažeidžiantis Kelių eismo taisyklių, nėra pagrindo, o T. K. vairuoto automobilio vertės konfiskavimas yra teisingas ir atitinka įstatymo leidėjo suformuotus tikslus kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia sprendimą taikyti automobilio vertės konfiskavimą ir šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, o žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už jį baudžiamąją atsakomybę. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 28 727,00 eurus, prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcinga. Aptariamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą net ir mažiausią girtumo laipsnį, jo asmenybę, ir konfiskuotino automobilio vertę, kuri nors ir yra pakankamai didelė, tačiau negali būti išimtine aplinkybe, kuria remiantis būtų mažinamas išieškotinos pinigų sumos dydis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama visa (nors ir be PVM) minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nelaikytina neproporcinga siekiant užtikrinti tiek BK 41 straipsnio, tiek BK 67 straipsnio paskirtį.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą – iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti formuluotę „kaltinamas tuo, kad“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.